TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Erdvesnės aikštelės prie namų - tik planai

2010 12 01 0:00
Galimybė išlaisvinti daugiabučių namų kiemus nuo automobilių yra labiau teorinė nei reali.
Karolinos Drulytės nuotrauka

Sovietmečiu suprojektuotos automobilių stovėjimo aikštelės prie gyvenamųjų namų dabar atrodo juokingai. Jose telpa vos keleto ar keliolikos gyventojų automobiliai, o kiti juos palieka kur pakliuvo. Išsivaduoti nuo netvarkos kiemuose būtų galima išplėtus automobilių stovėjimo aikšteles. Tokia galimybė numatyta miestų planuose, tačiau ji nelabai reali.

Prie kai kurių miestų dvylikaaukščių gyvenamųjų namų esančiose aikštelėse vietos užtenka vos dešimčiai automobilių pastatyti. Todėl transporto priemones gyventojams tenka palikti kelkraščiuose, gretimų parduotuvių aikštelėse ar tiesiog šaligatviuose. Mažos automobilių aikštelės prie daugiabučių jau senokai netenkina gyventojų poreikių, bet norintiesiems jas paplatinti nepakanka tik iniciatyvos ir gerų ketinimų, net ir turint pinigų. Gyventojų viltys įsirengti erdvesnes aikšteles nustumiamos į ateitį.

Sumokėjo ir turi

Vilnietis Linas LŽ pasakojo, kad naudojasi viena iš nedaugelio sostinėje rekonstruotų automobilių stovėjimo aikštelių, kuri prie jo namų buvo paplatinta prieš pusantrų metų. Pasak pašnekovo, namo bendrija iniciatyvos ėmėsi savarankiškai ir nusprendė, kad aikštelę išplėsti būtina, nes grūstys kieme buvo nuolatinis kivirčų ir nepatogumų šaltinis. "Buvo košmaras. Jei vakare pastatei mašiną aikštelės gale, o rytą reikia anksti išvažiuoti, tenka žadinti 5-6 kaimynus, nes tiek mašinų būna užstatyta", - pasakojo jis.

Patiems gyventojams teko mokėti už teritorijos parengimą asfaltuoti, o asfaltavimo išlaidas padengė miesto savivaldybė. Anot Lino, automobilio vieta vienam butui kainavo apie 1000 litų, bet tokių pinigų mokėti nenorėję gyventojai nebuvo verčiami - tiesiog vėliau jie liko be vietos automobiliui statyti. Paplatinus aikštelę automobilių vietų padaugėjo dvigubai, todėl gyventojai jas pasidalijo burtais.

Tiesa, oficialiai šios vietos nepriklauso gyventojams, tačiau "savas" vietas jie gina nuo įsibrovėlių - užstato atvykėlių automobilį savuoju ar atlenkia jo valytuvus. Nors vietų kol kas visiems nepakanka, Linas tvirtino, kad kaimynai džiaugiasi didesne aikštele, nes iš dalies pavyko išspręsti automobilių statymo problemą. Tačiau vyras prisipažino, kad jei ne įvairiose institucijose dirbantys kaimynų draugai ir pažįstami, vargu ar būtų pavykę aikštelę išplėsti.

Aiškumas kainuoja

Pasaulio banko duomenimis, 2007 metais Lietuvoje tūkstančiui gyventojui teko 470 lengvųjų automobilių. Mūsų šaliai nusileidžia artimiausios kaimynės Latvija, Estija ir Lenkija, kur tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 398, 380 ir 383 automobiliai. Lietuva užima 18 vietą pagal automobilių santykį su gyventojų skaičiumi ir lenkia daugybę pasiturinčių šalių. Nenuostabu, kad visus apie pusantro milijono automobilių reikia kur nors pastatyti, o tai - kiekvienos savivaldybės reikalas.

Nuo transporto srautų dūstančiame Vilniuje automobilių aikštelių platinimo klausimus sprendžia du sostinės savivaldybės departamentai - Miesto plėtros departamentas tokias statybas planuoja, o Komunalinio ūkio departamentas įgyvendina. Tačiau pastarojo departamento direktorius Virginijus Pauža nieko tikslaus negalėjo LŽ pasakyti - nei kiek namų bendrijų kreipiasi dėl aikštelių rekonstrukcijos, nei kiek tai gyventojams galėtų kainuoti, nei ar savivaldybė prisidėtų savo lėšomis. "Kaina priklauso nuo aikštelės dydžio, pagrindų, komunikacijų. Jokių apytikslių sumų negaliu pasakyti. Kai turėsime konkretų projektą, tada bus galima pasakyti", - aiškino jis. Pašnekovas nežinojo, ar šįmet buvo padidinta nors viena aikštelė prie daugiabučio. "Manau nebuvo, nebent naujuose rajonuose, kur dar nėra komunikacijų, gyventojai savo lėšomis prasiplėtė", - svarstė V.Pauža.

Taigi gyventojai sužinotų statybų kainą tik investavę pinigų į aikštelės projekto rengimą, nors vėliau gali paaiškėti, kad ji per brangi. Todėl nieko keisto, kad Vilniuje išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės yra retenybė, nors dauguma miestiečių norėtų daugiau vietos automobiliams.

Planas ateičiai

Nors dabartinės galimybės įsirengti daugiau stovėjimo vietų gana miglotos, žadama, kad ateityje padėtis pasitaisys. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Plėtros ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Noskaitienė tvirtino, kad šiuo metu rengiamas Vilniaus planas, kur bus numatyta galimybių įrengti papildomų vietų automobiliams daugiabučių kiemuose ir įvažiuojamuosiuose keliuose. Planuojama, kad pagal šį planą sostinės savivaldybė ateityje pati imsis plėsti aikšteles ir iš savo biudžeto apmokės statybų išlaidas. Bet kada tai įvyks, neaišku.

Minėtąjį planą rengiančios savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" direktorius Justinas Kulakauskas neslėpė, kad miesto tvarkymas stringa dėl pinigų trūkumo, be to, ne visuose sostinės rajonuose įmanoma įsprausti papildomų vietų automobiliams. "Tai nebus didelės aikštės. Tai pat planuojame, kaip būtų galima panaudoti privažiuojamuosius kelius prie namų grupių, bet žalių erdvių tikrai neasfaltuosime", - aiškino jis. Pasak pašnekovo, šis planas turėtų būti baigtas dar šįmet, bet nereikėtų iš karto tikėtis statybų pradžios, nes sudaryta schema rodys tik galimybes, o ne realių darbų eigą.

Sovietmečio palikimas

Nuo automobilių kenčia ne tik šalies sostinė, bet ir kiti miestai. Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis Kauno architektas Nerijus Valatkevičius stovėjimo aikštelių trūkumą pavadino daugialype sovietinių laikų problema. "Visoje Lietuvoje anais laikais namai statyti pagal tas pačias normas, todėl visur kyla tų pačių problemų. Pavyzdžiui, prie 56 butų namo yra tik 8-12 vietų automobiliams", - tvirtino jis.

Pasak pašnekovo, dėl šios problemos Kauno savivaldybė pasielgė panašiai kaip Vilniaus valdžia ir užsakė savo įmonei "Kauno planas" parengti specialųjį miesto planą ir preliminariai išsiaiškinti, kur ir kiek būtų galima išplėsti aikšteles, o prie kurių namų vertėtų statyti daugiaaukštes automobilių saugyklas.

Tačiau statybos darbų apmokėjimo klausimas Kaune sprendžiamas griežčiau. Namų bendrijos, turinčios detaliuosius teritorijų planus, gali savarankiškai rengti techninius aikštelių plėtros projektus, tačiau visus darbus tektų atlikti iš gyventojų kišenės. N.Valatkevičiaus manymu, tai visiškai normalu. "Jei nuo mano namo stogo nukrenta čerpė, aš pats ją ir uždedu, o daugiabučiai laukia savivaldybės pagalbos. Kuo čia dėta savivaldybė?" - dėstė pašnekovas.

Tačiau jis neslėpė, kad net ir turint noro bei pinigų aikštelę padidinti gali būti labai sudėtinga. "Daug kur yra vienas įvažiuojamasis kelias į daugelį kiemų. Tarkim, tolimiausio to kvartalo namo gyventojai nori plėsti aikštelę, o pirmojo pyksta, kad pro juos dar daugiau mašinų važinės. Visi miegamieji rajonai išvagoti tokiais kiemų ir įvažiuojamųjų kelių gyvatynais. Tai virsta baisia grimasa, kai reikia rengti detalųjį planą", - dėstė vyriausiasis Kauno architektas. Pasak jo, net miesto valdžiai nėra taip paprasta įrengti naujų vietų automobiliams - savivaldybė planavo statyti aikštelę Vienybės aikštėje, bet šie planai žlugo formalumų labirintuose.

Aiški schema

Automobilių spūstys neaplenkia ir mažesnių Lietuvos miestų, bet mažiau valdininkų turinčios savivaldybės šią problemą sprendžia operatyviau. Šiaulių savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidė Butkė tikino, kad į Šiaulių daugiabučių kiemus taip pat nebetelpa automobiliai, bet miesto valdžia jau ne pirmus metus mėgina šią problemą išspręsti. Pasak jos, savivaldybės turimuose miesto planuose numatyta, kaip ir kurias aikšteles būtų galima plėsti, o šia galimybe domisi ne viena namų bendrija.

"Bendrijos labai suinteresuotos šiuo klausimu. Kai rengėme planus, dalyvavo ir visuomenės atstovai", - teigė E.Butkė. Todėl Šiauliuose yra gana aiški schema, ką reikėtų daryti norintiesiems išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę prie daugiabučio. Anot pašnekovės, namo bendrija pirmiausia turėtų parengti aikštelės kaip nesudėtingo statinio projektą ir kreiptis į Architektūros ir urbanistikos skyrių. Gyventojams patiems tenka sumokėti pusę rekonstrukcijos išlaidų sumos, o likusią dalį padengia savivaldybė. E.Butkė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek stovėjimo aikštelių per metus Šiauliuose buvo išplėsta, bet tikino, kad tokių gali būti kelios dešimtys, o ateityje planuojama statyti ir daugiaaukštes automobilių saugyklas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"