TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Europinius pinigus pasiryžę gelbėti kelininkai

2013 02 04 6:02
LŽ archyvo, Vpu.lt nuotraukos/Kelininkai skambina pavojaus varpais - negavus europinės paramos dabar geriausiais Rytų Europoje laikomi Lietuvos keliai liks tik prisiminimas.

Vyriausybėje brandinamas planas perskirstyti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Lietuvai kaip paramą skiriamas lėšas - baiminamasi, kad to nepadariusi valstybė gali prarasti daugiau kaip du milijardus litų.

"Dabar Vyriausybėje iš tikrųjų aptariamos temos, kaip racionaliau panaudoti rezervus. Kadangi dalis ES paramos neracionaliai naudojama ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Bendrijos šalių, Europos Komisija pakeitė kai kurias paramos skirstymą reguliuojančio reglamento nuostatas. Dabar jos leidžia valstybėms liberaliau skirstyti paramą. Dėl to atsirado tam tikrų  galimybių perskirstyti paramą ir mūsų krašte", - dienraščiui LŽ teigė ekonomistas, akademikas Antanas Buračas.    

Finansų ministerija (FM) informavo LŽ, kad šiuo metu įgyvendinami arba jau yra įgyvendinti 6737 ES struktūrinių fondų finansuojami projektai. Jiems skirtos lėšos (23,3 mlrd. litų) sudaro apie 91 proc. visos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos sumos, tenkančios Lietuvai. Iki metų pabaigos liko paskirstyti dar du milijardus litų. Jeigu šie pinigai būtų nepanaudoti, juos tektų grąžinti į ES biudžetą. "Vyriausybės koridoriuose kalbų apie lėšų perskirstymą gal ir nebūtų kilę, jei visi būtų buvę tikri, kad tų milijonų nereikės grąžinti Bendrijai. Tačiau esama rizikos, jog nebus spėta pasirašyti sutarčių su projektų vykdytojais. Tada tikrai neteksime pinigų", - kalbėjo A.Buračas.

Kas slepiasi už gražių pažadų?

Pati FM nelinkusi pripažinti, kad mūsų šalis gali prarasti likusias 2007-2013 metų ES paramos lėšas. "Primename, jog šio finansinio laikotarpio ES paramos lėšos turi būti panaudotos iki 2015 metų pabaigos, o finansavimo ir administravimo sutartys su projektų vykdytojais pasirašytos iki 2013-ųjų gruodžio 31 dienos. Nors dabar liko kontraktuoti (paskirstyti lėšas ir pasirašyti sutartis su  projektų vykdytojais) kiek daugiau nei du milijardai litų, vien per 2012 metus pasirašyta administravimo ir finansavimo sutarčių už beveik 3,2 mlrd. litų", - sakoma ministerijos atsakyme dienraščiui LŽ.

Vis dėlto optimistines Finansų ministerijos prognozes paneigia faktai. Akademikas A.Buračas atkreipė dėmesį į visiškas ankstesnės Vyriausybės nesėkmes skirstant europinę paramą aplinkosaugos srityje. Aplinkos ministerija atliekoms tvarkyti - kad jos būtų perdirbamos, rūšiuojamos ir deginamos pagal ES standartus, - buvo atseikėjusi 450 mln. litų ES struktūrinių fondų pinigų. Tačiau dabar konstatuojama, esą Lietuva nesugebėjo panaudoti šios sumos iki 2013 metų, todėl greičiausiai turės grąžinti lėšas Bendrijai, o gal net mokėti baudas. Ir tokių nesėkmingų projektų mūsų krašte - ne vienas ir ne du.  

FM irgi pripažįsta, kad "atskiros struktūrinės paramos priemonės įgyvendinamos skirtinga sparta". "Dažniausiai lėšų panaudojimo spartą lemia skirtingos priežastys, pavyzdžiui, priemonių ir (ar) projektų specifiškumas, naujoviškumas, administraciniai gebėjimai, viešųjų pirkimų vykdymas ir pan.", - teigiama LŽ atsiųstame atsakyme.

Akademikas A.Buračas neabejoja, kad daugiau kaip 2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų likutį Vyriausybė turi paskirstyti racionaliai.

Daugiau dėmesio - viešajam sektoriui

A.Buračo dienraščiui pateiktą informaciją patvirtino premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja ekonomikos klausimais Irina Urbonavičiūtė. "Ministerijos pagal savo kompetenciją planuoja peržiūrėti ir peržiūrinėja tuos ES paramos likučius", - LŽ sakė valdininkė. Tačiau daugiau ką nors paaiškinti atsisakė. "Nesu Vyriausybė, o tik jos vadovo patarėja, todėl tų visų dalykų (dėl ES lėšų skirstymo - aut.) negaliu komentuoti. Tik žinau, kad peržiūrėjimas vyksta, o kas bus nuspręsta - matysime. Manome, jog reikia panaudoti visą ES paramą. Daugiau nieko nežinau", - kalbėjo I.Urbonavičiūtė.

Savo išvadas dėl racionalesnio europinių struktūrinių fondų paramos panaudojimo yra pateikęs ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas, o jo įžvalgos greičiausiai sutampa su tomis, kurias propaguoja ir pats institutas. Beveik neabejojama, kad į jas bus atsižvelgta perskirstant tuos du milijardus, kurie šiuo metu yra atsidūrę grėsmės zonoje.

Instituto nuomone, neracionaliai dalijami ES struktūrinių fondų pinigai iškreipia konkurenciją. "Konkurencinė aplinka iškraipoma tada, kai valstybei priklausančios įmonės, naudodamos ES fondų lėšas, ima teikti paslaugas tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs asmenys. Taip bloginama privataus sektoriaus padėtis, stabdoma jo veiklos plėtra, šalies biudžeto ir ES lėšomis išstumiamos investicijos. Jei valstybė nesikištų, investuotų privačios įmonės", - tvirtino LLRI specialistas.

Kaip vieną tokių sričių V.Žukauskas paminėjo ir profesinį mokymą. "Geras pavyzdys - profesinis mokymas Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos švietimui bei mokslui 2007-2013 metais iš viso numatyta daugiau kaip 4 mlrd. litų ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Iš jų 340 mln. litų bus skirta sektoriniams profesinio mokymo centrams kurti. Tikėtina, kad šiais ES pinigais finansuojamais profesinio mokymo projektais bus išstumtas galimas privataus verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimas, sumažintos privačių profesinių mokyklų plėtros ir steigimo galimybės", - atkreipė dėmesį LLRI ekspertas.

V.Žukauskas mano, kad siekiant kuo mažiau iškraipyti konkurenciją, ES lėšomis turėtų būti finansuojami ne verslo projektai, o tai, kas laikoma viešosiomis gėrybėmis, pavyzdžiui, sveikatos sektorius, keliai ar kita infrastruktūra.

Kas kryžiuos ietis dėl likučio

Kad Lietuva neprarastų gardaus europinės paramos kąsnio, būtina, jog 2 mlrd. litų ar jų dalis atsidurtų tose rankose, kurios sugebėtų tuos pinigus greitai panaudoti. Kaip LŽ sakė A.Buračas, perskirstant ES struktūrinių fondų lėšų likučius "racionaliausia juos būtų skirti senų namų renovacijai".

Savo paslaugas siūlo ir valstybės kelius prižiūrintys kelininkai. "Jau dabar valstybinės reikšmės kelių būklė nėra patenkinama, tad jei nebus skirta atitinkamo finansavimo, po poros metų pirmieji mūsų keliai pradės irti. Vadovaujantis kelių taisymo periodiškumo normatyvais, asfaltbetonio danga įprastomis sąlygomis laiko 20 metų, paskui kelią būtina atnaujinti. Todėl per metus, jei vertintume asfaltbetonio danga padengtų valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių ilgį, reikėtų rekonstruoti apie 600 km kelių. Tačiau realiai jų 2009-2012 metais buvo atnaujinta tik 549,24 km, kitaip tariant, 137,31 km per metus, arba 4,4 karto mažiau, nei reikėtų pagal normatyvus", - dienraščiui LŽ pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius.

Jis pabrėžė, kad kaimynai - ypač lenkai ir estai - pagal kelių kokybę greitai jau daug kartų lenks lietuvius. "Estija seniai suprato, kad būtent sausumos keliai geriausiai reprezentuoja valstybę. Todėl net krizės laikotarpiu ji ne mažino, o priešingai - didino rekonstruojamų kelių ilgį. Atrodo, nuo 2009-ųjų estai kasmet suremontuoja po tūkstantį kilometrų asfaltuotų kelių. Tačiau puikūs keliai - ne vien šalies įvaizdžio, pritraukiančio į valstybę daugiau investicijų, dalis. Tai ir mažesnės išlaidos, tenkančios degalams bei amortizacijai, ir greitesnis susisiekimas, ir pagaliau eismo dalyvių saugumas. Apskaičiuota, jog investicijos į kelius sugrąžina iki 13,5 proc. įdėtų lėšų, nors vidutinė pelno grąža įprastose įmonėse sudaro tik apie 5,6 procento", - dėstė pašnekovas.

LAKD Investicijų skyriaus vadovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais keliams skiriamos lėšos buvo nuolat karpomos. Mažėjant finansavimui nuo dviejų iki penkių kartų 2009-2012 metais, palyginti  su 2001-2008 metų laikotarpiu, krito ir darbų apimtis. Anot LAKD atstovo, ateinantiems dvejiems metams keliams galėtų būti skiriama pinigų iš to ES struktūrinių fondų likučio, kuris dabar lyg ir pakibęs ant plauko. "Iki 2012 metų pabaigos jau panaudojome 82 proc. gautų europinių lėšų. Manau, galėtume pabandyti greitai panaudoti ir bent dalį likučio iš tų dviejų milijardų - šitaip nors iš dalies pagelbėtume keliams", - sakė R.Lipkevičius.

Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių finansavimo pokytis (mln. Lt)

Metai    Bendra valstybės skirta suma    Iš jų - ES paramos lėšos

2009    898                                             659

2010    867                                             531

2011    931                                             260

2012    1057                                           221

2013*    1042                                         225

2014*    nėra duomenų                             177

2015*    nėra duomenų                              0

* Šaltinis: "Lietuvos keliai"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"