TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektromobilis rieda kiaurus metus

2011 06 22 0:00
Elektra varomą automobilį vilnietis sukonstravo ieškodamas praktiško sprendimo kasdienėms kelionėms mieste.
Alinos Ožič nuotrauka

Jau metus kasdien Vilniaus gatvėmis rieda vieno žmogaus rankomis sukonstruotas automobilis, kurį į priekį stumia vien elektros galia. Jo savininkas tiki, kad netrukus tokių transporto priemonių atsiras gerokai daugiau.

Pirmojo lietuviško elektromobilio kūrėjas Mindaugas Milašauskas, pernai gegužę visuomenei pristatęs savo kūrinį, nepastatė jo po stikliniu gaubtu. Vyriškis šiuo išskirtiniu elektromobiliu kasdien, netgi žiemą, važinėja po miestą ir iki šiol išvengė rimtų gedimų. Jis nesigaili paskyręs dvejus metus ir keliasdešimt tūkstančių litų inovatyviam projektui, o dabar stengiasi padėti kitiems, sekantiems jo pėdomis.

Ieškojo praktiškumo

36 metų elektros inžinierius nesureikšmina sunkumų, kilusių kuriant pirmąjį dabar jau oficialiai įregistruotą lietuvišką savadarbį elektra varomą automobilį, nors 3E pavadintas modelis buvo pirmasis jo rimtas elektronikos projektas. M.Milašauskas elektronikos subtilybėmis domėjosi nuo vaikystės, tačiau įvairių prietaisų gamyba jam ilgą laiką buvo tik hobis, darbu jis virto visiškai neseniai. "Kadangi dar domiuosi aviacija, buvau sukūręs keletą skraidymo sistemų, bet nieko išskirtinio. Elektromobilio projektas išsirutuliojo natūraliai", - teigė jis.

Pašnekovas nustebino, kad viena pagrindinių paskatų kurti elektromobilį buvo ne aistringas entuziazmas, o praktiškas požiūris. "Norėjau turėti automobilį, kuriuo man nebūtų labai brangu važinėti. Degalų kaina jau tada, 2008 metais, buvo gana didelė, dabar ji dar didesnė, taigi, neapsirikau", - džiaugėsi jis. Iš pradžių vyras ketino įsigyti jau pagamintą elektromobilį, tačiau tuomet jie buvo tikra retenybė. Rinkoje siūlyti tik keli hibridiniai modeliai arba labai brangūs pirmieji serijiniai elektromobiliai. Besidomint jais M.Milašausko akis užkliuvo už kelių JAV entuziastų atliekamų projektų, kai paprastą serijinį automobilį auksarankiai namų sąlygomis paversdavo elektriniu. "Pasvarsčiau, kad man turėtų užtekti žinių ir supratimo, kaip tai padaryti. Iš pradžių atrodė, jog bus paprasčiau, bet norėjosi padaryti taip, kad pats galėčiau juo patogiai naudotis ir kitiems nebūtų gėda parodyti. Todėl kokybės reikalavimų kartelė pakilo aukščiau", - pasakojo inžinierius. Taip automobilio konstravimas užsitęsė nuo kelių mėnesių iki poros metų.

Valdžios institucijų siena

Bene rimčiausias iššūkis M.Milašausko laukė valstybinių įstaigų koridoriuose. Automobilio nepakako surinkti, jį reikėjo ir įregistruoti. O tai nebuvo paprasta, ypač todėl, kad anksčiau dar niekam Lietuvoje nepavyko to padaryti. Pašnekovas pripažino girdėjęs įvairių nuomonių. Aplinkiniai jam ne kartą sakė, kad nepavyks savo kūriniu legaliai išriedėti į gatves, bet vyriškis nepasidavė ir dar projektuodamas automobilį atsižvelgė į oficialius reikalavimus.

"Aš ir neįsivaizdavau, kad tai bus paprasta, reikėjo užsispyrimo. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) ir ekspertų įmonės atstovai gana geranoriškai į mane žiūrėjo. Šie žmonės iš dalies prisiima atsakomybę už reglamentų laikymąsi, todėl juos irgi reikia suprasti. Didžiausia problema buvo nežinojimas, ką daryti tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, Europos Komisijos standartuose paminėta, kad reikalingi dūžio testai. Bet juk vienintelio savo automobilio nedaužysiu į sieną, siekdamas įvertinti, ar jis atitinka saugumo reikalavimus. Tačiau radome kompromisą", - pasakojo pašnekovas.

Toks pat tik išorėje

Kai kurių tik didiesiems automobilių gamintojams prieinamų testų M.Milašauskas išvengė automobiliui panaudojęs nemodifikuotą "Honda HRV" kėbulą. Tačiau beveik visi kiti automobilio įrengimai buvo pakeisti. "Nemažai elektronikos sistemų teko projektuoti pačiam, nes rinkoje tokie produktai labai brangūs arba prieinami tik didiesiems gamintojams", - pasakojo inžinierius.

Dauguma automobilio pokyčių iš pirmo žvilgsnio nepastebimi, dėmesį atkreipia tik ryškiai žalsva mašinos spalva ir užrašai, nors atidžiau įsižiūrėjus matyti, kad nebėra išmetimo vamzdžio. Įsėdus į vidų taip pat beveik nėra neįprastų detalių, išskyrus didelį raudoną mygtuką, skirtą avariniam elektromobilio išjungimui. Visa kita - kaip ir bet kuriame įprastame modelyje.

Automobilis užvedamas pasukus raktelį, elektros likutį rodo degalų bako rodyklė, o pavaros perjungiamos įprasta greičių dėžės svirtimi. Tiesa, jų perjunginėti mieste beveik nereikia, nes automobilis, antra pavara pajudėdamas iš vietos, gali priversti padangas cypti, o trečios pavaros užtenka įsibėgėti iki 100 km/h. Elektros variklis iš karto pasiekia maksimalų sukimo momentą, todėl jo trauka vienodai gera ir esant mažoms, ir didelėms apsukoms, kuo negali pasigirti įprasti vidaus degimo varikliai. Dėl to jis gali ta pačia pavara važiuoti labai skirtingu greičiu.

Elektromobilio galia, patenkanti į ratus, siekia 65 kW (apie 84 AG), o maksimalus sukimo momentas 190 Nm. Vienu įkrovimu elektromobilis gali nuvažiuoti iki 70 kilometrų. Pasak jo savininko, to visiškai pakanka kasdienėms miestiečio reikmėms.

Paklaustas, ar elektromobilis jau atpirko jam išleistą sumą pinigų, M.Milašauskas išsisuko sakydamas, kad asmeninio naudojimo transporto priemonės apskritai niekada neatsiperka. 3E modelio konstravimas kainavo nei daug, nei mažai - prie 10 tūkst. litų, išleistų pačiam automobiliui, teko pridėti dar apie 30-35 tūkst. litų. Pasak pašnekovo, tokia suma atvėsina ne vieną entuziastą, ketinantį imtis panašaus projekto. "Reikalinga išlaidų suma priklauso nuo to, kokį automobilį norima perdaryti, kokie jam keliami reikalavimai. Galima išsiversti ir pigiau, bet aš nenorėjau atkartoti seno stereotipo, kad elektromobiliai turėtų būti maži, lėti ir neįdomūs", - dėstė M.Milašauskas. Jo manymu, turint galvoje degalų kainas bei akumuliatorių išliekamąją vertę, perdarytas elektromobilis ekonomiškumu aplenktų analogišką benzininį modelį per porą metų.

Kitiems bus lengviau

Prieš metus pristatęs savo elektromobilį visuomenei M.Milašauskas sulaukė ne tik šios, bet ir politikų dėmesio. Tiesa, iš pradžių šis dėmesys apsiribojo tik gražiais žodžiais bei padėkomis, todėl šurmuliui nurimus inovatyvūs elektronikos projektai vėl liko vyriškio antraeile veikla. Tačiau galiausiai M.Milašauskui pavyko pralaužti ledus kitiems būsimiesiems elektromobilių konstruotojams. Inžinierius dirbo kartu su Lietuvos elektromobilių asociacija, Susisiekimo ministerija bei VKTI, kad būtų sukurtas ir įteisintas Lietuvai pritaikytas automobilių perdarymo į elektromobilius reglamentas. Gegužės 27 dieną dokumentas buvo išleistas.

"Norėtųsi, kad žmonės galėtų tiesiog pasiimti vieną dokumentą ir pažiūrėti, pagal kokius reikalavimus reikia kurti projektą, - aiškino M.Milašauskas. - Norėčiau matyti daugiau elektromobilių, važinėjančių Vilniuje. Žmonėms įdomu sužinoti apie projekto galimybes. Norisi pakeisti gają nuomonę, kad elektromobilis sunkiai pasiekiamas ar nepraktiškas. Mieste jis gana praktiškas, nes atstumai nedideli, neskleidžia taršos, įskaitant ir triukšmo taršą. Man būtų smagiau mieste tyliau gyventi."

Stabdo infrastruktūra

Pašnekovas patvirtino girdėjęs ir skeptikų nuomonių, neva elektra varomos transporto priemonės teršia aplinką ne mažiau už tradicines, nes elektrai pagaminti taip pat reikia kuro, tačiau tokius teiginius jis vadina absurdu. "Juk elektros išgavimo būdų yra labai daug, tai ne tik pats neekologiškiausias mazuto deginimas, bet ir šiek tiek ekologiškesnis, nors pavojingesnis, atominės elektrinės darbas bei vėjo, saulės ar bangų jėgainės", - aiškino M.Milašauskas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad elektromobilių netiesiogiai keliama tarša sklistų ne ten, kur gyvena daugiausia žmonių. "Nedaug kas susimąsto, kad vidaus degimo varikliai teršia ten, kur mes gyvename. Tai tas pats, kaip teršti savo kambaryje, todėl gal geriau taršą palikti už durų. Geriau vienas taršos objektas, kurio darbą galima kontroliuoti, negu keli milijonai neaiškios būklės automobilių", - lygino pašnekovas.

M.Milašausko manymu, tik laiko klausimas, kada elektromobilių ims daugėti Lietuvos miestuose. "Kad elektromobiliai atsirastų, reikia tinkamos infrastruktūros. Žmonėms turi būti patogu jais naudotis. Juk jeigu neturėtume degalinių, ar važiuotume savo benzininiais automobiliais? Jie būtų tiesiog metalo laužas", - vaizdžiai aiškino pašnekovas. Pasak jo, įkrovimo stotelės galėtų būti įrengtos bet kur - prie daugiabučių namų, prekybos centrų aikštelėse, prie verslo centrų ar ten, kur žmonės atvažiuoja ilgesniam laikui, todėl šio tinklo organizavimu turėtų susirūpinti ne pavieniai asmenys, o valdžios institucijos. Vangaus požiūrio į įkrovimo stotelių infrastruktūrą negalima teisinti tuo, kad Lietuvoje beveik nėra elektromobilių, nes šiuos be infrastruktūros labai sunku naudoti. Tai jau įrodė Londono pavyzdys - Didžiosios Britanijos sostinės meras nusprendė statyti įkrovimo stotelių tinklą, kai elektromobilių bumas dar nebuvo prasidėjęs. Vos įrengus infrastruktūrą Londone ėmė rastis pačių įvairiausių elektromobilių, o dabar elektra varo net miesto taksi. "Tokia skatinanti strategija pasitvirtino. Dėmesys elektromobiliui padėtų žmonėms į jį imti žiūrėti ne kaip į nepatogią fikciją, o kaip realų ir praktišką daiktą", - teigė M.Milašauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"