TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Elektroniniai dokumentai žada nepalikti vietos „šešėliui“

2015 12 09 6:00
Naujoji sistema skirta panaikinti galimybei pervežti prekes į jų realizavimo vietą niekam nežinant, o vėliau nuslėpti ir jų realizavimo faktą. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo kitų metų spalio turintys įsigalioti elektroniniai dokumentai ne juokais išgąsdino dalį logistikos sektoriaus bendrovių. Jos teigia, kad naujovė brangiai kainuos sąžiningiems vežėjams, o nuo šešėlinės veiklos neva neatbaidys. Bet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neabejoja sėkme – esą pakako vien bandomojo tyrimo, kad biudžetą pasiektų iš šešėlio ištraukti milijonai eurų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai nuo kitų metų spalio 1 dienos privalės elektroniniu būdu arba tam tikrais atvejais – raštu pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius ir kitus krovinių gabenimo dokumentus.

Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) ir dviejų posistemių – sąskaitų faktūrų (i.SAF) bei el. važtaraščių (i.VAZ) įgyvendinimas nuo pat pradžių neišvengė nesklandumų. Praėjusią savaitę Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo VMI nutraukti 3,7 mln. eurų vertės (iš jų 2,9 mln. eurų – i.VAZ sistemai) i.MAS konkursą, kuris, pasak jos, neva neužtikrino sąžiningos konkurencijos. Finansų ministerijai pasiūlius organizuoti pirkimą iš naujo, VMI komunikacijos vadovas Darius Buta LŽ patvirtino, jog būtų „neprotinga neįsiklausyti į ministerijos poziciją“, taigi konkursas greičiausiai bus vykdomas pakartotinai.

Griauna „nušlifuotą“ sistemą

Vežėjai skundžiasi dėl milijoninių papildomų investicijų į apskaitą, bet VMI atkerta, kad įsidiegti el.važtaraščius visoms įmonėms iš viso kainuos tik 400 tūkst. eurų, o popierinius važtaraščius iškeitus į elektroninius juos pildančios įmonės galiausiai kasmet bendrai sutaupys iki 28,5 mln. eurų. Inspektoriams taps kur kas paprasčiau tikrinti vežėjus.

„VMI logika šiuo metu yra tokia: turi būti geriau, nes negali būti blogiau. Per daugelį metų esame nušlifavę veiklos procesus, siekdami kuo mažesnių sąnaudų. Dabar viską ketinama apversti aukštyn kojomis, išardant sistemą, kurią gryninome daugelį metų. Mokesčius surinkti reikia, bet tai reikia daryti protingai. Dauguma įmonių mokesčius moka ir viską tvarkingai deklaruoja. Jos nori būti pažangios, stoja į asociacijas, ieško užsienio investicijų ir lygiuojasi į Europos bendroves. Todėl niekas nesupranta, kam reikalingas šis darbo apsunkinimas. Šiuo įstatymu visos vežamos prekės yra perkeliamos į akcizinių prekių lygmenį“, – pažymėjo logistikos įmonės „Rhenus svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.

Didžiausią naštą, pašnekovo teigimu, pajus būtent sąžiningai mokesčius mokančios įmonės, nes jos turės papildomai investuoti, kad galėtų pildyti elektroninius dokumentus.

„Jei pasiūlyta sistema ir duomenų, kuriuos reikėtų teikti VMI, sąrašas nesikeis, mūsų įmonei reikės samdyti bent porą papildomų darbuotojų, kad jie kiaurą dieną VMI siuntinėtų tuos duomenis. O tie, kurie slepia mokesčius, ir toliau ramiai vežios neapskaitytus krovinius. Ši sistema nė kiek nuo to neapsaugo. Tas, kuris nemoka mokesčių, tiesiog nerodys krovinio vežimo sistemoje. Kaip el. važtaraščiai gali nuo to stebuklingai apsaugoti? Kas VMI dabar trukdo dažniau ir atidžiau tikrinti įmones, kurios pagal savo deklaruojamų pajamų neatitikimą ar darbuotojams oficialiai mokamus minimalius atlyginimus yra įtartinos?“ – stebėjosi A. Bertašius.

Vežėjams daug klausimų kelia ir tai, kaip praktiškai ši sistema veiks bei kokius duomenis VMI reikės pateikti. „Pasirengę vežti krovinį, turėsime kreiptis į VMI ir pranešti, kad jį vešime. Tuomet gausime unikalų numerį, kurį reikės išspausdinti ant važtaraščio, o jau tada bus galima važiuoti. Automobilį sustabdęs inspektorius galės patikrinti, ar krovinys yra deklaruotas, ar ne. Ką daryti tiems, kurie veža krovinius naktį arba gauna papildomą užsakymą jau būdami kelyje?“ – klausė A. Bertašius.

Nusižiūrėjo iš portugalų

VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja ir i.MAS projekto vadovė Eglė Ramanauskienė tikino, kad logistikos ir vežėjų bendrovių nuogąstavimai nepagrįsti: panaudoti šiuolaikiniai IT sprendimai leis sistemai užtikrinti nenutrūkstamą veiklą bet kuriuo metu.

„Nors dažnai kalbama apie sudėtingus mokesčių išvengimo būdus bei sukčiavimo schemas, tačiau daugiausia išplitęs ir didžiausio masto reiškinys – elementariai neįtraukti realizacinių pajamų į apskaitą. Tai daroma labai paprastai: prekių gabenimo dokumentas važtaraštis yra naudojamas tik vežant prekes, o kelyje pavykus išvengti kontroliuojančių institucijų patikrų atsiranda prielaidos nuslėpti ne tik prekių vežimo, bet ir jų realizavimo faktą. Naujoji sistema skirta panaikinti galimybei pervežti prekes į jų realizavimo vietą niekam nežinant, o vėliau nuslėpti ir jų realizavimo faktą. Įdiegus el. važtaraščius, ryžtis gabenti prekes neužregistravus sistemoje atitinkamo važtaraščio, sakyčiau, būtų visiškai nepamatuota rizika“, – esminius išmaniosios mokesčių administravimo sistemos privalumus vardijo E. Ramanauskienė.

Anot i.MAS projekto vadovės, tokios sistemos koncepcija parengta išanalizavus Portugalijos, Gruzijos, Švedijos, Olandijos ir kitų Europos šalių taikomas modernias elektronines mokesčių administravimo priemones. Labiausiai buvo remtasi Portugalijos gerosios praktikos pavyzdžiais.

Vos papurčius pažiro milijonai

El. važtaraščių naudą VMI grindžia ir sėkmingu bandomuoju el. sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemio tyrimu. Sukūrus šį posistemį, visi PVM mokėtojai privalės teikti mokesčių administratoriui visų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų duomenis. Šie bus naudojami vykdant „kryžminį“ tikrinimą ir nustatant neįtrauktus į apskaitą sandorius, išaiškinant sąskaitas išrašančius, bet PVM nemokančius mokesčių mokėtojus ir pan.

Kol sistema bus sukurta, nurodymai teikti minėtus duomenis buvo duoti apie 7 tūkst. rizikingais laikomų mokesčių mokėtojų. VMI skaičiavimu, tarp šių papildomai kontroliuojamų mokesčių mokėtojų, lyginant balandžio-rugsėjo mėnesių PVM deklaracijų duomenis su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, daugiau nei 25 mln. eurų padidėjo stebimų įmonių pardavimo mastas (išaugo 3 proc.) ir 6,4 mln. eurų padidėjo mokėtinas PVM (išaugo 80 proc.).

Gavę minėtus VMI nurodymus mokesčių mokėtojai patikslino ankstesnių mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo 459 tūkst. eurų mokėtino PVM.

Gaunamų duomenų analizės metu VMI nustačius neatitikimus ir inicijavus jų šalinimą bei atlikus apie 100 kontrolės veiksmų, mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo apie 760 tūkst. eurų PVM.

Tikina, kad sukčiai išsisuks

VMI deklaruojami išmaniosios mokesčių sistemos privalumai kol kas neįtikina ne tik pavienių logistikos bendrovių. Kritišką požiūrį išreiškė ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. „Tai ne tik papildoma finansinė, bet ir administracinė našta sąžiningą verslą plėtojančioms įmonėms“, – LŽ sakė asociacijos atstovas spaudai Adomas Taraskevičius. Esą kyla pagrįstų abejonių, ar ši sistema sugebės duoti prognozuojamos naudos, nes nesąžiningai rinkoje veikiančios įmonės tiesiog ir toliau nefiksuos ūkinių operacijų sistemoje. Be to, vežėjams kyla dar daug praktinių klausimų dėl duomenų teikimo elektroniniu būdu.

„Esant neaiškiai praktinei šios sistemos įgyvendinimo koncepcijai „Linava“ numato kartu su VMI surengti vežėjams konsultacijas dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos posistemių praktinės įgyvendinimo koncepcijos. Visuomet palaikome tik sąžiningą vežėjų verslą ir konkuravimą, netoleruojame savo narių nesąžiningos veiklos, mokesčių slėpimo ir kitų panašių faktų“, – pažymėjo A.Taraskevičius.

Skaičiai

Krovininio kelių transporto veiklos vykdymą deklaruojančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu VMI 2014 metais atliko 1071, o per 2015 metų devynis mėnesius – 767 kontrolės veiksmus.

2014 metais buvo nustatyta mokesčių neatitikimų, kurių vertė 2,6 mln. eurų, per 2015 metų 9 mėnesius – 1,44 mln. eurų.

Atliekant patikrinimus 2014 metais nustatyti 188, o per 9 šių metų mėnesius – 141 administracinis teisės pažeidimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"