TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Fiestos ant ledo - valstybės sąskaita

Važinėtis ant užšalusių vandens telkinių draudžiama. Bet pasismaginti sugalvoję jaunuoliai ar į šį draudimą spjaunantys žvejai  jų automobiliui įlūžus baudžiami minimaliai, o jų turtą gelbsti valstybė.

Po vandeniu paniręs automobilis dažniausiai būna nepataisomai sugadinamas. Bet nuostoliai neatbaido kasmet ant užšalusių ežerų grįžtančių smarkuolių, nes atsakomybė už tokius pokštus - niekinė. O jei transporto priemonė įlūžta netyčia, gelbėtojai ją ištraukia už valstybės pinigus. Pramogų ant ledo mėgėjai, žinodami, kad gali išsisukti gavę tik įspėjimą, vos užšalus vandens telkiniams išlekia į gamtos suformuotas lygias erdvias aikšteles.

Jaučiasi nebaudžiami

Pasijusti slalomo ar šonaslydžio meistrais pakanka ir seno, kelis šimtus litų kainuojančio automobilio. Tokio negaila, jei įlūžtų, o apie tikimybę nugrimzti į ežero dugną kartu su transporto priemone jaunuoliai paprastai nesusimąsto.

Tokių linksmybių dalyvius sustabdyti gali tik policijos pareigūnai, iškviesti neapsikentusių paežerių gyventojų, jeigu spėja atvykti, kol jaunimas neišlėkęs bandyti jėgų kitur. Bet net ir sučiupti ant ledo vairuotojai, jei anksčiau nėra padarę rimtų nusižengimų, atsiperka keliasdešimties litų bauda ar paprasčiausiu įspėjimu.

Už važinėjimą ant užšalusių vandens telkinių numatyta tokia pat administracinė atsakomybė, kaip ir už važinėjimą per žolę ar miško paklotę - įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 500 litų.

Lietuvos kelių policijos valdybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius LŽ tvirtino, kad tokie pasivažinėjimai gali būti traktuojami ir kaip chuliganiškas vairavimas, tačiau kiek važinėjusiųjų ant ledo buvo taip griežtai nubausti, jis negalėjo pasakyti. "Blogiausia, kad neretai vairuotojai būna "pasišildę" alkoholiniais gėrimais", - pastebėjo pašnekovas.

Skenduoliai policijai neįdomūs

Jei į pareigūnų rankas papuola "apšilęs" pažeidėjas, jam tenka rimtai atsakyti už nusižengimą. Bet G.Aliksandravičius pripažino, kad specialiai važinėtojai ant ledo negaudomi - patruliai tik reaguoja į gyventojų pranešimus ir jei netoliese yra policijos ekipažas, jis siunčiamas į įvykio vietą. Todėl adrenalino ištroškę vairuotojai nebijo ant užšalusių vandens telkinių sutikti policininkų.

Kita galvos skausmą pareigūnams bei gelbėtojams kelianti vairuotojų ant ledo grupė - žvejai, kasmet ne tik atkakliai ignoruojantys perspėjimus nevaikščioti, kai ledas dar būna nepakankamai tvirtas arba jau pradėjęs tirpti, bet net ir užvažiuojantys ant ledo keturračiais, sniego motociklais ar automobiliais.

"Net jei įspėjamųjų lentelių ant kiekvieno ežero pristatytume, vis tiek atsirastų važiuojančiųjų", - mano pašnekovas.

Traukia nemokamai

G.Aliksandravičius patvirtino, kad kasmet atsiranda nelaimėlių, kurie savo kailiu įsitikina, kad važiuoti ledu pavojinga, tačiau įlūžusių transporto priemonių pareigūnai neskaičiuoja. Nuo to momento, kai automobilis įlūžta - tai nebe policijos reikalas. Adrenalino ištroškęs vairuotojas ir jo transporto priemonė tada tampa gelbėtojų ir aplinkosaugininkų rūpesčiu.

Šįmet po ledu atsidūrė jau du automobiliai. Abu vairuotojus, spėjama, ant ledo nuvijo toks pats siekis gauti adrenalino ir abi nelaimės įvyko tą pačią dieną, sausio 31-ąją. Tądien po vidurdienio į Trakų rajone esančio Meduvio ežero dugną nugarmėjo "Volkswagen Golf". Jo vairuotojas spėjo išsigelbėti, bet mašina nugrimzdo į daugiau nei 7 metrų gylį. Vos po trijų valandų panaši nelaimė įvyko Panevėžio rajone, kur automobilis įlūžo į nebeeksploatuojamame žvyro karjere susikaupusį vandenį. Jaunas vairuotojas taip pat spėjo išsigelbėti, o jo "Opel Omega" paniro į 2 metrų gylį apie 100 metrų nuo kranto. Kadangi šis automobilis buvo netoli nuo kranto, atvykę Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai prikabino prie automobilio lyną ir išpjovę lede taką iki kranto ištraukė mašiną.

Trakų rajone nuskendęs automobilis buvo gerokai giliau ir toliau, todėl iš pradžių skelbta, kad mašinos iškėlimu turės rūpintis pats pasismaginti ketinęs vairuotojas. Bet galiausiai darbo ėmėsi Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos narai, vadovaujami Gedimino Romaškos. Šis patvirtino, kad gelbėtojų komanda darbavosi gerą pusdienį, o narams teko šokti į ledinį vandenį lauke spaudžiant daugiau nei 20 laipsnių šalčiui.

Paskendęs automobilis gulėjo dumble apie 200 metrų nuo kranto. Virš mašinos gelbėtojai iškirto eketę ir pro ją automobilį pasiekęs naras prikabino mašiną už lyno. Nuo eketės iki kranto gelbėtojai iškirto 10-15 cm juostą lynui ir ežero dugnu vilko automobilį iki kranto, jame pro dar vieną eketę ir ištraukė golfą. Pasak G.Romaškos, automobilio savininkui pasisekė, kad mašina nusileido ant dumblėto dugno - dėl to ji velkama beveik nesusibraižė.

Vairuotojui neteks atsiskaityti ir su gelbėtojais - keleto valandų darbas atliktas valstybės lėšomis. Jam nebent teks sumokėti baudą už aplinkos teršimą, jei taip nuspręs aplinkosaugininkai. Bet gelbėtojų vadas tikino nematęs išsiliejusių degalų ar tepalų, todėl vairuotojas gali išsisukti be jokios realios atsakomybės.

Teismai kainuotų daugiau

G.Romaška patvirtino, kad tai ne pirmas atvejis, kai jo vadovaujama narų komanda traukė iš vandens chuliganų automobilį veltui. "Yra buvę, kad traukėme įlūžusį automobilį ir anksčiau. Už jo ištraukimą vairuotojui nereikia susimokėti, mes juk valstybei dirbame. Ar žmogus įlūžta, ar arklys, ar automobilis - viską traukiame", - sakė jis.

Pašnekovas sunkiai galėjo įvardyti, kiek viena lengvabūdžių pramogautojų automobilio gelbėjimo operacija vidutiniškai atsieina mokesčių mokėtojams - tai neskaičiuojama. Jis tik ironiškai numojo - esą nebrangiai, mat narai dirba už minimalią 800 litų algą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius patvirtino, kad gelbėtojai galėtų prisiteisti išlaidų atlyginimą iš žmonių, kuriuos teko gelbėti dėl to, kad šie pažeidė taisykles.

Tačiau realiai to nedaroma, nes teismo procesai neva atimtų daugiau, nei per juos būtų galima laimėti. Pasak pašnekovo, kiekvieną žiemą į vandens telkinius įlūžta po kelias transporto priemones, kartais jų skaičius būna dviženklis, bet kiek tiksliai dėl tokio neatsargumo prišaukta nelaimių, nežinoma, nes apie dalį jų vairuotojai niekam nepraneša.

Be to, anot D.Gurevičiaus, gelbėtojai neprivalo padėti, jei automobilyje nėra skęstančių žmonių. "Pyktis ima ant tokių pramogų ieškotojų. Tai ne ta situacija, kai reikia kažką gelbėti. Savininko problema turėtų būti išsitraukti savo automobilį. Gelbėtojai privalo važiuoti tik tada, jei reikia žmogų traukti", - aiškino pašnekovas.

Draudimas negalioja

Pasak D.Gurevičiaus, dažniausiai ant užšalusių ežerų važiuoja jaunuoliai, genami noro pasilinksminti. Tačiau neatsakingai pasielgia ir daugiau gyvenimiškos patirties turintys asmenys. Brangiausia Lietuvoje į ledą įlūžusi transporto priemonė - prieš trejus metus žiniasklaidos minėtas nuskendęs anykščių verslininko Rimo Jasiūno "Audi Q7". Apie 200 tūkst. litų kainavęs visureigis įlūžo jo šeimininkui susiruošus pažvejoti. Vairuotojui pavyko paskutinę akimirką iššokti iš skęstančio automobilio, bet prabangi mašina nuskendo maždaug per kilometrą nuo kranto. Saugodamas automobilį verslininkas jam traukti nusamdė privačiai dirbančią narų komandą, o vėliau mašiną suremontavo, bet niekam neatskleidė, kiek tai kainavo.

Ne paslaptis, kad skendusių automobilių remontas labai sudėtingas dėl visur persismelkusios drėgmės, todėl meistrai net nerekomenduoja taisyti skendusių senesnių nei 10 metų transporto priemonių, nes remonto kaina viršytų mašinos vertę.

Tokių nuostolių nekompensuoja ir draudikai, net jei automobilis draustas kasko draudimu.

"Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas aiškino, kad draudikas žalą atlygintų tik tuo atveju, jei automobilis važiuodamas keliu nuo jo nuslystų, užvažiuotų ant ledo ir įlūžtų, bet jei vairuotojas sąmoningai važinėjo ant ledo - toks įvykis nėra draudžiamasis.

Jeigu labai reikia

D.Gurevičius pripažino, jog išimtiniais atvejais gyvenime gali taip susiklostyti aplinkybės, kad neliks kito pasirinkimo, kaip tik važiuoti ledu. Pabrėžęs, kad tai vis tiek būtų teisės aktų pažeidimas, jis paaiškino, kokių saugumo priemonių imtis važiuojant per užšalusį vandens telkinį.

"Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad ledas - bent 25 centimetrų storio. Ledas labai apgaulingas, jo storis ne visur vienodas. Jis plonesnis ten, kur daugiau pasnigta, pakrantėje, prie krūmų. Ploną ledą išduoda gelsva spalva", - aiškino pašnekovas.

Kai kuriose valstybėse ledu važinėti nedraudžiama. Vairuotojams skelbiami patarimai, kaip elgtis važiuojant ledu, bet dauguma patarimų skirti ne saugiam vairavimui, o pasirengimui sprukti iš skęstančios transporto priemonės. Tokiu atveju patariama nesivežti vaikų, iš anksto apsivilkti gelbėjimo liemenę, prieš važiuojant atsidaryti langą ir nesisegti saugos diržo, nes jei automobilis ims grimzti, kiekviena akimirka bus labai svarbi. Pasak D.Gurevičiaus, pirmiausia skęsta sunkiausia transporto priemonės dalis, paprastai variklio skyrius, todėl jei nebeatsidaro priekinės durelės, vairuotojas laimėtų laiko peršokęs į automobilio užpakalį ir iš ten skubiai nėręs į lauką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"