TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

EWTCA - inovatyvus bendradarbiavimo instrumentas

EWTCA asocijuotas partneris Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2013 metų pirmąjį ketvirtį perkrovė 11,8 mln. t krovinių, arba, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, net 13,9 proc. daugiau LŽ archyvo nuotraukos

Transportas ir komunikacijos yra vienas svarbiausių visų šalių vyriausybių uždavinių greitai besikeičiančiame pasaulyje, nes nuo šio sektoriaus labai priklauso bendras valstybių ūkio konkurencingumas.

Siekiant skatinti ekonomikos augimą ir didinti jos konkurencingumą, valstybei būtina nuolat kurti naujus bei modernizuoti senus transporto ir informacinių technologijų tinklus. Dabartinio laikotarpio iššūkiai skatina taikyti inovacines priemones ir instrumentus, kurie užtikrintų tiek transporto sistemos efektyvumą ir adaptyvumą (atsižvelgiant į dinamiškus konkurencinės aplinkos pokyčius), tiek sprendžiant mobilumo gerinimo sąlygas šalies viduje, tiek plėtojant šalies pasiekiamumą ir patrauklumą tarptautiniu mastu.

EWTCA - 37 partnerių iš 13 šalių bendradarbiavimas

Drauge būtina įvertinti, kad transportavimas yra fundamentalus tarptautinis verslas, netelpantis į vienos šalies, nesvarbu, kokio dydžio ji būtų, geografines ribas. Taip pat svarbu pažymėti, kad pasauliui globalėjant pavienės transporto kompanijos ar net transporto rūšys nebegali pretenduoti į svarbiausių žaidėjų statusą tarptautinėse transporto rinkose. Globalioje rinkoje didžiausia konkurencija vyksta tarp tiekimo ir transportavimo grandinių, arba vadinamųjų transporto koridorių.

Taigi norėdama, kad sėkmė lydėtų tarptautinėse transporto rinkose, transporto ar logistikos kompanija turi siekti kuo efektyviau įsiterpti į tarptautinius transporto koridorius.

Remiantis Baltijos jūros regiono (BJR) transporto ekspertų vertinimais, 2010 metais tarptautinės prekybos srautų apyvarta Rytų-Vakarų (Azija-Europa) kryptimi siekė 552 mlrd. eurų (1,9 trln. litų). Įvertinant tai, kad Kinijos industrializacija sėkmingai plėtojama Vakarų kryptimi, atsiranda vis daugiau veiksnių, skatinančių plačiau panaudoti sausumos transporto koridorių reguliuojant Azijos ir Europos prekybos srautus. Ryšium su tuo, per pastaruosius trejetą metų jau atlikta arti 20 sausumos transporto jungčių tarp Azijos ir Europos testavimų.

Viena aktyviausių šioje srityje, be Vokietijos ir Rusijos bendros įmonės "Trans Eurazijos ekspresas", kurios vienas traukinių kursuoja tarp Duisburgo (Vokietija) ir Čiongčingo (Kinija) miestų, taip pat be kitų iniciatyvų, yra pietinės Baltijos jūros subregiono partnerių inicijuota Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacija (East-West Transport Corridor Association - EWTCA).

2010 metais įsteigta asociacija, kuri dabar jungia 37 partnerius iš 13 Europos ir Azijos šalių (Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos, Prancūzijos, Rusijos, Slovėnijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos), siekia aktyvinti transporto, logistikos kompanijų, intermodalinių terminalų, krovinių siuntėjų ir gavėjų, valdžios struktūrų, mokslo ir tyrimo institucijų bendradarbiavimą plėtojant transporto jungtis tarp Azijos ir Europos. Tuo pat metu asociacija yra inovatyvus instrumentas, inicijuojantis ir skatinantis dialogą tiek tarp partnerių, priklausančių skirtingoms politinėms ir ekonominėms erdvėms, tiek tarp atskirų geografinių regionų, kai plėtojant Azijos ir Europos jungtis susiduriama su problemomis bei poreikiais harmoningai plėsti jų infrastruktūrą ir technologijas, arba dažniausiai siekiant supaprastinti sienų kirtimo procedūras ir dokumentaciją.

A.Šakalio teigimu, Baltijos pietiniame subregione veiksiantis Rytų-Vakarų transporto koridorius bus pajėgus reguliuoti apie 2,3 proc. viso krovinių srauto tarp Azijos ir Europos.

Regioninių projektų "lokomotyvas"

Nors EWTCA nėra tiesiogiai transportavimo ar logistikos verslu užsiimanti institucija, o tik talkina transporto jungčių tarp Azijos ir Europos plėtrai, tačiau pagrįstai gali didžiuotis tuo, kad jos partneriai atliko ir atlieka svarbiausių "lokomotyvų" vaidmenį vykdant tarpregioninius projektus ar testuojant plačiai transporto pasaulyje nuskambėjusias Europos ir Azijos transporto jungtis.

Pirmiausia čia paminėtinas konteinerinis traukinys "Vikingas" (Klaipėda-Minskas-Odesa/Iljičiovskas), kuriuo vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje planuojama vežti ir vilkikus. "Vikingu" vežant konteinerius 1734 km ilgio maršrutu, jungiančiu Baltijos ir Juodosios jūros regionus, kelionė trunka 52 valandas.

Naudojant suderintas išankstinio deklaravimo sistemas, pavyko ES ir Baltarusijos sienos kirtimo laiką traukiniu sumažinti iki 30 minučių. Kitas nemažai žadantis projektas yra konteinerinio traukinio "Saulė" (Čiongčingas (Kinija) - Dostyksas (Kinija) - Maskva (Rusija) - Kena (Lietuva) - Antverpenas (Olandija) testavimas. Vežant konteinerius šiuo maršrutu, kurio ilgis 10 929 km, minėtas nuotolis įveikiamas per 18 dienų. Šio projekto sėkmė nemažai priklausys nuo to, kaip pavyks išspręsti reversinio krovinio (iš Europos į Aziją) formavimo problemą.

EWTCA partneriai aktyviai dirba rengdami ir kitus paminėtinus konteinerinių traukinių projektus: "Šeštokai Express" (Šeštokai (Lietuva) - Smolenskas (Rusija), "Merkurijus" (Klaipėda (Lietuva) - Maskva( Rusija). Rengiamas naujos atšakos į Klaipėdą vadinamajame "Mongolijos vektoriaus" ("Mongolian vector") (Ulan Batoras (Mongolija) - Ileckas (Rusija) - Brestas (Baltarusija) projekte. Šiam projektui šiuo metu EWTCA veikloje teikiamas išskirtinis prioritetas.

Kliuvinius šalins konferencijoje

Kaip matome, EWTCA partneriai savo veiklos nekoncentruoja į kokios nors vienos Azijos ir Europos transporto jungties plėtotę. Asociacijos veikloje galime išskirti mažiausiai tris prioritetus: globalių Azijos ir Europos transporto koridorių testavimą, Baltijos ir Juodosios jūros transporto jungčių plėtotę bei efektyvaus transporto tinklo formavimą pietiniame Baltijos jūros subregione.

Dėl Baltijos ir Juodosios jūros transporto jungčių plėtotės būtina pažymėti, kad EWTCA siekia tapti Europos Komisijos oficialiai pripažintu instrumentu, kurį pasitelkiant būtų realizuojama naujoji Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika. Tikimasi, kad tam turėtų pasitarnauti gegužės 28-29 dienomis Odesoje rengiamas EWTCA forumas, kuriame bus siekiama derinti asociacijos partnerių pozicijas eliminuojant kliuvinius reguliuoti Baltijos-Juodosios jūros prekybos srautus.

Ypač daug dėmesio skiriama pietiniam Baltijos jūros subregionui, kuriame buvo subrandinta pati EWTC asociacijos steigimo idėja kaip ES tarpregioninio bendradarbiavimo projekto INTERREG EWTC II dalis. Vykdant EWTCII projektą buvo parengta pietinio Baltijos jūros regiono Rytų-Vakarų transporto koridoriaus plėtotės strategija ir konkretus veiksmų planas siekiant, kad šis transporto koridorius taptų modernia bei efektyvia transporto ir logistikos grandimi reguliuojant tiek regiono, tiek globalios (Azija-Europa) prekybos srautus.

Remiantis neseniai atliktais ekspertų vertinimais, šiuo metu pietinės Baltijos jūros regiono dalies Rytų-Vakarų transporto koridorius, įskaitant ir jo globalias jungtis, pajėgus reguliuoti 2,3 proc. anksčiau įvardytų Rytų-Vakarų tarptautinės prekybos srautų. Atkreiptinas dėmesys, kad prognozuojamas transporto ir logistikos paslaugų poreikio augimas iki 2030 metų šiame koridoriuje, o tai sudarytų prielaidas padvigubinti šiuos transporto srautus regione.

Kokiu mastu pasiteisins ekspertų įžvalgos ir prognozės, labai priklauso nuo to, kaip sėkmingai ir sklandžiai bus realizuojamas veiksmų planas plėtojant šiuos svarbiausius transporto mazgus pietinės BJR dalies miestuose Esbjerge, Taulove ir Fredericijoje (visi - Danijoje), Kopenhagoje/Malmėje (Danija/Švedija), Karlshamne (Švedija), Karlskrunoje (Švedija), Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Kaliningrade, Sasnice (Vokietija), taip pat transporto jungtys tarp jų. EWTCA ir buvo įsteigta kaip instrumentas, talkinantis įgyvendinti šiuos planus.

Konteinerinis traukinys "Saulė" krovinius iš pradinio taško Antverpeno miesto (Belgija) į galutinį tašką Čiongčingo miestą (Kinija) geba nugabenti per aštuoniolika dienų.

Iššūkis - būti koordinuojančiu partneriu

Plėtojant transportą BJR svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Baltijos jūra, kuria dabar plukdoma dauguma krovinių, yra labai užteršta. Todėl visiškai aišku, kad visuomenės palaikymo gali sulaukti tik tokie projektai, kuriuose naudojamos aplinkai nekenksmingos transportavimo technologijos ir transporto priemonės. Neatsitiktinai EK 2013 metais atnaujintame Baltijos jūros strategijos

įgyvendinimo priemonių plane žaliųjų transporto koridorių tinklo plėtotės BJR projektas yra išskirtas kaip prioritetinis projektas. Ten pat EWTCA yra įvardyta kaip šio projekto koordinuojanti partnerė.

Tai naujas uždavinys ir iššūkis, kurį reikės įveikti asociacijai bei jos partneriams.

Ypač didelė atsakomybė tenka Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centrui (ITLKC), nes vykdydamas EWTCA sekretoriato funkcijas jis kartu atlieka ir asociacijos mokslinio tyrimų centro funkcijas. Gana optimistiškai nuteikia faktas, kad mokslininkai iš Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos jau pareiškė ketinimą bendradarbiauti su VGTU ITLKC tyrėjais žalių transporto koridorių plėtotės BJR tyrimų tematika. Kartu svarstomas klausimas dėl tarptautinės transporto tyrimų platformos suformavimo arba tarptautinio mokslo centro steigimo šiems tyrimams atlikti.

Balandžio 4 dieną Vilniuje vykusiame EWTCA tarybos posėdyje buvo pritarta šiai iniciatyvai.

EWTCA partnerių laimėjimai

Kalbant apie globalesnius dalykus tenka pažymėti, kad džiugina kai kurių EWTCA aktyviausių partnerių pirmų 2013 metų mėnesių rezultatai. Štai bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" 2013 metų pirmąjį ketvirtį vežė 12,19 mln. t krovinių, arba 5,6 proc. daugiau negu 2012 metų pirmąjį ketvirtį. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kaip svarbiausias intermodalinis Lietuvos transporto mazgas (iš jo rodiklių ekspertai dažnai sprendžia ir apie visos šalies transporto sistemos sėkmes ar nesėkmes), kartu su Būtingės terminalu 2013 metų pirmąjį ketvirtį perkrovė 11,8 mln. t krovinių, arba, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, net 13,9 proc. daugiau. Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Pažangą daro ir kiti aktyvūs EWTCA partneriai - Švedijos Karlshamno uostas, AB PLASKE, TUUŠIN XXK ir kitos kompanijos.

Labai svarbus EWTCA uždavinys yra tolesnė partnerystės plėtra bei jos stiprinimas (pirmiausia - tarpusavio pasitikėjimo tarp asociacijos partnerių didinimas). Nemažai tikimasi iš 2012 metais pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Kinijos tarptautine ekspeditorių asociacija (CIFA). Šiais metais laukiama CIFA delegacijos vizito į Lietuvą (EWTCA būstinę), nes tuomet būtų aptartas konkretus bendradarbiavimo veiksmų tarp EWTCA ir CIFA planas.

Kad ir kaip ten būtų, tikimės, kad EWTCA ir toliau plės savo partnerių tinklą ir didins savo potencines galimybes tapdama rimtu bei patikimu žaidėju tarptautinėse transporto ir logistikos rinkose, bus katalizatoriumi plėtojant transporto jungtis tarp Azijos ir Europos.

.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"