Europos Komisijos narė V. Bulc: „Per „Rail Baltica“ Lietuva tampa bendrosios rinkos dalimi“

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-10-28 11:23
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-10-28 11:23
Europos Komisijosnarė Violeta Bulc. KTU nuotr.
„Tran­seu­ro­pi­nio ge­le­žin­ke­lio „Rail Bal­ti­ca“ at­kar­pa su­stip­rins Lie­tu­vos uos­tus ir re­gio­ni­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. To­kie pro­jek­tai pa­de­da kur­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą“, – sa­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rė, at­sa­kin­ga už trans­por­tą, Vio­le­ta Bulc. Po­li­ti­kė pa­brė­žia, kad ge­le­žin­ke­lio ruo­žo Lie­tu­vo­je ati­da­ry­mas yra la­bai svar­bus po­li­ti­nis, eko­no­mi­nis ir so­cia­li­nis žings­nis.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) „San­ta­kos“ slė­ny­je spa­lį vie­šė­ju­si aukš­to ran­go Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) par­ei­gū­nė su stu­den­tais dis­ku­ta­vo apie Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) trans­por­to ak­tua­li­jas bei pla­nuo­ja­mas ir vyk­do­mas ES trans­por­to ini­cia­ty­vas, jų svar­bą vi­soms vals­ty­bėms na­rėms.

– Ko­kį įspū­dį su­si­da­rė­te po ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je?

– Šis ma­no vi­zi­tas Lie­tu­vo­je jau an­tra­sis. Pir­mą kar­tą vie­šė­jau Vil­niu­je, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­ka­vo ES Ta­ry­bai – da­ly­va­vau sos­ti­nė­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je. Prieš ke­le­tą me­tų su­si­da­ręs įspū­dis iš­li­ko toks pat po­zi­ty­vus kaip ir da­bar. Ne­ži­nau ko­dėl, bet Lie­tu­vo­je jau­čiuo­si kaip na­mie. Mies­tai, ku­riuo­se te­ko lan­ky­tis la­bai gra­žūs – ypač Vil­nius.

– Da­ly­va­vo­te ofi­cia­lia­me tran­seu­ro­pi­nio ge­le­žin­ke­lio „Rail Baltica„, su­jung­sian­čio Len­ki­ją, Bal­ti­jos ša­lis ir Suo­mi­ją, pir­mo­sios at­kar­pos ati­da­ry­me. Kaip įvar­din­tu­mė­te šio įvy­kio svar­bą?

– „Rail Bal­ti­ca“ vė­žės tie­si­mas, ku­riam da­lis lė­šų at­ke­lia­vo iš TEN-T prog­ra­mos, la­bai svar­bus Lie­tu­vai. „Rail Bal­ti­ca“ pa­di­dins kro­vi­nių srau­tus ir tu­rės įta­kos ve­žė­jų vers­lo au­gi­mui. Įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, „Rail Bal­ti­ca“ įsi­lies į tarp­tau­ti­nį ge­le­žin­ke­lių trans­por­to tink­lo ko­ri­do­rių „North Sea-Bal­tic“.

Lie­tu­va per „Rail Bal­ti­ca“ tam­pa bend­ros Eu­ro­pos trans­por­to erd­vės ir bend­ro­sios rin­kos da­li­mi. Tai yra la­bai svar­bus Lie­tu­vos po­li­ti­nis, eko­no­mi­nis ir so­cia­li­nis žings­nis. Ši ge­le­žin­ke­lio at­kar­pa su­stip­rins jū­sų uos­tus ir re­gio­ni­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. To­kie pro­jek­tai, kaip „Rail Bal­ti­ca“ pa­de­da kur­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą.

– Pla­čiau pa­pa­sa­ko­ki­te apie ini­cia­ty­vas ES trans­por­to sek­to­riu­je, ku­rias jau įgy­ven­di­na­te ar­ba pla­nuo­ja­te įgy­ven­din­ti at­ei­ty­je?

– In­ves­ti­ci­jos į ES inf­ras­truk­tū­rą ir inf­ras­truk­tū­ros ob­jek­tai ke­lia daug iš­šū­kių Eu­ro­pai. Sie­kiant plė­to­ti bend­rą­ją rin­ką, tu­ri­me pa­ge­rin­ti sa­vo inf­ras­truk­tū­rą, ku­rios da­lis yra ir trans­por­tas.

Dėl šios prie­žas­ties 2014 me­tais vi­sos 28 ES vals­ty­bės na­rės pa­si­ra­šė svar­bią su­tar­tį dėl tran­seu­ro­pi­nio trans­por­to tink­lo (TEN-T), su­ku­riant de­vy­nis pa­grin­di­nius ko­ri­do­rius Eu­ro­po­je, ku­rie kar­tu for­muo­ja bend­rą Eu­ro­pos trans­por­to erd­vę ir už­ti­kri­na sklan­dų as­me­nų ir pre­kių ju­dė­ji­mą.

Pir­ma­ja­me TEN-T tink­lo įgy­ven­di­ni­mo eta­pe jau esa­me pri­trau­kę 13,1 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­nių lė­šų, o vi­sos Eu­ro­pos mas­tu – 30 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jų. An­tra­ja­me eta­pe, ku­ris pra­si­dės lap­kri­tį, ti­ki­mės su­lauk­ti pa­pil­do­mai 7,5 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jų. Šian­dien ieš­ko­me nau­jų pro­jek­tų, ku­rie, pa­si­tel­kus šį me­cha­niz­mą, ga­lė­tų pri­trauk­ti pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų.

Eu­ro­pos stra­te­gi­nių in­ves­ti­ci­jų fon­das (EF­SI) yra pa­grin­di­nė prie­mo­nė, lei­sian­ti per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus su­telk­ti ne ma­žiau kaip 315 mlrd. eu­rų pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų į rea­lią­ją eko­no­mi­ką. Fon­das fi­nan­suos stra­te­gi­nius pro­jek­tus ir taip di­dins vie­šų­jų iš­lai­dų po­vei­kį bei ska­tins pri­va­čio­jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jas.

– Ko­kie po­ky­čiai lau­kia ge­le­žin­ke­lių ir oro trans­por­to?

– Sie­kia­me ge­rin­ti ne tik inf­ras­truk­tū­rą, bet ir ko­re­guo­ti Eu­ro­pos stan­dar­ti­za­ci­jos sis­te­mą bei įvai­rias re­gu­lia­vi­mo pro­ce­dū­ras.

Sie­kiant už­ti­krin­ti sklan­dų pre­kių, pa­slau­gų ir as­me­nų ju­dė­ji­mą bei in­teg­ruo­tų pa­slau­gų plė­trą vi­so­je Eu­ro­po­je, prie to tu­ri pri­si­dė­ti vi­sos vals­ty­bės na­rės. Dėl šios prie­žas­ties bu­vo ini­ci­juo­tas ket­vir­ta­sis ge­le­žin­ke­lių pa­ke­tas, ku­riuo siek­si­me stan­dar­ti­zuo­ti ir li­be­ra­li­zuo­ti ge­le­žin­ke­lių rin­ką.

Di­de­lę pa­žan­gą pa­da­rė­me bend­ro­je ES avia­ci­jos rin­ko­je, ėmė­mės svar­bių veiks­mų ge­le­žin­ke­lių sek­to­riaus stan­dar­ti­za­vi­mo ir trans­por­to eis­mo val­dy­mo sis­te­mų, to­kių kaip Eu­ro­pos ge­le­žin­ke­lių eis­mo val­dy­mo sis­te­ma (angl. – Eu­ro­pean Rail Traf­fic Ma­na­ge­ment Sys­tem, ERTMS), die­gi­mo pro­ce­suo­se.

Taip pat ini­ci­ja­vo­me uni­ver­sa­lią avia­ci­jos stra­te­gi­ją, sie­kiant iš­lai­ky­ti Eu­ro­pos avia­ci­jos eko­sis­te­mą kon­ku­ren­cin­ga pa­sau­li­niu mas­tu. No­rė­da­mi iš­lik­ti pa­sau­lio ly­de­riais avia­ci­jos sri­ty­je, tu­ri­me vi­suo­ti­nai pri­tai­ky­ti prie­mo­nes, ku­rias pa­vy­ko įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos ly­giu.

– Ko­kios prie­žas­tys lė­mė Bend­ro Eu­ro­pos dan­gaus (angl. - Sing­le Eu­ro­pean Sky) ini­cia­ty­vos at­si­ra­di­mą? Ko­kią nau­dą ji at­neš­tų vi­siems oro erd­vės nau­do­to­jams?

– Bend­ras Eu­ro­pos dan­gus – tai vie­na di­džiau­sių Eu­ro­pos ini­cia­ty­vų, šiuo me­tu su­sto­ju­si dėl dip­lo­ma­ti­nio gin­čo tarp dvie­jų vals­ty­bių na­rių. Ti­ki­mės, kad šis ne­su­ta­ri­mas bus iš­spręs­tas kons­truk­ty­viai bei ope­ra­ty­viai ir jau ki­tais me­tais bus ženg­tas la­bai svar­bus žings­nis sie­kiant įgy­ven­din­ti šią ini­cia­ty­vą.

– Ko­kią vie­tą ES trans­por­to sek­to­riu­je uži­ma oro ir jū­rų uos­tai?

– Eu­ro­pos jū­ri­nis vers­las yra la­bai kon­ku­ren­cin­gas, bet pa­si­tel­kus nau­jus fi­nan­si­nių in­ves­ti­ci­jų me­cha­niz­mus, kaip ma­no anks­čiau mi­nė­tas EF­SI, ir pri­tai­kius ža­lu­mo, tva­ru­mo (angl. – gree­ni­fi­ca­tion) spren­di­mus šio­je sri­ty­je, bū­tų už­ti­krin­tos ge­res­nės są­ly­gos uos­tams, ku­rie tam­pa itin svar­bio­mis pra­mo­nės zo­no­mis.

Oro uos­tai, į ku­riuos vis daž­niau at­sig­rę­žia ir vers­lo įmo­nės, taip pat la­bai svar­būs ne tik dėl avia­ci­jos pa­slau­gų, bet ir dėl ki­tų jų tei­kia­mų pa­slau­gų.

Eu­ro­po­je at­si­ran­da vi­siš­kai nau­ji vers­lo mo­de­liai, dėl to mes sa­vo ruo­štu tu­ri­me už­ti­krin­ti, kad pri­im­ti stan­dar­tai ir re­gu­lia­vi­mo pro­ce­dū­ros pa­dė­tų spręs­ti prob­le­mas ir ne­su­kur­tų nau­jų.

– Kaip dėl ke­lių trans­por­to?

– Ini­ci­ja­vo­me ke­le­tą tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų ir par­en­gė­me ke­le­tą pa­pil­do­mų są­ly­gų ke­lių trans­por­tui, sie­kiant ge­res­nių skait­me­ni­ni­mo ro­dik­lių sek­to­riu­je, at­krei­piant dė­me­sį į so­cia­li­nę at­skir­tį ir tuo pa­čiu ska­ti­nant pa­žan­gios inf­ras­truk­tū­ros plė­trą.

Sie­kia­me pa­ge­rin­ti vi­sų trans­por­to prie­mo­nių są­vei­ku­mą ir kryž­mi­nį mo­da­lu­mą. Kaip pa­grin­di­nius įran­kius nau­do­ja­me skait­me­ni­ni­mą, de­kar­bo­ni­za­ci­ją, tam pa­si­telk­da­mi no­va­to­riš­kus spren­di­mus.

– Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra už­re­gis­truo­ti 104 elek­tro­mo­bi­liai. Ar da­bar­ti­nė inf­ras­truk­tū­ra tin­ka­ma šioms eko­lo­giš­koms trans­por­to prie­mo­nėms?

– Trans­por­to elek­tri­fi­ka­ci­ja tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą ne tik Eu­ro­po­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Elek­tro­mo­bi­liai lei­džia įgy­ti di­des­nę ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę ir pri­si­de­da prie ap­lin­kos tau­so­ji­mo ir oro ko­ky­bės ge­ri­ni­mo. EK re­mia įkro­vi­mo sto­te­lių die­gi­mą vi­sos Eu­ro­pos mas­tu.

Eko­lo­giš­ko trans­por­to plė­tra do­mi­si vis dau­giau vals­ty­bių na­rių, įtrauk­da­mos tai į sa­vo stra­te­gi­jas. Trans­por­to elek­tri­fi­ka­ci­ja itin svar­bi mies­tų plė­trai ir vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­gų sis­te­mos at­nau­ji­ni­mui.

– Mi­nė­jo­te, kad vie­nas iš jū­sų tiks­lų, ei­nant šias par­ei­gas – ge­rin­ti ES ge­le­žin­ke­lių sis­te­mą.

– Į ge­le­žin­ke­lių sis­te­mą ne­bu­vo pa­kan­ka­mai in­ves­tuo­ta. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties in­ves­ti­ci­joms į Eu­ro­pos ge­le­žin­ke­lio trans­por­tą ski­ria­mas aukš­čiau­sias pri­ori­te­tas TEN-T tink­le ir įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos inf­ras­truk­tū­ros tink­lų prie­mo­nę (angl. – Con­nec­ting Eu­ro­pe Fa­ci­li­ty, CEF).

Tai­gi, di­džiau­sia su­ma bend­rų in­ves­ti­ci­jų į pro­jek­tus, su­si­ju­sius su TEN-T, bus skir­ta ge­le­žin­ke­liams. Šian­dien ge­le­žin­ke­liams rei­kia nau­jų tech­no­lo­gi­jų, vė­žių stan­dar­ti­za­vi­mo ir eis­mo val­dy­mo sis­te­mų.

– Ka­da Eu­ro­pa ga­li ti­kė­tis ke­lio­nių grei­tai­siais trau­ki­niais?

– Aš vi­siš­kai pa­lai­kau ke­lio­nių grei­tai­siais trau­ki­niais idė­ją, ta­čiau su tuo su­si­ję spren­di­mai pri­klau­so at­ski­rų vals­ty­bių vy­riau­sy­bėms. Ka­da ga­lė­si­me ke­liau­ti po Eu­ro­pą grei­tai­siais trau­ki­niais, tiks­liai at­sa­ky­ti ne­ga­liu – tai bū­tų ge­ras klau­si­mas jū­sų mi­nis­trams (šyp­so­si).

– Žo­dy­je „trans­por­tas“ tel­pa ir žo­dis „spor­tas“. Ar tie­sa, kas esa­te krep­ši­nio ger­bė­ja? Gal­būt jū­sų mėgs­ta­miau­sių krep­ši­nio žai­dė­jų są­ra­še yra ir lie­tu­vių?

– Tie­sa, la­bai my­liu krep­ši­nį – tai da­lis ma­no ša­lies kul­tū­ros. Kaž­ka­da te­ko žais­ti ir pa­čiai. Slo­vė­nai do­mi­si ir nuo­lat se­ka Lie­tu­vos ko­man­dų ir na­cio­na­li­nės rink­ti­nės žai­di­mą. Kar­tais su ju­mis kon­ku­ruo­ja­me, kar­tais, kaip šių me­tų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­te, lai­ko­me už jus kumš­čius.

Esu di­de­lė jū­sų na­cio­na­li­nės krep­ši­nio rink­ti­nės ger­bė­ja. Užau­gau Ar­vy­do Sa­bo­nio, Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio lai­kais, ku­rie vis dar la­bai ryš­kūs Eu­ro­pos krep­ši­nio is­to­ri­jo­je.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Skutas  78.60.231.248 2015-10-29 10:49:01
O kur Lzinių klausimas komisarei - kokia yra jos nuomonė dėl to, kad Lietuvos valdžia yra palikusi sostinę su 650 tūkst. gyventojų praktiškai be galimybių naudotis greituoju Europos geležinkeliu. Juk nevažiuosi iš Vilniaus ir dar su persėdimu per Kazlų Rūdą, Elką , Balstogę į Vakarus ar grįši tuo pačiu maršrutu, esančiu apie 400 km, kai tuo tarpu nuo Balstogės iki Vilniaus yra apie 170 km. Tokiu atveju logiška, kad toks „Rail Baltica“ maršrutas padarytas tam, kad Vilnius būtų priverstas naudotis šiuo traukiniu iš Balstogės, o ne iš Kauno, arba nesinaudoti juo apskritai. Gal tada Gerb. komisarės nuomonės šiuo klausimu teiktųsi paklausti ES parlamentaras Gabrijielius Landsbergis ar kuris kitas iš Briuselio parlamentarų ir informuoti Lietuvos visuomenę. Juk čia kvepia antilietuviška politika ne tik Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos atžvilgiu.
1 0  Netinkamas komentaras
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami