TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Europos Komisijos narė V. Bulc: „Per „Rail Baltica“ Lietuva tampa bendrosios rinkos dalimi“

2015 10 28 11:23
Europos Komisijosnarė Violeta Bulc. KTU nuotr.

„Transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa sustiprins Lietuvos uostus ir regioninį bendradarbiavimą. Tokie projektai padeda kurti Europos Sąjungą“, – sakė Europos Komisijos narė, atsakinga už transportą, Violeta Bulc. Politikė pabrėžia, kad geležinkelio ruožo Lietuvoje atidarymas yra labai svarbus politinis, ekonominis ir socialinis žingsnis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje spalį viešėjusi aukšto rango Europos Komisijos (EK) pareigūnė su studentais diskutavo apie Europos Sąjungos (ES) transporto aktualijas bei planuojamas ir vykdomas ES transporto iniciatyvas, jų svarbą visoms valstybėms narėms.

– Kokį įspūdį susidarėte po apsilankymo Lietuvoje?

– Šis mano vizitas Lietuvoje jau antrasis. Pirmą kartą viešėjau Vilniuje, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai – dalyvavau sostinėje surengtoje konferencijoje. Prieš keletą metų susidaręs įspūdis išliko toks pat pozityvus kaip ir dabar. Nežinau kodėl, bet Lietuvoje jaučiuosi kaip namie. Miestai, kuriuose teko lankytis labai gražūs – ypač Vilnius.

– Dalyvavote oficialiame transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica„, sujungsiančio Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją, pirmosios atkarpos atidaryme. Kaip įvardintumėte šio įvykio svarbą?

– „Rail Baltica“ vėžės tiesimas, kuriam dalis lėšų atkeliavo iš TEN-T programos, labai svarbus Lietuvai. „Rail Baltica“ padidins krovinių srautus ir turės įtakos vežėjų verslo augimui. Įgyvendinus šį projektą, „Rail Baltica“ įsilies į tarptautinį geležinkelių transporto tinklo koridorių „North Sea-Baltic“.

Lietuva per „Rail Baltica“ tampa bendros Europos transporto erdvės ir bendrosios rinkos dalimi. Tai yra labai svarbus Lietuvos politinis, ekonominis ir socialinis žingsnis. Ši geležinkelio atkarpa sustiprins jūsų uostus ir regioninį bendradarbiavimą. Tokie projektai, kaip „Rail Baltica“ padeda kurti Europos Sąjungą.

– Plačiau papasakokite apie iniciatyvas ES transporto sektoriuje, kurias jau įgyvendinate arba planuojate įgyvendinti ateityje?

– Investicijos į ES infrastruktūrą ir infrastruktūros objektai kelia daug iššūkių Europai. Siekiant plėtoti bendrąją rinką, turime pagerinti savo infrastruktūrą, kurios dalis yra ir transportas.

Dėl šios priežasties 2014 metais visos 28 ES valstybės narės pasirašė svarbią sutartį dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), sukuriant devynis pagrindinius koridorius Europoje, kurie kartu formuoja bendrą Europos transporto erdvę ir užtikrina sklandų asmenų ir prekių judėjimą.

Pirmajame TEN-T tinklo įgyvendinimo etape jau esame pritraukę 13,1 mlrd. eurų investicinių lėšų, o visos Europos mastu – 30 mlrd. eurų investicijų. Antrajame etape, kuris prasidės lapkritį, tikimės sulaukti papildomai 7,5 mlrd. eurų investicijų. Šiandien ieškome naujų projektų, kurie, pasitelkus šį mechanizmą, galėtų pritraukti papildomų investicijų.

Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) yra pagrindinė priemonė, leisianti per artimiausius trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. eurų papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Fondas finansuos strateginius projektus ir taip didins viešųjų išlaidų poveikį bei skatins privačiojo sektoriaus investicijas.

– Kokie pokyčiai laukia geležinkelių ir oro transporto?

– Siekiame gerinti ne tik infrastruktūrą, bet ir koreguoti Europos standartizacijos sistemą bei įvairias reguliavimo procedūras.

Siekiant užtikrinti sklandų prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą bei integruotų paslaugų plėtrą visoje Europoje, prie to turi prisidėti visos valstybės narės. Dėl šios priežasties buvo inicijuotas ketvirtasis geležinkelių paketas, kuriuo sieksime standartizuoti ir liberalizuoti geležinkelių rinką.

Didelę pažangą padarėme bendroje ES aviacijos rinkoje, ėmėmės svarbių veiksmų geležinkelių sektoriaus standartizavimo ir transporto eismo valdymo sistemų, tokių kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (angl. – European Rail Traffic Management System, ERTMS), diegimo procesuose.

Taip pat inicijavome universalią aviacijos strategiją, siekiant išlaikyti Europos aviacijos ekosistemą konkurencinga pasauliniu mastu. Norėdami išlikti pasaulio lyderiais aviacijos srityje, turime visuotinai pritaikyti priemones, kurias pavyko įgyvendinti Europos lygiu.

– Kokios priežastys lėmė Bendro Europos dangaus (angl. - Single European Sky) iniciatyvos atsiradimą? Kokią naudą ji atneštų visiems oro erdvės naudotojams?

– Bendras Europos dangus – tai viena didžiausių Europos iniciatyvų, šiuo metu sustojusi dėl diplomatinio ginčo tarp dviejų valstybių narių. Tikimės, kad šis nesutarimas bus išspręstas konstruktyviai bei operatyviai ir jau kitais metais bus žengtas labai svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti šią iniciatyvą.

– Kokią vietą ES transporto sektoriuje užima oro ir jūrų uostai?

– Europos jūrinis verslas yra labai konkurencingas, bet pasitelkus naujus finansinių investicijų mechanizmus, kaip mano anksčiau minėtas EFSI, ir pritaikius žalumo, tvarumo (angl. – greenification) sprendimus šioje srityje, būtų užtikrintos geresnės sąlygos uostams, kurie tampa itin svarbiomis pramonės zonomis.

Oro uostai, į kuriuos vis dažniau atsigręžia ir verslo įmonės, taip pat labai svarbūs ne tik dėl aviacijos paslaugų, bet ir dėl kitų jų teikiamų paslaugų.

Europoje atsiranda visiškai nauji verslo modeliai, dėl to mes savo ruoštu turime užtikrinti, kad priimti standartai ir reguliavimo procedūros padėtų spręsti problemas ir nesukurtų naujų.

– Kaip dėl kelių transporto?

– Inicijavome keletą teisės aktų pakeitimų ir parengėme keletą papildomų sąlygų kelių transportui, siekiant geresnių skaitmeninimo rodiklių sektoriuje, atkreipiant dėmesį į socialinę atskirtį ir tuo pačiu skatinant pažangios infrastruktūros plėtrą.

Siekiame pagerinti visų transporto priemonių sąveikumą ir kryžminį modalumą. Kaip pagrindinius įrankius naudojame skaitmeninimą, dekarbonizaciją, tam pasitelkdami novatoriškus sprendimus.

– Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruoti 104 elektromobiliai. Ar dabartinė infrastruktūra tinkama šioms ekologiškoms transporto priemonėms?

– Transporto elektrifikacija turi didžiulį potencialą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Elektromobiliai leidžia įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę ir prisideda prie aplinkos tausojimo ir oro kokybės gerinimo. EK remia įkrovimo stotelių diegimą visos Europos mastu.

Ekologiško transporto plėtra domisi vis daugiau valstybių narių, įtraukdamos tai į savo strategijas. Transporto elektrifikacija itin svarbi miestų plėtrai ir viešojo transporto paslaugų sistemos atnaujinimui.

– Minėjote, kad vienas iš jūsų tikslų, einant šias pareigas – gerinti ES geležinkelių sistemą.

– Į geležinkelių sistemą nebuvo pakankamai investuota. Būtent dėl šios priežasties investicijoms į Europos geležinkelio transportą skiriamas aukščiausias prioritetas TEN-T tinkle ir įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. – Connecting Europe Facility, CEF).

Taigi, didžiausia suma bendrų investicijų į projektus, susijusius su TEN-T, bus skirta geležinkeliams. Šiandien geležinkeliams reikia naujų technologijų, vėžių standartizavimo ir eismo valdymo sistemų.

– Kada Europa gali tikėtis kelionių greitaisiais traukiniais?

– Aš visiškai palaikau kelionių greitaisiais traukiniais idėją, tačiau su tuo susiję sprendimai priklauso atskirų valstybių vyriausybėms. Kada galėsime keliauti po Europą greitaisiais traukiniais, tiksliai atsakyti negaliu – tai būtų geras klausimas jūsų ministrams (šypsosi).

– Žodyje „transportas“ telpa ir žodis „sportas“. Ar tiesa, kas esate krepšinio gerbėja? Galbūt jūsų mėgstamiausių krepšinio žaidėjų sąraše yra ir lietuvių?

– Tiesa, labai myliu krepšinį – tai dalis mano šalies kultūros. Kažkada teko žaisti ir pačiai. Slovėnai domisi ir nuolat seka Lietuvos komandų ir nacionalinės rinktinės žaidimą. Kartais su jumis konkuruojame, kartais, kaip šių metų Europos krepšinio čempionate, laikome už jus kumščius.

Esu didelė jūsų nacionalinės krepšinio rinktinės gerbėja. Užaugau Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio laikais, kurie vis dar labai ryškūs Europos krepšinio istorijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"