TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Estija: Vilnių prie "Rail Balticos" galima prijungti vėliau

2013 12 20 12:51
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Estija teigia neprieštaraujanti, kad Vilnius būtų dalis europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“, tačiau jis turėtų būti prijungtas vėliau. Pasak Ekonomikos ministerijos atstovo, dėl Lietuvos siekio įtraukti sostinę į pirminį projekto variantą gali nepavykti laiku gauti finansavimo iš Europos Sąjungos, be to, Vilnius nėra vienintelė problema derybose.

Tuo tarpu Lietuvos Susisiekimo ministerija teigia, kad Vilniaus klausimas yra nekvestionuojamas ir sostinė turi būti prijungta, tačiau dabar reikia atlikti skaičiavimus, kokiu būdu būtų geriausia tai padaryti - nutiesiant atšaką iki Vilniaus, ar sostinę paverčiant pagrindine trasa.

Estijos Ekonomikos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmus Ruudas BNS teigė, kad būtent Lietuva neteisingai interpretuoja rugsėjį Baltijos šalių pasirašytą deklaraciją dėl bendros įmonės steigimo.

„Žinoma, mes galima skaityti anglišką deklaracijos tekstą ir jį išversti kaip norime, bet klausimas yra, ką mes turėjome omenyje, kai pasirašėme susitarimą. Turėjome omenyje, kad Vilnius nėra įtraukiamas į „Rail Baltica“ šiuo metu. Mes galime jį prijungti vėliau, bet dabar turime paskubėti su šiuo projektu, kad gautume pinigų iš Europos Sąjungos. O jei Lietuva nenori „Rail Baltica“ projekto, tai ir turėtų pasakyti „atsiprašom, mes to nenorime“, o ne žaisti - tai nėra labai mandagu“, - BNS sakė R.Ruudas.

Pasak jo, Lietuva per vėlai nusprendė, kad nori prie vėžės prijungti Vilnių - tai turėjo būti padaryta prieš kelerius metus.

„Pirmiausia, trys Baltijos šalys prieš dvejus metus pasirašė susitarimą, kad „Rail Baltica“ prasideda nuo Talino, tada eina iki Rygos, Kauno ir Lenkijos sienos. Mes visus tuos metus dirbome, žinodami, kad tai bus pagrindinis kelias, ir dabar prieš keletą savaičių Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad ne, mes taip pat norime prijungti Vilnių. (...) Mes, žinoma, palaikome idėją, kad Vilnius yra sostinė ir turi būti prijungtas prie Kauno greitąja vėže, bet negalima projekto pakeisti taip greitai“, - aiškino ministerijos atstovas.

Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS sakė, kad Lietuvos pozicija prijungti Vilnių prie prie „Rail Baltica“ išlieka, tačiau sprendžiama, kaip tai padaryti geriau. Be to, pasak jo, trasos išdėstymas šalyje yra Lietuvos, o ne Estijos reikalas.

„Mums negali primesti kitos valstybės, kaip turime tiesti trasą Lietuvoje, mes tai turime padaryti patys. Šiuo metu sprendžiama, ar tai galėtų būti atšaka nuo Kauno iki Vilniaus, ar nuo sienos su Lenkija, pro Alytų, į Vilnių, tada Panevėžį ir Latviją. (...) Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atšaka nuo Kauno būtų efektyvesnė, tačiau žvilgtelėjimo vykdant milijardinius projektus nepakanka - reikia argumentuotos studijos“, - BNS sakė R.Slapšys.

Jis sakė, kad nerimą kelia ir kaimyninių valstybių siekis trasą tiesti pagal Didžiosios Britanijos „Aecom“ 2011 metais atliktą studiją - joje ne tik nenumatytas Vilniaus prijungimas, bet reiktų prie dabar jau tiesiamos trasos nuo Lenkijos sienos iki Kauno tiesti dar vieną trasą.

„Dabar tiesiame 140-160 kilometrų per valandą vėžę iki Kauno, pagal „Aecom“, trasos greitis turėtų būti 240 kilometrų, vadinasi šalia turėtume tiesti dar vieną liniją. (...) Europos Sąjunga tokiu atveju gali pasakyti, kad jūs jau gavote pinigų jungčiai iki Kauno, o tada visas krūvis atitektų Lietuvos biudžetui“, - aiškino R.Slapšys.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus prijungimas turėtų būti vertinamas kaip perspektyva kada nors prie europinės vėžės prijungti Rytų Europos šalis: „Viskas keičiasi, vertinant 20-30 metų perspektyvą, reiktų atkreipti dėmesį, kad galbūt Baltarusija norės prijungti Minską prie europinės vėžės ir Vilniaus trasa jau bus parengta, ta atšaka, prie kurios būtų jungiama“.

R.Ruudas teigė, kad Vilniaus klausimas nėra vienintelis, dėl kurio kyla ginčai.

„Tiesą sakant, Vilnius nėra pagrindinis klausimas šiose derybose, manau, kad dėl jo mes galime rasti sprendimą. Yra daug kitų klausimų, kuriuos turime išspręsti, bet aš jų negaliu įvardyti, nes derybos vis vyksta, ir mes galėsime atskleisti sutarties tekstą po to, kai pasirašysime jį“, - aiškino Estijos atstovas.

„Vilniaus klausimas ne vienintelis, dėl kurio mes daug ginčijamės“, - pridūrė R.Ruudas.

Lietuvos atstovai BNS teigia, kad visgi pagrindine nesutarimų priežastimi išlieka Lietuvos sostinės prijungimas.

Tačiau Estijos ministerijos atstovas tikino esantis optimistas ir mano, kad sprendimą dėl bendros įmonės įkūrimo pavyks pasiekti sausį.

„Tiesą sakant, nėra viskas labai blogai, aš tikrai tikiuosi, kad mes galime išspręsti problemas su Lietuva. (...) Derybos pasibaigs ir sutartis tiks mums, latviams ir taip pat lietuviams. Aš optimistas, manau, kad sprendimą rasime. (...) Ne tragedija, kad (susitarimas - BNS) bus pasiektas mėnesiu vėliau“, - tikino R.Ruudas.

Tuo tarpu R.Slapšys nespėliojo, kada gali būti pasiektas susitarimas.

Penktadienį Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS informavo, kad šią savaitę Baltijos valstybėms nepavyko susitarti dėl bendros įmonės steigimo. Anot jo, valstybių derybininkai susitiks sausį, ir tada spręs sostinių prijungimo klausimus.

33 proc. bendros įmonės turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė.

Vyriausybė šią savaitę pritarė, kad „Sweco Lietuva“ atliktų papildomą studiją dėl Vilniaus prijungimo ir iki 2014 metų pabaigos nuspręstų, kaip turėtų būti tiesiama vėžė.

Rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica2 “ įmonės steigimo.

Bendras " Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

"Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"