TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Galingi autotraukiniai vis dar laikomi erezija

2015 03 04 6:00
25,25 m ilgio junginiams kelius yra atvėrusios Skandinavijos šalys, Vokietija, Olandija ir Belgija. „Volvo Trucks“ nuotraukos

Skandinavijos valstybėse 25,25 metro ilgio ir 60 tonų autotraukiniai, vadinami „švediškais junginiais“, eksploatuojami ne vieną dešimtmetį. Tačiau gilyn į Europą tokio gabarito ir masės sunkiojo transporto dauguma šalių neįsileidžia, mat neturi tam pritaikytos infrastruktūros.

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) patvirtino direktyvos pakeitimus, leisiančius Senojo žemyno keliais važinėti sunkvežimiams, kurie bus ilgesni, bet tuo pat metu saugesni ir ekologiškesni. Iš esmės naujomis taisyklėmis suteiktas oficialus leidimas vežti tarptautinius krovinius 25,25 m ilgio transporto priemonių junginiais.

Švedijos specialistai jau daug metų stebi tokių krovininių junginių, kurie labai populiarūs miškų pramonėje, eksploataciją, bet ryškaus neigiamo poveikio kelių infrastruktūrai ar eismo saugumui nemato. Naudojant 60 t autotraukinius 50 proc., palyginti su įprastais miškavežiais, padidėja naudingoji apkrova pagal tūrį arba svorį, o anglies dioksido emisija sumažėja 20 procentų. Skandinavijoje ilgųjų autotraukinių gausu, mat du 25,25 m ilgio ir 60 t bendros masės junginiai atlieka trijų standartinių 40 t sunkvežimių darbą.

Kad pamatytume tokius autotraukinius Baltijos šalyse, turės nutekėti dar daug vandens. „Mūsų geriausi keliai projektuoti maksimaliam 38 t svoriui. Šiuo metu leidžiami iki 40 t bendros masės junginiai, maksimali vienos ašies apkrova - 11,5 tonos. Žinoma, verslui didesni junginiai būtų efektyvesni, tačiau mūsų infrastruktūra nėra tam pritaikyta. Net ir 40 t svorį gali atlaikyti tik ketvirtadalis kelių“, - pažymėjo Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vedėjas Jaunius Jasiūnas. Atsparesnius kelius skandinavams leidžia tiesti ne tik pažangesnės technologijos, bet ir geologinė grunto sandara, kur kas tvirtesni grunto sluoksniai.

30 metrų ilgio ir iki 90 tonų su kroviniu sveriantys miškavežiai Švedijos keliuose - joks stebuklas.

EK nuostata leisti gabenti krovinius iki 25,25 m ilgio junginiais kol kas būtų taikoma tik tarptautiniams vežiojimams tarp valstybių, kurių vidaus taisyklės neprieštarauja tokių ilgų transporto priemonių eismui, t. y. Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje.

Anot J. Jasiūno, sunkesni krovininiai junginiai yra pagrindinė grėsmė kelių dangai. Ilgesniems autotraukiniams būtina iš anksto pritaikyti ir kelių infrastruktūrą – sankryžas, viadukus, tiltus, be to, jie gali kelti papildomų iššūkių eismo saugumui. „Jau dabar nemaža dalis vairuotojų susiduria su problema, kai tenka lenkti vilkikus su priekabomis. Tokiomis situacijomis neretai nutinka skaudžių eismo įvykių. Žinoma, mąstant apie ateitį gal ir būtų galima eksperimentuoti - leisti bandomuosius vežimus automagistralėmis ilgesniems autotraukiniams“, - svarstė J. Jasiūnas.

Sistema leistų stebėti masę

Naujoji EK direktyva nėra įpareigojanti, todėl Europos Sąjungos narės sprendimus dėl krovininiams junginiams taikomų maksimalių matmenų ir masės ribojimų toliau priims savo nuožiūra, atsižvelgdamos į šalies kelių infrastruktūrą. Lietuvoje šiuo metu leidžiamas maksimalus vilkiko ilgis su priekaba yra 18,75 m, pakrauto autovežio ilgis - 20,75 m, maksimali masė negali viršyti 40 tonų. Kad perkrauti vilkikai negadintų kelių, atidžiai stebi ir pažeidėjus baudžia Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai. Tačiau jau ne už kalnų metas, kai sunkvežimiuose įdiegtos naujos technologijos leis palengvinti darbą ir už priežiūrą atsakingoms institucijoms.

„EK priminė apie būtinybę turėti Europos keliuose sistemą, kontroliuojančią pakrautų vilkikų masę. Į naujus sunkvežimius planuojama montuoti įrenginius, kuri leistų sverti transporto priemonę esamuoju laiku ir perduotų duomenis į tachografą. Taip atsirastų galimybė kontroliuoti, ar pastarosiomis savaitėmis sunkvežimis nebuvo perkrautas“, - sakė transporto biržos Trans.eu atstovė Sandra Sofija Bisikirska.

Važinėjo ir Lietuvoje

Vilkikuose diegiamos naujos technologijos žengia sparčiau negu kelių infrastruktūra, nes jai modernizuoti reikia milžiniškų lėšų. „Ilgalaikiai 25,25 m junginių bandymai parodė, kad eksperimente dalyvavusių transporto įmonių išlaidos tonkilometriui degalų sumažėjo apie 20 procentų. Daugiau nelaimingų atsitikimų ar padidėjusio kelių dangos nusidėvėjimo neužfiksuota. 25,25 m ilgio autotraukinių naudojimą lemia konkrečios valstybės kelių ir logistikos centrų infrastruktūra, tačiau tiek ekonominė, tiek ekologinė nauda yra akivaizdi“, - apie Skandinavijos šalių patirtį kalbėjo bendrovės „Volvo Lietuva“ atstovas Laurynas Bričkus.

Jis užsiminė, kad Švedijoje jau nuo 2007 metų įgyvendinamas projektas „One more pile“ (liet. "Viena rietuve daugiau") - sėkmingai bandomi net 30 m ilgio ir 90 t svorio autotraukiniai miškavežiai.

Įdomu ir tai, kad Lietuvos keliais beveik prieš tris dešimtmečius važinėjo 24 m ilgio autotraukiniai. Tada egzotiškai atrodžiusiais „SuperMAZ“ vilkikais, prie kurių būdavo prikabinamos dvi dviašės MAZ puspriekabės, į įvairius šalies regionus vienu reisu būdavo gabenamos Alytaus gyvenamųjų namų statybos kombinate pagamintų namų konstrukcijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"