TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektromobilius padės propaguoti įkrovimo stotelės

2014 09 30 6:00
Ne visiems elektromobiliams tinka ta pati jungtis, o patvirtinto ES standarto greičiausiai dar teks palūkėti keletą metų. LŽ archyvo nuotrauka

Elektromobilių įkrovimo vietų Vilniuje netrukus turėtų padvigubėti. Apie tokius užmojus paskelbusi sostinės savivaldybės administracija elektra varomoms mašinoms skirtą infrastruktūrą ketina plėsti jau kitąmet. O per 10 metų Vilniuje planuojama įdiegti visą kompleksinio mašinų statymo aikštelių ir dalijimosi elektromobiliais sistemą.

Kad važiuotų, reikia tinklo

Šiuo metu Vilniuje yra 10 elektromobilių įkrovimo stotelių, bet tik viena jų – greitojo įkrovimo. Panašūs skaičiai ir Kaune. Paprastos stotelės nuo greitųjų skiriasi įkrovimo greičiu: pirmosiose elektromobilio baterijai įkrauti iki 80 proc. reikia kone 10 valandų, greitojoje - pusvalandžio. Tiesa, aukštos įtampos įkrovimo punktas kainuoja maždaug šešiskart brangiau nei paprasta stotelė. Čia pakanka 220V maitinimo laido, turinčio elektromobiliui pritaikytą kištuką.

Susisiekimo ministerija netrukus savivaldybėms žada pateikti įkrovimo infrastruktūros plėtros gaires. Jomis vadovaujantis didžiuosiuose miestuose turėtų būtų imtasi aktyvesnio elektromobilių įkrovimo tinklo plėtojimo.

Kaip teigė Vilniaus savivaldybės Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys, konkursą, kuriame dalyvautų privačios įmonės, greičiausiai bus galima surengti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, o atėjus pavasariui imtis įrengimo darbų. Kol kas tiksliai neaišku, kiek jie kainuos ir kieno sąskaita – savivaldybės ar ES fondų lėšomis - bus įgyvendinami.

„Skubame, bet kiek lėčiau, nes elektromobiliai yra naujas reiškinys, todėl norime tinkamai suderinti visas technines sąlygas, aptarti investicijų galimybes. Būtų gerai, kad pavasarį konkurso nugalėtojas jau galėtų pradėti darbus ir išplėstų elektromobilių įkrovimo punktų skaičių mieste iki 22-25. Svarstysime, ar reikėtų ir kiek reikėtų greitojo įkrovimo punktų. Žinoma, dauguma stotelių bus paprastos, nes bazinis elektromobilio įkrovimas dažniausiai vyksta prie namų. Dieną mieste iš esmės reikia tik baterijos palaikymo, o tam pakanka paprastų įkrovimo taškų“, - dėstė K. Lubys. Išplėstas stotelių tinklas esą taps pagrindu formuoti miestiečių teigiamą požiūrį į elektromobilius.

K. Lubys užsiminė, jog sukurta infrastruktūra pravers ir teikiant dalijimosi automobiliu paslaugą. Sakoma, kad savivaldybės planai plėsti infrastruktūrą labai domina bene vienintelę šiuo metu tokią paslaugą teikiančią įmonę „Citybee“.

Trumpalaikė nuoma išvaiko baimes

LŽ kalbintas šios bendrovės rinkodaros vadovas Lukas Yla pabrėžė, kad elektra varomos mašinos ir dalijimasis jomis iš tiesų puikiai dera kaip verslo modelis. Europos didmiesčiuose jau yra sėkmingai įgyvendintų projektų, pavyzdžiui, „Autolib" Paryžiuje. Trumpalaikė elektromobilių nuoma išpopuliarėjo ir tarp gyventojų, ir tarp miesto svečių.

„Prancūzų projektas įgyvendintas koncesijos pagrindu. Paryžiaus miestas įkūrė stotelių tinklą, o privati bendrovė įsipareigojo jį ilgam laikui nuomotis. Mes taip pat svarstome įvairias galimybes, kaip prisidėti prie elektromobilių populiarinimo. Vakarų šalių patirtis rodo, kad dalijimosi automobiliu paslaugą teikiančios įmonės, kurios papildo savo parką elektromobiliais, tampa vienu šios inovatyvios transporto rūšies populiarinimo impulsų. Žmonės, kelis kartus pasivažinėję mieste tokia nuomota mašina, pamažu atsikrato baimių, susijusių su elektromobilio eksploatacija“, - tvirtino L. Yla.

Didėjančių Europos miestų centrai vis dažniau tampa žaliosiomis zonomis, kuriose tradiciniais vidaus degimo varikliais varomų automobilių srautai yra smarkiai ribojami. Čia susisiekimas organizuojamas ekologišku viešuoju transportu, elektromobiliais. Beje, už važinėjimą jais po žaliąsias zonas mokėti nereikia.

„Tvirtai esame įsitikinę, kad elektromobiliai yra transporto ateitis. Pamažu jie perims estafetę iš automobilių, turinčių vidaus degimo variklius. Pokyčiai vyksta palengva, todėl ketiname, atsiradus infrastruktūrai, pasiūlyti savo klientams elektra varomų mašinų. Greičiausiai nuo spalio tokią jau galės nuomotis ir Vilniaus gyventojai bei miesto svečiai“, - atskleidė L. Yla.

Nulinis PVM būtų kaip ledlaužis

Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse siekiant populiarinti elektra varomą transportą skiriama daug investicijų iš biudžeto. Tam, žinoma, pritaria toli gražu ne visi. Štai Didžiosios Britanijos valdžia anksčiau žadėjo skirti 400 mln. svarų (apie 1,7 mlrd. eurų), kad per penkerius metus, iki 2015-ųjų, elektromobilių infrastruktūra būtų išplėtota po visą šalį. Tačiau dėl iždo deficito, įvairių lobistinių grupių pasipriešinimo ir visuomenės spaudimo finansavimą teko apkarpyti trigubai. Pernai Didžiojoje Britanijoje iš viso buvo parduota 2,5 tūkst. naujų elektromobilių.

„Įkrovimo stotelių tinklas - pirminė būtina sąlyga atsikratyti baimės: kas bus, kai kelyje išsikraus elektromobilio baterija? Žinoma, daug kam gali pasirodyti, jog tai prilygsta vežimo tempimui prieš arklį. Tačiau, kaip rodo Vakarų patirtis, tokia ilgalaikė strategija pasitvirtina. Kuo daugiau yra įkrovimo stotelių, tuo drąsiau žmonės perka elektromobilius. Galbūt pirmus metus stotelių tinklas ir nebus visiškai apkrautas, bet investicija vis tiek galiausiai atsipirks“, - neabejojo elektromobilių valdymui skirtą įrangą gaminančios bendrovės „Elektromotus“ direktorius Gintautas Paluckas.

Antra labai svarbi sąlyga, anot jo, yra valstybės skatinimas - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas arba žaliesiems automobiliams išvis taikomas nulinis PVM tarifas. „Kol kas Vyriausybė tokių fiskalinių priemonių nesvarsto. Jei vis dėlto ateityje priimtų jas, elektromobilio kaina sumažėtų penktadaliu ir jis taptų konkurencingas su vidaus degimo varikliais varomomis mašinomis. Kainos susilygintų, tačiau elektromobilio eksploatavimas atsieitų kur kas pigiau“, - pažymėjo G. Paluckas.

Pirmenybė – vokiškam standartui

„Elektromotus“ vadovas priminė, kad labai svarbu diegiant įkrovimo stotelių tinklą Lietuvos didžiuosiuose miestuose neapsigauti pasirenkant technologinius sprendimus. Mat vienos standartizuotos jungties kol kas nėra, naudojamos įkrovimo stotelėse ir elektromobiliuose dažnai skiriasi. Nors Europos Komisija jau yra parengusi bendros ES elektromobilių jungties projektą, kol kas jis nepatvirtintas.

„Būtina labai gerai viską įvertinti ir renkantis įkrovimo įrangos tiekėjus neprašauti pro šalį. Bus apmaudu, kai elektromobiliu atvažiuos vairuotojas ir, liaudiškai tariant, neturės kur įkišti įkrovimo laido. Tokiam miestui kaip Vilnius idealiu atveju reikėtų 3-5 greitojo įkrovimo stotelių ir kiek įmanoma daugiau paprastų jungiklio lizdų”, - pabrėžė G. Paluckas. „Elektromotus“ vadovo nuomone, logiškiausia, kad stotelės būtų įrengiamos pagal vokiečių gamintojo siūlomą modelį, o ne pagal amerikiečių ar japonų. Vokiškasis ir turėtų tapti ES standartu. Tuomet ateityje politikams nereikėtų virkauti, kad lėšos buvo paleistos vėjais, o elektra varomų mašinų savininkams - desperatiškai ieškoti, kur įkrautu elektromobilius.

Pagal Vilniaus savivaldybės šiuo metu kuriamą ilgalaikę strategiją, per artimiausius 10 metų sostinėje planuojama įdiegti ir išplėsti kompleksinio mašinų statymo aikštelių ir dalijimosi elektromobiliais sistemą. Naujose aikštelėse žmonės galės palikti savo automobilius ir kelionę tęsti elektromobiliu, paprastu ar elektriniu dviračiu, viešuoju transportu. Taip pat bus galima išsinuomoti elektromobilį vienoje aikštelėje, o pasiekus kelionės tikslą palikti jį kitoje kompleksinio parkavimo aikštelėje.

„Regitros“ duomenimis, rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo registruoti 42 elektromobiliai - dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"