TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ekstremalaus vairavimo pamokos: kodėl jums jų reikia

2013 12 16 15:30
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Specialistai skaičiuoja, kad, termometro stulpeliui smuktelėjus žemiau nulio, eismo tempas šalies didmiesčiuose krinta 40 proc. „Spūstys gatvėse susidaro ne dėl sniego, bet todėl, kad žmonės bijo važiuoti“, – LRT.lt sako ralio meistras Henrikas Kazakauskas.

Tuo metu ekstremalaus vairavimo kursai Lietuvoje atrodo naudingi ne tautiečiams, bet čia dirbantiems užsieniečiams.

Dėl nepasitikėjimo savo įgūdžiais šliaužia 40 km/h greičiu

Šlapi, slidūs keliai, staigesni posūkiai bei netikėtos situacijos šalies vairuotojus išmuša iš vėžių. Pasak ralio meistro H.Kazakausko, vos tik keliuose eismo sąlygos tampa sudėtingesnės dėl sniego ar minusinės temperatūros, vairuotojai griebiasi už galvos.

„Žiauru, kas vyksta mieste, iškritus sniegui. Spūstys susidaro ne dėl jo, bet todėl, kad žmonės bijo važiuoti. Jie stovi, mano, kad tuoj slys, nėra tokiomis sąlygomis pamėginę važiuoti“, – sako H.Kazakauskas.

Dėl nepasitikėjimo savimi, pasak lenktynininko, „dažnas vairuotojas šliaužia gatvėmis 40 km/h greičiu“.

„Kartais pasižiūriu į vairavimo instruktorius, kurie prisodinę mokinukų. Norisi tuos instruktorius sustabdyt ir pasakyti, kad iš pradžių žmogų teisingai pasodintų, nes matosi tik jo galva, o iki stogo – 0,5 m. Nuo to reikėtų pradėti, o po to mokytis vairuoti. Ne visuomet, esant minusinei temperatūrai, slidu, bet eismo tempas mieste krinta 40 proc.“ – tęsia H.Kazakauskas.

Padidėja ekstremalaus vairavimo pamokų paklausa

Ekstremalaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas skaičiuoja, kad, iškritus sniegui, išauga ekstremalaus vairavimo pamokų paklausa. Tiesa, jomis dažnai esą naudojasi kitų šalių vairuotojai.

„Kitų šalių vairuotojai – sąmoningi, patys ieškosi tokių kursų, negaili pinigų ir laiko. Jie galvoja, kad kartas nuo karto vairavimo įgūdžius reikia sustiprinti, atnaujinti. Lietuvoje tokio suvokimo dar trūksta, daugelis vairuotojų įsitikinę, kad jie – patys geriausi. Todėl pastebime, kad tokius mokymus perka įmonės, dažniausiai – užsienio kapitalo“, – pastebi A.Pakėnas.

Kad vairuotojai iš Vakarų kur kas dažniau naudojasi ekstremalaus vairavimo pamokomis, pastebi ir Rokas Markevičius, ilgametis automobilių lenktynininkas bei ekstremalaus vairavimo instruktorius.

„Jie supranta, kad tobulumui ribų nėra, kuo daugiau mokaisi, tuo geresniu vairuotoju tampi. Aišku, yra tokių vairuotojų, kurie įsivaizduoja, kad viską žino ir jiems nereikia papildomų žinių“, – sako R.Markevičius.

R.Markevičiaus skaičiavimu, į ekstremalaus vairavimo kursus ateina 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų.

Ko mokoma ir kokios kainos

Per ekstremalaus vairavimo pamokas, kaip pasakoja R.Markevičius, mokoma saugiai išsisukti iš avarinių situacijų, sužinoti, kaip veikia stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), kaip valdyti slystantį automobilį, taisyklingai įveikti posūkius ir kt.

Pasak A.Pakėno, pamokos yra suderinamos su mokiniu, nes vienas žmogus gali būti labai gerai įsisavinęs tam tikrus dalykus, bet gali neišmanyti kitų.

Ekstremalaus vairavimo pamokų kainos automobiliu mokyklose bei pas individualiai dirbančius instruktorius svyruoja tarp 150-400 Lt už kartą, palyginimui, 1 val. motociklu – 100-150 Lt.

„Grubiai skaičiuojant, pusdienis vairavimo mūsų mokykloje kainuoja 300 Lt su savu automobiliu. Mes nuomojame ir savo transportą, bet visuomet siūlome atvykti su savu, kad vairuotojas ne tik išmoktų valdyti savo automobilį, bet ir jį pažintų, sužinotų, kaip kritinėse situacijose veikia elektronika. Juk gatvėje tai bandyti nėra patartina – aplink daug veiksnių, kurie gali sukelti avariją“, – pabrėžia R.Markevičius.

Ar galima ekstremalaus vairavimo mokytis pačiam?

Specialistai dviprasmiškai žiūri į savamokslį ekstremalų vairavimą. Pasak ralio meistro H.Kazakausko, žmogus gali nuošalioje, saugioje aikštelėje išprovokuoti automobilį slydimui, nors specialistas visa tai esą gali atlikti ir paaiškinti geriau.

„Jūs man nurodykite adresą, kur tokia aikštelė yra, aš ja taip pat pasinaudosiu. Tokių aikštelių nėra. Esu matęs knygų „Išmok groti akordeonu“, „Išmok groti gitara“, bet kas geriau ir pigiau – mokytis iš knygelės be specialisto ar eiti pas mokytoją?“ – teiraujasi ekstremalaus vairavimo instruktorius A.Pakėnas.

Ilgamečio automobilių lenktynininko Roko Markevičiaus nuomone, sulaukti patarimų iš specialisto bus visuomet naudingiau, tačiau nėra blogai nuošaliose vietose automobilio valdymo įgūdžius pasitikrinti ir patiems.

„Geriau jau pasimokyti vienam nei visai nieko nedaryti. Savo mokiniams visada rekomenduoju, kad kitą žiemą susirastų nuošalią vietą be automobilių, kur nevaikšto pėstieji, ir atnaujintų įgūdžius, kuriuos per vasarą pamiršo. Žinoma, ta vieta neturėtų būti vandens telkinys, nes Lietuvoje ant jų važinėti yra draudžiama“, – perspėja R.Markevičius.

„Saugaus vairavimo mokyklos“ instruktorius bei patyręs lenktynininkas Rokas Markevičius dalijasi patarimais, kaip elgtis ekstremaliuose žiemos keliuose:

1. Esant šlapiai dangai ypatingų skirtumų vairuoti automobilį nėra, tačiau, artėjant žiemai, derėtų nepamiršti, kad atvėsus orui šlapia danga virsta plikledžiu. Važiuojant užmiestyje oro temperatūra svyruoja 3-4 laipsnius ir, išvažiavus iš miško, galite patirti nemalonią staigmeną. Net miestuose pakilus į Šeškinės kalną Vilniuje ar Aleksotą Kaune, oro temperatūra neretai nukrinta porą laipsnių. Pradedantiesiems vairuotojams patardavau stebėti kelio dangą. Šlapias asfaltas blizga kaip veidrodis, o plikledis būna matinis.

2. Esant šlapiam sniegui automobilis elgiasi panašiai kaip įvažiavus į gilią balą. Važiuojant per jį lėčiau, kokybiškos žieminės padangos šlapią sniegą išstums, o viršijus saugų greitį susidarys akvaplaningas.

3. Miestuose ir rajoniniuose keliuose, kur barstoma druska, laikykitės vėžėse. Kur mažiau sniego, sukibimas bus geresnis. Žvyrkeliuose ir ten, kur druskos nepilta, saugiau važiuoti sniegu, nes padanga geriau sukibs nei apledėjusiose provėžose. Prieš sankryžas stabdykite anksčiau ir paskutinius 50 metrų pririedėkite lėtai. Turėsite atsargą, jei netikėtai užvažiuotumėt ant ledo. Sankryžose su pagrindiniu keliu tai dažnas reiškinys, nes automobiliai stabdydami suformuoja ledą.

4. Nepamirškite, kad rudenį, žymiai keičiantis oro temperatūrai, kinta ir slėgis Jūsų padangose. Jei prieš mėnesį tikrinant buvo +10 laipsnių, o šiandien ryte -5 laipsniai, padangose slėgis bus sumažėjęs 0,3 - 0,4 atmosferos. Kai kurie vairuotojai patikrina slėgį tik kai vizualiai jau padanga subliuškusi, kai oro būna mažiau 1 atmosferos.

5. Žiemą rinkitės žiemines padangas. Kas tinka visam sezonui tikriausiai netinka niekam.

6. Važiuojant slidžiame kelyje dažniausiai nemalonumai ištinka dėl netinkamai pasirinkto greičio. Mūsų vairuotojai vairuoja gerai, bet skubėdami viršija savo bei automobilio galimybes. Išvažiuokite į numatytą susitikimą 5 minutėmis anksčiau ir Jūs tikrai saugiai pasieksite tikslą. Nepamirškite, kad nuvalyti sniegą ar ledą nuo mašinos užtruks dar 5 min.

7. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) ir prabuksavimo bei šoninio slydimo kontrolės sistemos – nuostabus išradimas. Mes juokaujame, kad greitai nebeturėsime darbo, nes vis daugiau mašinų turi šias sistemas. Tačiau tai tik palengvina vairuotojo užduotį, o ne padaro darbą už jį. Jei vairuotojas nepakreips vairo tinkama kryptimi, laiku nepaspaus stabdžio ar akseleratoriaus pedalo, automobilis to tikrai nepadarys už jį.

Senos mokyklos vairuotojams dar priminsiu, kad, stabdant automobilį su ABS, jau nebereikia spaudinėti stabdžio pedalą periodiškai atleidžiant. Už Jus tai atlieka elektronika ir žymiai dažnesniais intervalais. Dėl tos pačios priežasties ir stabdyti pavaromis nepatartina. ABS atliks viską geriau – pasitikėkite.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"