TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Garbus amžius - ne kliūtis vairuoti

2011 04 06 0:00
87-erių sulaukęs 60 metų vairuojantis V.Ščemeliovas iki šiol prie vairo jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Pauliaus Ugianskio nuotrauka

60 metų prie vairo ir nė vienos avarijos. Toks yra vilniečio mokslininko Vaclovo Ščemeliovo asmeninis rekordas. Į devintą dešimtį įkopęs senjoras ir toliau puikiai vairuoja.

Kada yra ta riba, kai net ir patyrusiam vairuotojui dėl senyvo amžiaus ateina laikas padėti automobilio raktelius į stalčių? Griežtų apribojimų čia nėra, o specialistai sako, kad gebėjimai vairuoti priklauso ne nuo metų, bet nuo sveikatos būklės. Todėl garbaus amžiaus vairuotojai, nenorintys išsižadėti malonumo sėdėti prie vairo, privalo dažniau ją tikrintis. Vis dėlto statistika rodo, kad Lietuvoje nėra daug vairuojančių aštuoniasdešimtmečių ar vyresnių žmonių. Paprastai lietuviai aktyvūs prie vairo būna iki įžengimo į aštuntą dešimtį.

Automobiliu - nuo jaunystės

Lietuvos meteorologijos veteranas, gamtos mokslų daktaras, dabartinių sinoptikų mokytojas vilnietis V.Ščemeliovas paneigė mitą, kad garbus amžius - kliūtis vairuoti mašiną. 87-erių vyras su automobiliais nesiskiria jau 60 metų, o vairuoti pradėjo tada, kai Vilniaus gatvėse motorinių transporto priemonių buvo gerokai mažiau nei arklių tempiamų vežimų.

V.Ščemeliovas vairuotojo pažymėjimą gavo 1952 metais. Nuo tada mokslininkas nesiskiria su automobiliu. Tiesa, dabar prie vairo jis sėda rečiau, daugiausia - vasarą, bet šio malonumo nežada atsisakyti. Juoba kad ir medikų verdiktas jam palankus - "vairuoti gali". "Kol turiu sveikatos, o aš jos dar turiu, apie mašinos raktelių padėjimą į stalčių tikrai negalvoju. Man patinka vairuoti, tai kodėl turėčiau to nedaryti? Nors po poros metų švęsiu devyniasdešimtmetį, garbus amžius man ne kliūtis sėsti prie vairo. Be to, šiandien be automobilio gyvenimas būtų labiau komplikuotas", - LŽ tvirtino Lietuvos meteorologijos veteranas.

Gatvėse karaliavo arkliai

Per savo šešiasdešimties vairavimo metų patirtį V.Ščemeliovas pakeitė ne vieną automobilį. Pirmoji mašina buvo "Moskvič", kurią anuomet jis pirko už 10 tūkst. rublių. Pašnekovo teigimu, pagal tuos laikus ši suma nebuvo neįkandama, tad dirbančiam žmogui įsigyti naują automobilį buvo palyginti nesunku. Be to, jo išlaikymas ir eksploatacija tuomet kainavo juokingai mažai. Mat pagrindinis mašinų "maistas" - benzinas - krašto degalinėse kainavo vos 4 kapeikas.

Pasak V.Ščemeliovo, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sostinės gatvėse automobiliai buvo retenybė. Be to, pakelėse stovėjo vos keleto rūšių ženklai, o važiuoti galėjai kokiu nori greičiu. Mat prieš 60 metų nebuvo jokių apribojimų ar juo labiau greičio matavimo įrenginių. "Tada tiesiog sėsdavai ir lėkdavai su vėjeliu. Iki šiol pamenu, kaip įsigijęs mašiną iš Antakalnio važiavau į Botanikos sodą parvežti žmonai gėlių. Ir ką jūs galvojate - per visą tą laiką nesutikau nė vienos mašinos, nes jų tuomečiame Vilniuje buvo labai mažai. Bent jau tikrai kelis kartus mažiau nei arkliais kinkytų vežimų", - kalbėdamas apie Lietuvos pokario eismo ypatumus su plačia šypsena veide dėstė gamtos mokslų daktaras.

Hierarchijos dėsniai

Ne vieną dešimtmetį V.Ščemeliovas buvo ištikimas "Moskvič" markės automobiliams. Jų vilnietis turėjo tris. Vėliau jam teko vairuoti žigulius, sunkvežimius ir net malkomis kūrenamą transporto priemonę. Prasidėjus atgimimui, meteorologijos ekspertas persėdo į užsienietišką mašiną. "Tiksliai jau nebepamenu, bet, atrodo, per 60 metų pakeičiau apie 10 automobilių. Nors modeliai ir pavadinimai keitėsi, tačiau visą laiką pirmenybę teikiau nedidelėms ir ekonomiškoms mašinoms. Net jaunystėje nebuvau volgų ar ZIM'ų šalininkas. Aišku, to laikmečio limuzinai eiliniam žmogui buvo ne pagal kišenę", - teigė garbaus amžiaus pašnekovas.

V.Ščemeliovas prisiminė, kad ir anuomet keliuose galiojo tam tikri hierarchijos dėsniai. Kaip ir dabar, daugiau sau leisti galėjo tie vairuotojai, kurie sėdėjo prie to laikmečio "karietų" - ZIM'ų vairo. "Pamenu, sykį gatvėje mestelėjau pastabą vienam įžūliam vairuotojui. Tačiau šis išlipęs iš mašinos piktai tarstelėjo - tu ką, nematai, kad aš ZIM'ą vairuoju! Šios mašinos tada turėjo pirmenybę", - LŽ pasakojo V.Ščemeliovas.

Nė vienos avarijos

Nors dabar garbaus amžiaus sulaukęs gamtininkas važinėja rečiau ir tik vasarą, dar prieš 20 metų jis buvo itin aktyvus keliautojas automobiliu. Senjoras pasakojo, kad vairuodamas mašiną išmaišė ne tik Lietuvą ir gretimų kraštų miestus, bet aplankė ir Sankt Peterburgą, Odesą, Kijevą, kelis kartus vežė sutuoktinę poilsiauti į Krymą. "Prieš porą dešimtmečių galėjau vairuoti automobilį ištisas valandas, o tolimos kelionės man teikė vieną malonumą. Dabar į užsienį jau nebevažiuoju, tačiau nutirpus sniegui bent 2-3 kartus per savaitę išvažiuoju į miestą. Vasarą mėgstu prie ežerų ar upių nuvažiuoti, o kartais, kai labiau tingiu, ir į netoliese esančią parduotuvę apsipirkti", - šmaikščiai pasakojo V.Ščemeliovas.

Į devintą dešimtį įkopęs vilnietis nė sykio nėra sukėlęs eismo įvykio ar į jį patekęs. Tiesa, kelis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra tekę aiškintis ir milicijai, ir policijai. "Jokio stebuklo čia nėra - tiesiog visą gyvenimą stengiausi prie vairo elgtis atsakingai ir netampyti likimo už ūsų. Kita vertus, kai buvau jaunesnis, pasitaikydavo, kad neatsispirdavau pagundai akceleratoriaus pedalą smarkiau spustelėti", - tvirtino pašnekovas.

Vairuos, kol pajėgs

Nuo pokario laikų vairuojantis mokslininkas LŽ teigė, kad, palyginti su praėjusio amžiaus antrąja puse, dabar vairuoti tapo gerokai sunkiau. Ir ne dėl garbaus amžiaus, bet dėl kardinaliai pasikeitusių eismo sąlygų. Tačiau V.Ščemeliovas tvirtino, kad jo neerzina nei transporto spūstys, nei didžiuliai automobilių srautai, nei pašėlioti keliuose mėgstantis jaunimas. "Esu tolerantiškas ir į viską stengiuosi žiūrėti pozityviai. Tiesa, vienas dalykas keliuose ir gatvėse man nėra priimtinas - kai nerodo posūkio signalo ir pavojingai manevruoja. Tai ne tik pavojinga, bet ir negarbinga. Beje, per savo netrumpą gyvenimą padariau išvadą, - beveik pusė vairuotojų mieste ar užmiestyje važiuoja šiek tiek greičiau, negu leidžiama", - sakė V.Ščemeliovas.

LŽ pasiteiravus, ar ateis laikas, kai vairavimas taps tik prisiminimas, Lietuvos meteorologijos veteranas tik pakartojo: "Kol sveikata leis, tol vairuosiu. Žinoma, kai pagalvoji, kiek tau metų, susimąstai: juk taip ilgai vairuojančių žmonių nėra daug. Bent jau aš nė vieno tokio nepažįstu", - šyptelėjo V.Ščemeliovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"