TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektromobiliai paklydę rūke

2015 12 02 6:00
Nors Vilniuje tėra viena GĮS, dažniausiai dėl elektromobilių stokos ji stovi be darbo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Pasauliui kaunantis su teroristais ir karinių konfliktų grėsmės akivaizdoje pradedama pamiršti kai kuriuos dar visai neseniai svarbius atrodžiusius iššūkius, pavyzdžiui, visuotinę elektromobilizaciją. Jau kuris laikas ir Lietuvoje ji vyksta daugiau popieriuje nei realiame gyvenime.

Europos Sąjunga (ES) yra iškėlusi sau ambicingą tikslą – pasiekti, kad jau 2050 metais ES šalių miestuose važinėtų tiktai alternatyviais energijos ištekliais varomos transporto priemonės. Darbus šia kryptimi pradėjo ir Lietuva. Pradžia taip pat buvo ambicinga. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2010 metais patvirtintoje Kompleksinėje elektromobilių transporto galimybių plėtros studijoje buvo ne tik numatyta per kelerius metus elektra varomoms mašinoms sukurti 50 greitųjų įkrovimo stotelių (GĮS) tinklą, bet netgi Lietuvoje pastatyti elektromobilių gamyklą.

Nei tinklo, nei gamyklos neatsirado, o teisintasi pasauline krize. Į valdžią atėjusi dabartinė kairiųjų valdančioji koalicija iš pradžių buvo pasišovusi atiduoti duoklę elektromobilizacijai. 2013 metais radosi nauja studija, kurioje vėl nagrinėtos elektromobilizacijos plėtros galimybės. Tačiau jau 2016-aisiais baigsis koalicijos kadencija, o jos sudarytos Vyriausybės didžiausias nuopelnas iki šiol – trys iš tikrųjų veikiančios GĮS. Atrodo, svarbiausius elektromobilizacijos darbus vėl ruošiamasi užkrauti ant po rinkimų ateisiančių įpėdinių pečių.

Vilniečiams – tik japoniškas standartas

2012 metais iš politinės viršūnės pasitraukusi dešiniųjų Vyriausybei, be skambių ateities planų ir įvairiausių studijų, realaus darbo atliko nedaug: Vilniuje ir Kaune pastatytos kelios nedidelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, Vyriausybei remiant, taip pat – ir ES paramos lėšomis, sukurta keletas elektromobilių ir netgi vienas vandenilinis automobilis.

Tuo viskas ir baigėsi.

Dabartinės Vyriausybės vienas plačiausiai išreklamuotų darbų, tik atėjus kairiesiems, buvo pačiame Vilniaus centre, šalia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), įrengta pirmoji šalyje GĮS.

Viešąsias paslaugas teikiančių greitojo įkrovimo stotelių elektromobilių savininkai ypač laukia. Ir ne vien todėl, kad jos kol kas yra nemokamos. Nuo paprastų stotelių GĮS skiriasi tuo, kad jose iki 80 proc. įkrauti elektromobilio bateriją užtrunka vos 15–20 minučių. Įkrauti visu 100 proc. prireikia valandos arba pusantros. Mažos galios stotelėse (22 kilovatų (kW) galios ir dar silpnesnėse) procesas gali užtrukti iki kelių valandų.

Tačiau pirmoji šalyje atsiradusi GĮS nudžiugino toli gražu ne visus sostinėje elektromobilius turinčius vairuotojus. Pasirodo, joje galima įkrauti tik vadinamojo japoniško standarto („CHAdeMO“) jungtis naudojančias elektra varomas transporto priemones. O šit BMW i3 ar kitų europietiško standarto jungčių mašinų neįkrausi, nes Vilniaus centre esanti GĮS naudoja visai kitokios konfigūracijos kištuką. Jis tinka tik japoniškiems „Nissan“, „Mitsubichi“ ir europietiškos kilmės „Renault“ elektromobiliams.

Ar čia nebuvo vieno konkretaus gamintojo protegavimas?

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys raštu LŽ atsakė, jog renkantis GĮS jokio protegavimo nebuvo. Esą savivaldybė neturėjo pinigų tokiam dideliam pirkiniui, o kelias dešimtis tūkstančių eurų kainavusią GĮS miestui dovanojo bendrovė „Nissan“.

Dovanotam arkliui, kaip žinia, į dantis nežiūrima. „Šiuo metu Vilniuje esanti itin greito įkrovimo stotelė palaiko tik japonišką „CHAdeMO“ standartą, tad „Volkswagen“ ir BMW elektromobilių savininkai ja naudotis negali. BMW elektromobilių vairuotojai galėtų naudotis dalijimosi automobiliais bendrovės „City bee“ įkrovimo taškais Lvovo ir Dominikonų (Vilniuje – aut.) gatvėse, sudarę su jais sutartį ir sumokėję mėnesinį mokestį. Elektromobilių krovos taškų plėtra Vilniaus mieste bus vykdoma atsižvelgiant į Europos Komisijos 2013 metų sausio 24 dieną nustatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visoje ES turi būti naudojamas europietiškas „Type 2“ („Mennekes“, o kartu – ir CCS) tipo kištukas. Tad „CHAdeMO“ standartą palaikančios gamintojos palengva privalės prisitaikyti prie Europos Komisijos nustatytų reikalavimų“, – dėstė K.Lubys.

Andrius Teškevičius teigia, kad koordinuoti visą elektromobilizacijos plėtrą Lietuvoje vienai Susisiekimo ministerijai yra per sunku.

Rožinis planas

2014 metais buvo pastatytos dvi GĮS prie Vilniaus-Kauno greitkelio – šalia Vievio bei Elektrėnų. Abi jos turi visų standartų jungtis, kurios naudojamos šiuolaikiniuose elektromobiliuose.

Tačiau naudotis jomis patogu tik tiems elektromobilių vairuotojams, kurie nuolat zuja tarp dviejų didmiesčių. Kitiems patariama įkrauti savo mašinas privačiose mokamose stotelėse arba tiesiog iš paprasto elektros tinklo namie. Taip pat rekomenduojama įsigyti nedidelės galios stotelę, kuri gali būti naudojama bendrovės arba privačiame garaže.

Sunku pasakyti, kiek šiuo metu Lietuvoje yra įkrovimo stotelių. Tiksliai skaičiuojamos tiktai viešosios stotelės. Tarptautinis portalas chargemap.com teigia, kad lietuviai tokių turi 17. Lietuviškame portale elektromobiliai.lt. pateikiama informacija apie 9 viešąsias elektromobilių įkrovimo stotelės.

Dvi iš jų – plačiai žinomos prie Vilniaus-Kauno greitkelio įrengtos GĮS. Įkrovimo stotelių plėtrą prie valstybinių kelių prižiūri Susisiekimo ministerija (SM), kuri prisiėmė sau naštą ir apskritai koordinuoti elektromobilizacijos plėtrą Lietuvoje.

SM Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius informavo, kad šiuo metu tiksliai žinoma, jog jau 2017 metais prie svarbiausių magistralinių Vilniaus-Kauno ir „Via Balticos“ kelių atsiras 17 GĮS.

Užtat dideliu optimizmu trykšta elektromobilizacijos planas, išdėstytas 2013 metais patvirtintoje „Kompleksinėje elektromobilių transporto galimybių plėtros studijoje“. Numatyta, kad iki 2025 metų Lietuvoje turėtų veikti apie 15,5 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių, iš kurių bent 500 būtų viešosios. Anot plano, tais pačiais metais Lietuva turėtų ir GĮS tinklą, kai viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės būtų išdėstytos ne didesniu kaip 30–50 kilometrų atstumu viena nuo kitos, kaip reikalauja Europos Sąjungos (ES) norminiai aktai.

„Ilgai sprendėme, kas turėtų atsirasti pirmiausia – infrastruktūra ar elektromobiliai? Akivaizdu, kad išplėtota infrastruktūra paskatins šalies įmones ir piliečius pirkti ir elektromobilius“, – dienraščiui LŽ sakė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Mažesnės galios nei GĮS stotelės bus ir valstybinės, ir privačios. Pastarųjų turėtų būti dauguma iš minėtų penkiolikos tūkstančių.

Bumas didmiesčiuose

Minėtoje studijoje numatyta, kad 85 proc. elektromobilių stotelių ateityje turėtų būti įrengta didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, nes būtent juose bus daugiausia elektromobilių. Miestų elektromobilizacijos plėtra patikėta savivaldybėms. Vis dėlto šių atstovai dienraščiui LŽ atsakė, kad numatydamos elektromobilizacijos plėtrą savivaldybės vadovaujasi SM 2015 metų gegužės 6 dienos įsakymu patvirtintomis Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijomis. Remiantis iš Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos valdininkų gautais atsakymais, jau po kelerių metų turėti elektromobilį didmiesčių gyventojams būtų tikra palaima.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo specialisto Kestučio Lubio, per 10 metų sostinėje turėtų atsirasti iki 100 viešojo elektromobilių įkrovimo stotelių. „Įkrovimo stotelių tinklą sudarytų vidutinio greičio kintamosios srovės (3–4 val. trukmės) ir greitosios kintamosios srovės krovos (apie 1 val. trukmės) stotelių tinklas“, – detalizavo K.Lubys.

Kauno miesto savivaldybė dienraštį informavo, kad šiame mieste iki 2020 metų papildomai atsiras 28 viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės. Iš viso jų tada turėtų būti 32. Masiškai įkrovimo stoteles planuojama statyti ir Klaipėdoje.

Plėtra – be pinigų

Tačiau yra dalykų, kurie verčia abejoti, ar šios kadencijos Seimo paskirtos Vyriausybės planas bus įgyvendintas laiku ir sklandžiai.

Visų pirma dėl to, kad neaišku, ar dabar procesą koordinuojanti Susisiekimo ministerija viena pajėgs viską suspėti. „Elektromobilių plėtra yra kompleksinis projektas, apimantis skirtingas ūkio šakas. Todėl norint, kad plėtra būtų sklandi ir užtikrinta, reikalingas ne tik susisiekimo institucijų (Susisiekimo ministerijos ir LAKD), bet ir kitų ministerijų – Energetikos, Ūkio ir Finansų – dalyvavimas“, – savo abejonėmis dalijosi LAKD atstovas A. Teškevičius.

Antra, visiškai neaišku, iš kur bus gaunamas finansavimas elektromobilizacijai. Kompleksinės elektromobilių transporto galimybių plėtros studijoje numatoma lėšų pasisemti iš ES aruodų. Bet paramos gali užtekti tiktai GĮS šalia valstybinių automagistralių. O iš viso yra apskaičiuota, kad masinei plėtrai reikės apie 100 mln. eurų. Juos buvo planuojama surinkti apmokestinus automobilių vairuotojus vadinamuoju žaliuoju mokesčiu, kuris būtų siekęs maždaug 9 eurus nuo mašinos. Mokestį buvo planuojama įvesti 2014 metais, tačiau iki šiol apie tai net svarstyti nepradėta.

LŽ nuomone, nepamatuotai optimistiškai studijoje numatytas ir elektromobilių populiarumo augimas Lietuvoje. Pasak studijos, jau 2025 metais naujų elektra varoma lengvųjų mašinų mūsų šalyje bus įsigyjama apie 10 proc. bendro parduotų šio tipo transporto priemonių kiekio. Ir apskritai – esą tais pačiais metais elektromobiliai turėtų sudaryti net 20 proc. mūsų lengvųjų transporto priemonių parko. Kitaip sakant, po dešimties metų jų turėtų būti apie 15 tūkst. elektromobilių.

Kad atsitiktų toks stebuklas, kiekvienais metais lietuviai turėtų nupirkti po 1,5 tūkst. elektra varomų lengvųjų mašinų. Lietuvos elektromobilių asociacijos duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su 2014 metų sausiu-geguže, mūsų šalyje buvo įregistruota net 6,4 karto daugiau elektromobilių. Tačiau įspūdingas augimas radosi tik dėl to, kad pernai gegužės 1 dieną lietuviai buvo įregistravę vos 16 elektra varomų mašinų, o per metus jų padaugėjo dar 88. Ar neatsitiks taip, kad netgi ta infrastruktūra, kuri jau bus sukurta, niekam nebus reikalinga?

„Infrastruktūrą plėtosime atsižvelgdami ir į elektromobilių paklausą“, – teigė V.Kondratovičius. O kas, jei paklausos nebus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"