TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektromobiliai reikalauja įtampos

2013 08 06 6:00
Įkrovimo stotelių elektromobiliams tinklą šiuo metu intensyviai plėtoja tik turtingos šalys - Japonija, JAV, Norvegija. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Nuo ko pradėti elektromobilių parko kūrimą Lietuvoje? Ar pirmiau reikia įsigyti didelį kiekį elektromobilių, kad vėliau atsipirktų jų įkrovimo stotelių (ĮS) tinklas, ar pirma skubėti kurti infrastruktūrą, kuri lietuvius skatintų pirkti elektra varomas mašinas? Atrodo, Lietuvoje ši dilema greitai virs atviru ginču, kuris stabdys valstybės elekromobilizaciją.

Neringos kurorte jau šiemet galėjo važinėti 20 elektromobilių, o jiems įkrauti turėjo veikti moderniausioms pasaulio valstybėms būdinga infrastruktūra – galingos greitojo įkrovimo stotelės (GĮS) ir mažesnio galingumo gatvės įkrovimo stotelės (ĮS). Pernai gegužę dėl to tarėsi strateginis investuotojas į naują atominę jėgainę Lietuvoje Japonijos koncernas "Hitachi" bei Neringos savivaldybė, sklido šnekos ir apie rengiamą ketinimų sutartį. Tuomet japonai lyg ir teigė esą pasirengę investuoti į elektromobilių infrastruktūrą, o tuometinis Neringos meras Antanas Vinkus džiaugėsi, kad viena kurorto krypčių galėtų tapti ekologinis turizmas. Tačiau praėjus vos daugiau nei metams projektas buvo užmirštas. Kodėl?

Šiuo metu viena aktyviausių elektromobilizacijos skatintojų mūsų šalyje yra elektros perdavimo ir skirstymo bendrovė LESTO, kurios dauguma akcijų priklauso valstybei. Prieš dvejus trejus metus įmonė kūrė strategijas ir bandė problemą spręsti kompleksiniu būdu: kol vartotojai perka elektromobilius, tuo pačiu metu plėtoti ir ĮS tinklą.

Tačiau LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos Veiklos plėtros skyriaus vadovas Mantas Vaskėla LŽ žurnalistui prisipažino, kad kol kas planas išplėtoti ĮS tinklą Lietuvoje apsiriboja neseniai išnuomoto elektromobilio „Nissan Leaf" bandymais. Galima numanyti, jog šiuo metu LESTO kalbina idėją palaikančias įmones įsigyti kuo daugiau elektra varomų mašinų, kad šalies elektromobilizacija taptų negrįžtama. Tačiau projektas neabejotinai buksuoja. „Į priekį stumiamės labai lėtai. Kol valstybė nepriims rimtesnių sprendimų, tol iš vietos nepajudėsime“, - liūdnomis prognozėmis dalijosi LŽ pašnekovas.

Kam teikti pirmenybę?

Kuriant ĮS tinklą be valstybės paramos sunku apsieiti. Pavyzdžiui, Estijoje elektromobilizacijos procesas pajudėjo tik dėl to, kad tenykštė valdžia ne tik rėmė iki 62 tūkst. litų suma elektromobilius pirkusius vairuotojus ir įmones, bet ir tuos asmenis, kurie šalia žaliųjų transporto priemonių įsigijo įkrovimo stoteles. Parama siekė apie 1000 eurų (maždaug 3,45 tūkst. litų), tačiau lėto įkrovimo personalinės stotelės tiek ir kainuoja.

Vis dėlto vienos greitojo įkrovimo stotelės, vadinamosios GĮS, kaina gali siekti ir iki 100 tūkst. litų. Estijoje tokių pastatyta 100. Lietuvoje norint jų tinklu padengti visą šalies teritoriją galbūt jų reikėtų daugiau. Todėl privatūs investuotojai vargu ar ryšis dėti milijonus į verslą, į kurį valstybė neturi aiškaus požiūrio.

Atrodo, dabar valdžios koridoriuose vyrauja nuomonė, kad ĮS tinklą geriausia pradėti plėtoti tuomet, kai atsiras pakankamas kiekis elektra varomų transporto priemonių, mat tada tinklas esą atsipirktų.

Tačiau elektromobilių ekspertas Šarūnas Šutavičius, Vilniuje įsikūrusios elektra valdomų transporto priemonių sistemų kūrimo bei gamybos bendrovės „Elektromotus“ atstovas, dienraščiui LŽ tvirtino sunkiai įsivaizduojąs, kaip galėtų Lietuvos gyventojai pirkti elektromobilius, kai nėra infrastruktūros jiems įkrauti. Esą tai tas pat, kas pirkti tradiciniais degalais varomą automobilį nesant degalinių.

„Reikėtų pirma nuo įkrovimo stotelių pradėti. Bet ir ne nuo galingų, ne nuo GĮS. Dėl jų yra problemų, nes GĮS jungtys vis dar nėra standartizuotos ir naudojamos visuose be išimties elektromobiliuose. Ir jeigu dabar Lietuvoje būtų išplėtotas GĮS tinklas, jis galėtų priimti tik vieną ar du labai konkretaus modelio elektromobilius“, - tvirtino LŽ pašnekovas.

Anot Š.Šutavičiaus, GĮS galima drąsiai vadinti tokią stotelę, kurios galia yra 44 kilovatų (kW). „Perpus mažesnės galios ĮS priklauso vidutinės galios elektromobilių įkrovimo įrenginiams. GĮS mums tikrai nereikia. Mums reikia paprastų stotelių, kuriose ir elektrinį paspirtuką būtų galimybė įkrauti. Tada tos stotelės atsipirks“, - kalbėjo Š.Šutavičius.

Turtingųjų privilegija

Pasak „Elektromotus“ atstovo, nėra jokios problemos surasti tiekėją, kuris tiektų įkrovimo stoteles. „Prieš dvejus metus teko dalyvauti žaliojo transporto parodoje Miunchene (Vokietija). Joje įvairūs gamintojai demonstravo gal septyniasdešimt įkrovimo stotelių modelių. Tokias stoteles siūlo ir garsios firmos - „Siemens“, ABB, „Schneider Elektric“, kitos. Galbūt jų stotelės tobulesnės saugumo požiūriu, nes su elektra susijęs saugumas ypač svarbus“, - kalbėjo Š.Šutavičius.

Jo mintis patvirtino ir tarptautinės kompanijos, kurios šaknys yra Prancūzijoje, padalinio mūsų šalyje „Schneider Electric Lietuva“ projektų ir serviso vadovas Romas Keras: „Pagrindinis akcentas gaminant ĮS yra saugumas. Elektros instaliacija privalo būti saugi, kitaip gali iškilti grėsmė net žmonių gyvybėms. Mažiau žinomų firmų stotelės gali būti mažiau saugios.“

Kita vertus, jis šiek tiek abejojo, ar žaliojo transporto plėtra daug priklauso nuo valdžios pozicijos. „Plėtodamos GĮS tinklą labiausiai yra pažengusios Japonija ir JAV. Sakyčiau, tai daugiau lemia ne tam tikrų valstybių vadovybės politika, o pragyvenimo lygis. Europoje geriausiai GĮS tinklas išplėtotas Norvegijoje, o Estija toje turtuolių kompanijoje, sakyčiau, yra išimtis. Jei žmonės turi pajamų, gyvena gana gerai, tuomet pradeda rūpintis ir aplinka. Investuoja pinigus į tokius dalykus, kurie duoda naudos ne tik jiems patiems, bet ir visuomenei. Kai yra galimybė, tos turtingos šalys pirmiausia ir investuoja“, - pasaulio patyrimu dalijosi „Schneider Electric Lietuva“ atstovas.

Kita vertus, jis neabejojo, kad jeigu jau norima imtis projekto, būtina pradėti nuo ĮS plėtros. „Vien infrastruktūros sukūrimas didelio postūmio visuotinei elektromobilizacijai neduotų. Tačiau jei norime, kad Lietuvos asmeninio naudojimo parkas būtų „žalias“, kurti infrastruktūrą bus privalu“, - sakė R.Keras.

FAKTAI

Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 įkrovimo stotelių, iš kurių tiktai viena, sumontuota Vilniuje, priskiriama greitojo įkrovimo (GĮS) stotelių kategorijai – jos galia siekia 44 kW.

Trys įkrovimo stotelės – viena sostinėje ir dvi Kaune – yra vidutinės galios (22 kW).

Šalyje dabar registruota ne daugiau kaip dešimt naujų elektromobilių. Nauji elektromobiliai nepopuliarūs ir dėl didelės kainos: siūlomi „Nissan Leaf“ kainuoja 113 tūkst. litų, „Mitsubishi i-Miev“ - 129 tūkst. litų.

Nuvažiuoti elektromobiliu 100 kilometrų kainuoja 3-9 litai.

Šaltinis elektromobiliai.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"