TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektromobilių entuziastai tikisi palaikymo

2013 06 17 6:00
Lietuvoje jau įrengta keletas greitojo įkrovimo stotelių, bet klientų jose pamatysi labai retai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuviai jau turi visas galimybes sukurti tobulesnį nei Estijoje elektromobilių greitųjų įkrovimo stotelių (GĮS) tinklą. Daug pastangų, kad toks tinklas būtų įsteigtas, deda valstybės valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO.

Pernai LESTO paskelbė telkianti elektromobiliais suinteresuotų įmonių, valstybės institucijų ir kitų organizacijų grupę, kuri bendromis pastangomis inicijuotų elektromobilių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje. Viename pranešimų spaudai net užsiminta: pirmasis GĮS tinklas mūsų šalyje galėjo atsirasti dar praėjusių metų pabaigoje.

Tačiau procesas ir dabar nejuda iš vietos, nors teoriškai įdirbis padarytas didelis. Kodėl stabtelėta pusiaukelėje - dienraštis LŽ klausė LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos Veiklos plėtros skyriaus vadovo Manto Vaskelos.

Elektromobiliai – vienintelė alternatyva

- Apie LESTO iniciatyvą Lietuvoje iki šiol mažai kas girdėjo, nors GĮS tinklo projektą plėtojate jau kelerius metus. Nuo ko ir kada pradėjote?

- 2010-aisiais. Tuomet didžiausiame Lietuvoje elektromobiliams skirtame renginyje „Vilnius CO2 Green Drive” pastatėme ir įjungėme pirmąją elektromobilių įkrovimo stotelę. Vėliau iš įvairių valstybės institucijų sudarėme darbo grupę, kuri analizavo Lietuvos rinkoje esančių elektromobilių modelius, galimus jų įkrovimo sprendimus. Buvo sudarytos prognozės – elektromobilių rinkos plėtros dinamikos, energijos vartojimo, pajamų ir infrastruktūros sąnaudų. Taip radosi preliminarūs analizės dokumentai, kurie padėjo atsirasti kompleksinei trijų ministerijų (Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos) užsakymu sukurtai labai detaliai galimybių studijai. Paskui jos pagrindu - dabar jau Susisiekimo ministerija - surinko darbo grupę, kuri turėtų spręsti tolesnius klausimus dėl pačios studijos vėlesnių rekomendacijų įgyvendinimo.

Išanalizavę visas galimybes priėjome prie išvados, kad Lietuva gali tapti antra po Estijos pasaulio valstybe, kurios visą teritoriją dengia GĮS tinklas.

- Kodėl iniciatyvos ėmėsi būtent LESTO?

- Žinau, kad jeigu iniciatyvos imasi įmonė, kurios dauguma akcijų priklauso valstybei, visuomet žiūrima į tai pro didinamąjį stiklą. Bet juk iš tikrųjų esame lygiai tokia pati verslo bendrovė kaip ir visos kitos. Be to, LESTO ne tik skirsto elektrą, bet ir ją parduoda – turime tam visuomeninio tiekėjo licenciją. Todėl esame suinteresuoti, kad elektromobilių šalies keliuose būtų kuo daugiau. Ir tai – ne vien tik mūsų įmonės, bet ir viso elektrą gaminančio ir tiekiančio elektros sektoriaus interesas. Nes pagausėjus elektra varomų transporto priemonių, parduosime daugiau elektros, pagausinsime pajamas kartu suteikdami naudą ir vartotojui – elektromobiliu važiuoti pigiau.

- Kas trukdo atlikus įvairius tyrimus ir studijas pereiti prie konkrečių darbų - GĮS tinklo statybos?

- Susidomėjimas elektromobiliais tarp kompanijų, ypač didžiųjų, yra tikrai nemažas. Ir LESTO, ir mūsų partneriai supranta, kad elektra varomoms mašinoms priklauso ateitis. Tikrai norėtume, kad GĮS tinklas atsirastų kuo greičiau. Tačiau pernai vis dar jautėme, kad steigti tinklą vis dar per anksti.

M.Vaskelos nuomone, iki 2020 m. įmanoma pasiekti, kad 10 proc. Lietuvos lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai.

GĮS tinklas – per metus

- Kas trukdo sklandžiai plėtoti projektą?

- Pirmiausia – menka elektromobilių pasiūla Lietuvos rinkoje. Kol kas iš lengvųjų transporto priemonių pas mus parduodami tiktai japonų kompanijos elektromobiliai „Mitsubishi i-MiEV“. Rinktis iš vieno pasiūlymo ir neracionalu, ir brangu. Pirkėjus atgraso ir elektromobilių kaina. Pavyzdžiui, jau minėtas „Mitsubishi i-MiEV“ kainuoja apie 124 tūkst. litų. Netrukus rinkoje žada atsirasti dar vienas elektromobilis - „Nissan Leaf“. Jei pardavimas bus rimtas, galbūt ir pradėsime GĮS tinklo plėtrą.

Svarbu ir žmonių psichologija. 2008-2009 metais tarptautiniu mastu atlikti tyrimai parodė, jog vieną kartą įkrovęs akumuliatorių žmogus elektromobiliu važinėja tol, kol nesunaudoja 70 proc. akumuliatoriuje esančios energijos. Jei nėra GĮS tinklo, žmogus elektromobiliu nuvažiuoja vos 2 - 3 tūkst. kilometrų per metus. Jei toks tinklas atsiranda, metinė elektra varomos transporto priemonės rida jau sudaro 20 tūkst. kilometrų. Iš kur šis padidėjimas? Pirmiausia, kai vairuotojas elektromobiliu važinėja teritorijoje, kurioje nėra GĮS tinklo, jis sustoja neišnaudojęs maždaug trečdalio akumuliatoriuje likusios energijos dėl to, kad jaučia vadinamąjį „nepatogumą dėl atstumo“ sindromą. Vairuotojas bijo, kad jei laiku nesustos, jam gali pritrūkti energijos ir teks kviestis evakuacijos techniką, o tai labai brangiai kainuotų. Tai labai panašus jausmas, kaip važiuoti automobiliu, kurio prietaisų skydelyje jau dega raudona degalų lemputė.

Teritorijoje, kur yra GĮS tinklas, problema išnyksta, nes prie elektromobilio vairo sėdintis žmogus žino – jis gali lengvai bet kada pasiekti greitojo įkrovimo tinklą. Todėl vairuotojai nebijo išnaudoti baterijos pajėgumo taip, kad joje telieka 10-20 proc. elektros energijos. Vėliau užsukama į artimiausią stotelę, maždaug per 20 minučių įkraunama ir važiuojama toliau. Vieną kartą įkrautais geriausiais elektromobiliais šiuo metu jau galima nuvažiuoti iki 150 kilometrų.

Atkreipsiu dėmesį, kad neturinti GĮS tinklo valstybė patenka į savotišką uždarą ratą: jos įmonės bei piliečiai, neturėdami galimybės greitai ir patogiai įkrauti transporto priemonės, neperka elektromobilių. O be jų nėra plėtojamas GĮS tinklas – esą jis nereikalingas. Todėl kam nors reikia pradėti.

Beje, Estija savo GĮS tinklą išplėtojo per metus. Apskaičiavome, jog tai įmanoma padaryti ir greičiau – be abejo, iš anksto gavus visus reikiamus leidimus ir viską gerai suplanavus.

Estijos pamokos

- Galbūt padėtų valstybės žaliajam transportui skiriamos subsidijos? Juk Estijoje to paties „i-MiEV“ pardavimas išaugo tada, kai valstybė nutarė suteikti elektromobilių pirkėjams net 50 proc. mašinos vertės siekiančią subsidiją?

- Tačiau tokia didelė subsidija sukėlė ir problemų. Manyčiau, nuo 2013 metų sausio 1 dienos Estijoje parduota lygiai tiek pat naujų elektromobilių, kiek ir Lietuvoje – nė vieno. Kodėl? Mat subsidijos buvo skiriamos tik iki tam tikro laiko – Naujųjų metų. Net su šia subsidija rinka neįsibėgėjo – parduota tik kiek daugiau nei 100 elektromobilių, kurių daugumą nupirko įmonės.

- Ar Lietuva stengsis pasimokyti iš kaimynų patyrimo?

- Taip. Antai norvegus ekologiškas mašinas pirkti ypač skatina įvairios mokesčių lengvatos. Mano nuomone, tas pats tiktų ir lietuviams. Svarstau, kad Lietuvos vairuotojų ir įmonių dėmesį elektromobiliai labiau patrauktų, pavyzdžiui, tuomet, jei šios rūšies transporto priemonės pirkėjams būtų suteikta teisė nemokėti pridėtinės vertės mokesčio už elektromobilį.

Būtinas susitarimas

- Kokio profilio įmonės labiausiai domisi projektu?

- Tai logistikos, telekomunikacijų bendrovės. Svarbu, kad elektromobilis būtų vadinamojoje ploto atžvilgiu apribotoje kontroliuojamoje zonoje. Tokiu atveju įmonės žino, kada ir kur jų elektromobiliai važiuoja, kiek jie per darbo dieną nuvažiuos kilometrų. Žino ir tai, kokį atstumą nuvažiuos rytoj.

Dabar tik svarbu, kad nenutrūktų trišalis dialogas tarp elektromobilių gamintojų, elektros gamintojų ir valdžios institucijų. Antai Portugalijos patirtis rodo, jog toks dialogas leidžia efektyviai veikti kuriant GĮS tinklą, o kartu ir skatinant visą žaliojo transporto bei žaliosios energijos plėtrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"