TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektromobilio testas: misija – taupyti įkrovą

2015 09 08 6:00
Vievyje prie įkrovos stotelės susirinko trims skirtingiems elektros įkrovos standartams - vokiškam, japoniškam ir amerikietiškam - pritaikyti elektromobiliai. Tačiau vienu metu greituoju būdu galima įkrauti tik vieną. Tomo Fedaravičiaus (LŽ) nuotraukos

Išbandžius dviejų skirtingo „kalibro“ elektromobilių galimybes tapo aišku: didžiausia elektros fobija - mūsų galvose. Nors ir ne visai be priežasties. Tuo galima įsitikinti elektriniu automobiliu pabandžius perlėkti Lietuvą skersai ar išilgai.

Elektromobilių technologijų lyderis japonų gamintojas „Nissan“ suteikė LŽ galimybę išbandyti komercinį e-NV200, kuris, atsižvelgiant į modifikaciją, gali būti skirtas tiek nedideliems kroviniams gabenti (telpa du eurostandarto padėklai), tiek būti naudojamas kaip įprastas automobilis arba tapti puikia alternatyva taksi (netrukus Lietuvą pasieks modelis, turintis trečią sėdynių eilę).

Prieš bandomąją kelionę pravartu pavartyti automobilio techninius dokumentus ir įsidėmėti vieną svarbų skaičių: įkrautu akumuliatoriumi šis „Nissan“ lengvasis komercinis automobilis gali nuvažiuoti 170 km (pagal NEDC testą). Tiesa, įsiminti to skaičiaus nebūtina: prietaisų skydelyje nuolat matyti ne tik automobilio greitis, bet ir tarsi atbulinis laikmatis nulio link tirpstantys kilometrai. Be to, 24 kWh bateriją geriau įkrauti nevisiškai – iki 80 proc., taip ji labiau tausojama.

Įkrauti elektromobilio nepavyks, jeigu stotelė "ilsisi".

Pažvelgus į daugelį lengvųjų komercinių automobilių iškart tampa aišku, kad jie kurti sunkiam darbui dirbti, o ne grožio konkursui. Tačiau baltasis e-NV200 su „Zero Emission“ insignijomis šiek tiek nustebino, nes atrodo labai stilingai ir šauniai, kiek tai įmanoma tokio tipo komercinei transporto priemonei.

Automobilio vidus taip pat ergonomiškas. Nieko nereikalingo ar saldaus, tik gyvenimą palengvinančios smulkmenos. Pavyzdžiui, horizontaliai atsilenkiantis priekinės keleivio sėdynės atlošas - jis akimirksniu gali tapti improvizuota darbastalio plokštuma. Galima patogiau pildyti dokumentus ar pasidėti nešiojamąjį kompiuterį.

Įkrova – tik Elektrėnuose

Pirmasis „išbandymas“, tekęs elektromobiliui, – ar nuvažiuotas atstumas sutaps su atbuline eiga judančiu akumuliatoriaus įkrovos matuokliu? Pusdienį darbo reikalais pasivažinėjus po sostinę tapo akivaizdu, kad judant 40-60 kilometrų per valandą greičiu „Nissan“ kompiuteris pastebimų matematikos klaidų nedaro.

Penktadienio vakarą tuščioje greitosios įkrovos stotelėje prie Nacionalinio operos ir baleto teatro per šiek tiek daugiau kaip pusvalandį (ir nemokamai) pavyko įkrauti išsekusią automobilio bateriją iki 80 proc. (daugiau krauti neleidžia stotelės apribojimas). Jei krautume automobilio akumuliatorių per trifazį elektros tiekimo šaltinį, užtruktume maždaug keturias valandas, o įjungę į bet kokį standartinį elektros lizdą namie ar darbe (būtinas įžeminimas), sugaištume apie 10-12 valandų.

Šeštadienio rytą pajudėjome į kur kas ilgesnę užmiesčio kelionę Vilnius-Jonava-Vilnius. Tiesa, į maršrutą teko įtraukti įkrovimo stoteles – Vievyje arba Elektrėnuose.

Įkrovos stotelė Vievyje pasitiko „avarinės perkrovos režimu“. Pabandžius ją perkrauti, lyg ir įsijungė, tačiau neveikė jutiklinis stotelės ekranas, per kurį būtina „paleisti“ įkrovos procesą. Nurodytu pagalbos numeriu atsiliepė iš saldaus ryto miego pažadintas stotelę prižiūrinčios įmonės darbuotojas, bet jis tegalėjo pasiūlyti paslaugas pirmadienį arba ieškoti įkrovos Elektrėnuose.

BMW i3 - pirmasis ryškus bavarų bandymas elektromobilių rinkoje.

Rizika pasitvirtino

Turėjome išsukti iš kelio ir bandyti laimę antrąkart. Elektrėnuose problemų dėl įkrovos nekilo. Dėmesio verta smulkmena: greituoju būdu stotelė vienu metu gali krauti tik vieną elektromobilį, nes nepakanka įtampos. Skubiai papildę bateriją iki 80 proc., įsukome atgal į trasą. Kadangi skubėjome į ankstyvą renginį Jonavoje, teko spustelėti e-NV200 pedalą, todėl baterija ėmė sekti kur kas sparčiau.

Greitkelyje naudota taktika, kai įsitaisius už priešais riedančio vilkiko pavyko ekonomiškai važiuoti ir 95 km/h greičiu, tuščiame kelyje negelbėjo. Važiuojant iki 70 km/h greičiu baterija seko tiksliai, tačiau spustelėjus 30 km/h greičiau vingiuotame kelyje, atsirado pirmi akivaizdūs nuostoliai. 2,2 tonos sveriančio e-NV200 kompiuteris įvertina greitį, oro srauto pasipriešinimą, kelio ypatybes ir perskaičiuoja likusius kilometrus. Todėl pavaikius „elektroną“ greičiau skaitiklis kelis kartus vėlavo, o po kurio laiko nustebino - iškart "pametė" po 3-4 kilometrus.

Kai pasiekėme Jonavą, likę "elektros" kilometrai nieko gero nežadėjo – įkrovos turėjo užtekti 54 kilometrams. Būtent toks atstumas skiria Jonavą ir Elektrėnus. Tačiau automobilio iš paprasto elektros lizdo nekrovėme. Nors rizika kelyje dažniausiai baigiasi ne šampanu, o techninės pagalbos kvietimu, po pietų keliskart persižegnoję, kaip daro prieš eismą mėgstantys lakstyti gruzinai, pasukome Elektrėnų link. Kadangi neviršijome ekonomiškiausio 70-75 km/h greičio, kilometrai tirpo net lėčiau, negu turėtų, tad Elektrėnus pavyko pasiekti, kai skaitiklis siuntė perspėjimą apie būtiną įkrovą ir keliolika likusių kilometrų. Kol į akumuliatorių tekėjo srovė, laisvą pusvalandį prasmingai praleidome pakelėje esančioje kavinėje, prie kurios įrengta stotelė.

Į pagalbą - REX

Jei Lietuva nenori likti transporto evoliucijos nuošalyje, jai būtinas platesnis ir efektyviau valdomas greitosios įkrovos stotelių tinklas.

Po savaitgalio, praleisto prie elektrinio „Nissan“ vairo, „elektronų“ nuotykius tęsėme su pirmuoju ryškiu vokiečių eksperimentu šioje srityje BMW i3. Iškart pripažįstame – tai revoliucinis kosminis automobiliukas. Ne tik dėl savo žaibiško vikrumo ar sprogstamojo greičio, bet ir dėl to, kad, be užpakalinės varomosios ašies, BMW spalvų ir ženkliuko bei automatinės pavarų dėžės svirties, tradicinių bavariškų akcentų čia daugiau nerasite.

Atidarę priekinį automobilio dangtį pamatysime tik daiktadėžę, nes pats elektrinis motoras įmontuotas virš užpakalinės ašies. Tiesa, mūsų bandytas i3 modifikacijos modelis turi REX, arba atstumo ilgintuvą (angl. range extender), – tai 650 kub. cm galios motociklo variklis, veikiantis kaip elektros generatorius ir papildomai įkraunantis bateriją maždaug 116 kilometrų. Degalų bako talpa - 9 litrai. Tai lyg vaistas nuo vairuotojų baimės, bet papildomai pasunkinantis automobilį 120 kilogramų.

Gamintojo teigimu, bendras BMW i3 nuvažiuojamas atstumas yra 240 kilometrų. Tačiau bandydami automobilį pastebėjome, kad matematiką jo kompiuteris atlieka ne taip tiksliai kaip „Nissan“. Žinoma, ir vikrų kompaktinį i3 norisi spustelėti greičiau, todėl REX tikrai padeda. Nemenkas nepatogumas, kad benzininį varikliuką rekomenduojama įjungti kaskart, kai baterijos įkrova smunka žemiau nei 80 procentų. O tai galima padaryti tik ranka, per automobilio valdymo konsolės programą, kaskart iš naujo padėjus varnelę prie reikiamo nustatymo.

Siekiant sumažinti automobilio masę itin daug kėbulo detalių elementų pagaminta iš anglies pluošto ir aliuminio. Tačiau didžiausias nepatogumas, susijęs ne su automobilio konstrukcija, kuri yra itin novatoriška, nes atsisakyta šoninio statramsčio, o užpakalinės keleivių durelės atsidaro į priešingą pusę, nei esame pratę.

Sostinėje nerasime nė vienos BMW jungtį turinčios greitosios įkrovos stotelės – arčiausia yra Vievyje ir Elektrėnuose. Net prie „Krasta Auto“ salono įrengta stotelė maksimaliai greitai įkraus visiškai išsekusį akumuliatorių iki 80 proc. per 4 valandas arba teks ilgai jį „pumpuoti“ paprasčiausiu būdu namie.

Stipriau spaudžiant pedalą gali neišgelbėti nė REX - greitkeliu važiuojant didesniu kaip 100 km/h greičiu jis nespėja įkrauti akumuliatoriaus senkant kilometrams. Atvykę į Vievį randame prie elektros įkrovos stotelės prijungtą elektromobilį „Tesla“, o eilėje dar laukia „Leaf“. Taigi, nors ir pasidžiaugę, kad į Lietuvą atkeliavo daugiau elektromobilių, vėl turime sukti Elektrėnų link.

Kokios išvados? Elektromobilis – neįtikimai puiki transporto priemonė mieste. Jei Lietuva nenori likti transporto evoliucijos nuošalyje, jai būtinas platesnis ir efektyviau valdomas greitosios įkrovos stotelių tinklas.

Lyginant „Nissan“ laimėjimus su šioje srityje tik startuojančiu BMW akivaizdu, kad japonų rezultatai kur kas labiau apčiuopiami. Jau šių metų pabaigoje bus pristatytas „Nissan Leaf“, turintis 30 kWh akumuliatorių, o tai - didelis žingsnis link magiškos 200 kilometrų ir vienos įkrovos žymos, kurią kol kas toli pralenkusi tik labai brangi, inovatyvi, bet ne itin patogi (sportiškumas komforto sąskaita) pirmosios laidos amerikietiškoji „Tesla“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"