TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Galvos skausmas – kriokiantis duslintuvas

2014 07 14 6:00
Kiauras duslintuvas garantuoja nemalonių garsų pliūpsnį. LŽ archyvo nuotrauka

Šiltuoju sezono metu pro šalį praskriejantis kurtinantis čioperis – anokia naujiena. Juokais teigiant, nereikia nė čioperio, kad į jūsų trasoje skleidžiamą garsą dėmesį atkreiptų praeiviai. Jei automobilio duslintuvas prakiuro ar prarūdijo – triukšmas garantuotas.

Rūdija iš išorės ir vidaus

Dažnai prakiurusį duslintuvą išduoda ne tik pašaliniai garsai, bet ir salone užuodžiamas išmetamųjų dujų kvapas, kuris ilgesnėje kelionėje garantuoja nemenką galvos skausmą. Jei duslintuvo pažeidimai nėra stiprūs, dažnai pakanka duslintuvą suvirinti. Tačiau jei duslintuvas yra smarkiai surūdijęs, tai toks taisymas bus tik laikinas sprendimas.

Kaip teigia automechanikai, egzistuoja du korozijos procesų tipai. Išorinių rūdžių atsiradimą (iš išorės į vidų) lemia apinkos poveikis išoriniams automobilio elementams. Tokio tipo korozijos pavyzdys yra rūdys, atsirandančios ant neapsaugotų metalinių automobilių dalių, įskaitant ir išmetimo sistemą. Jas sukelia prie mažos oro temperatūros šaltuoju metu duslintuvą veikianti drėgmė ir keliuose barstoma druska.

Kitas rūdžių tipas yra vidinės rūdys (iš vidaus į išorę), kurios susiformuoja duslintuvuose dėl kontakto su drėgme ir kitomis cheminėmis medžiagomis bei nuosėdomis, susidarančiomis dėl išmetamųjų dujų kondensacijos, kai išmetamoji sistema yra šalta.

„Ši problema paveikia daugelį automobilių, kurie paprastai naudojami nedideliems atstumams nuvažiuoti, nes tokiu atveju išmetamoji sistema niekada nepasiekia tinkamos temperatūros, kuri leistų visiškai išgarinti viduje dėl kondensacijos proceso susikaupusį vandenį“, - paaiškino automobilių dirbtuvių mechanikas Saulius Kontrimas.

Jei mašina varoma benzininiu varikliu, reikėtų nesustojant nuvažiuoti apytiksliai 40 kilometrų atstumą – tik tada išmetamoji sistema bus visiškai išdžiūvusi. Kai vidinių rūdžių pasirodo ant duslintuvo išorinio paviršiaus, vidinės dalys, kaip vamzdžiai ir sienelės, jau gali būti rimtai korozijos pažeistos arba visiškai suardytos.

Siūles būtina padengti

Duslintuvų virinimas yra pakankamai kruopštus darbas. Visuomet užduokite klausimą meistrui: ar virinant duslintuvą, virinimo siūlės bus padengiamos karščiui atspariais dažais?

„Visos virinimo vietos privalo būti padengtos dažais tam, kad apsaugoti metalą nuo rūdijimo. Virinimas metalas yra veikiamas didžiulio karščio, todėl švarios, karščiui atspariais dažais nepadengtos siūlės, labai sparčiai pasidengia rūdimis ir toliau rūdija. Tokios siūlės po metų bus surūdijusios ir tikėtina, kad procedūrą teks kartoti“, - sakė S.kontrimas.

Jei surūdijusį ir pasenusį duslintuvą suvirinti netikslinga ir jį reikia keisti nauju, paprastai yra keičiama duslintuvo vidurinioji dalis einanti nuo variklio pabaigos iki pat galinio bakelio. Geros būklės gbakelis gali būti paliekamas, o jei reikia – keičiamas nauju. Tiesa, nepamirškite, kad keičiant duslintuvą reikės ir tarpinių, jų taip pat būna labai įvairių. Sujungimai kartais yra tvirtinami ne tik varžtais ir tarpinėmis, bet ir spyruoklėmis, kad duslintuvas galėtų šiek tiek judėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"