TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Europos Komisijos signalas nepaklusniems lietuviams – be pagrindo

2014 04 24 11:30
Estijoje atskiros geležinkelių linijos jau buvo privatizuotos, ir tai lėmė, kad estų geležinkelių konkurencingumas smuko. Europos Komisija kažkodėl blogą Estijos pavyzdį pamiršo. LŽ archyvo nuotrauka

Transporto suvestinę paskelbusi Europos Komisija (EK), kurios vienas komisarų transporto reikalams yra EK viceprezidentas estas Siimas Kallasas, netikėtai pareiškė, kad Lietuvos geležinkelių sektorius yra uždaras. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė argumentus, kad toks vertinimas neatitinka tikrovės – naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje teisinių kliūčių nėra.

LŽ kalbinti geležinkelių ekspertai drastišką EK pareiškimą sieja su europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" plėtros problemomis.

"Nėra kliūčių naudotis Lietuvos viešąja geležinkelių infrastruktūra tiems privataus sektoriaus atstovams, kurie yra įgyvendinę Lietuvos teisės aktų nustatytus reikalavimus (gavę licencijas, saugos sertifikatus, paprašę infrastruktūros pajėgumų, įregistravę riedmenis ir kt.) bei yra pasirengę mokėti už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir prisiimti atsakomybę už traukinių eismo sukeliamas pasekmes. AB „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, tokioms įmonėms užtikrina galimybes nediskriminacinėmis sąlygomis vykdyti keleivių ar krovinių pervežimus Lietuvoje", - sakoma AB "Lietuvos geležinkeliai" pranešime žiniasklaidai.

Dienraščio LŽ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 35 įmonės, kurios turi licencijas verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. Privačios įmonės atlieka manevravimo darbus stotyse bei privažiuojamuosiuose keliuose.

Lietuvos specifika

Vis dėlto, pažymima AB "Lietuvos geležinkeliai" pranešime, iki šiol geležinkelio linijomis nei keleivių, nei krovinių nauji vežėjai neveža, o pervežimus Lietuvos geležinkelių tinkle vykdo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovė pažymi, jog taip yra dėl Lietuvos geležinkelių rinkos specifikos. Pirma, keleivių vežimo geležinkeliais veikla, skirtingai nei visose kitose ES valstybėse, Lietuvoje nedotuojama, todėl privačiam verslui nepatraukli. Dėl santykinai mažo potencialių keleivių skaičiaus, mažų atstumų, neblogai išplėtoto automobilių kelių tinklo ir kitų priežasčių Lietuvoje šiuo metu nėra atsiperkančių vietinių keleivinių traukinių maršrutų.

Krovinių vežime Lietuvos geležinkeliuose dominuoja tranzitiniai kroviniai, sunkieji mišrūs sąstatai. Siekiant efektyviai organizuoti tokią krovinių vežimo veiklą būtinos santykinai didelės investicijos – magistraliniai ir manevriniai lokomotyvai, vagonų parkas, riedmenų priežiūros įrenginiai, komercinis tinklas stotyse, IT sistemos ir kt. Reikia dalyvauti tarptautinių geležinkelio organizacijų veikloje. "Nauji vežėjai turėtų klientams pasiūlyti geresnes paslaugas nei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuoja visame 1520 mm vėžės geležinkelio tinkle moderniausią bei efektyviausią prekinių ir manevrinių lokomotyvų parką, o bendrovės taikomi krovinių vežimo tarifai yra vieni mažiausių tarp Senojo žemyno šalių geležinkelių", - teigiama pranešime.

"Lietuvos geležinkeliai" - tarp lyderių

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tikinama AB "Lietuvos geležinkeliai" pranešime, kad Europos Komisija lygina ES šalių geležinkelius ir vertina juos tik vienu požiūriu. Vien faktas, kad tame pačiame geležinkelių tinkle veikia daugiau nei vienas vežėjas, dar neparodo, jog geležinkelių transportas tapo efektyvesnis. Juolab to neįrodo ir kitų ES šalių geležinkelių rezultatai.

"Lietuvos geležinkelių“ nuomone, labai naudinga būtų palyginti, kiek kitose ES šalyse skiriama valstybės dotacijų geležinkelių sektoriui – geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, keleivių vežimui ir kitiems geležinkelių tikslams. Pagal tai, ar geležinkelis dotuojamas iš valstybės biudžeto, ar išgyvena be dotacijų ir netgi sumoka dividendų valstybės biudžetui ( kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“), būtų galima objektyviai spręsti, ar geležinkelių transportas šalyje veikia efektyviai. Šiuo požiūriu Lietuvos geležinkelių transporto sektorius neabejotinai būtų tarp lyderių, lyginant su kitomis ES šalimis", - tvirtinama pranešime.

Estų pėdsakas

Esto S.Kallaso kadencija Europos Komisijoje pasibaigs jau gegužę. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Dienraščio LŽ kalbinti geležinkelių specialistai tvirtino nė per nago juodymą neabejoją, kad EK pareiškimas gali būti inicijuotas Estijos per savo lobistą Komisijoje S.Kallasą. "Iš esmės tai yra raginimas suskaldyti "Lietuvos geležinkelius", į privačias rankas atiduoti pelningai dirbančią bendrovę, kurioje vidutinis darbo atlygis yra bent 70 proc. aukštesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Aišku, tą skirtumą, kuris dabar atiduodamas"Lietuvos geležinkelių" darbuotojams kaip skirtumas tarp didesnio uždarbio "Lietuvos geležinkeliuose" ir vidutinio šalyje, pasiimtų privatūs investuotojai. Išskaidyta bendrovė ir visa Lietuvos geležinkelių sistema taptų nepajėgi konkuruoti su vadinamaisiais užsienio investuotojais, o pelnas, ko gero, irgi iškeliautų už šalies sienų", - sakė ekspertai.

Tačiau, jų nuomone, daugiau prie "Lietuvos geležinkelių" EK galbūt ir nepriekabiautų, jei Lietuva sutiktų su estų siūlymu dėl "Rail Baltica" vėžės - kaip žinoma, Estija tvirtai laikosi pozicijos, kad jos atšaka neturi siekti Lietuvos sostinės Vilniaus. Mūsų šalies pozicija - priešinga. Lietuva jau ne kartą yra pareiškusi, kad neprijungti vėže vienos šalies sostinės, kaip visų kitų valstybių, kurias kirs "Rail Baltica", sostines, būtų diskriminacija mūsų šalies atžvilgiu. Maža to, anot Lietuvos vadovų, Vilniaus neprijungimas prie modernios vėžės labai sumažintų Lietuvos konkurencingumą tarptautiniame transporto sektoriuje, o Estijos, priešingai, padidintų. Todėl, LŽ pašnekovų nuomone, mažai tikėtina, kad sutapimas nėra tai, jog kol estų atstovui S.Kallasas esant EK, ši skelbia Lietuvos interesų neatitinkančius pareiškimus.

Pasak geležinkelio ekspertų, nors AB "Lietuvos geležinkelių" vadovybė yra ne kartą pareiškusi, kad "Rail Baltica" plėtros reikalai nėra bendrovės kompetencijoje, EK smogia į labai skaudžią Lietuvai vietą - "Lietuvos geležinkeliai" yra antra pagal apyvartą mūsų šalies bendrovė, bendrai į Lietuvos ir "Sodros" biudžetą, ko gero, sumokanti daugiausia mokesčių iš visų Lietuvos įmonių. Išskaidžius "Lietuvos geležinkelius", labai tikėtina, atsivertų didelė skylė ir šalies biudžete. "Turime nepasiduoti beveik nepridengtam EK spaudimui, nes tai neatitinka Lietuvos interesų", - sakė geležinkelių ekspertai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"