TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Garso signalas svarbiau nei posūkio

2014 06 25 6:00
Atstumai Izraelyje nėra dideli, daugelį vietų lengvai galima pasiekti suplanavus dienos kelionę automobiliu. Tomo Fedaravičiaus (LŽ) nuotraukos

Šventvagiška būtų nenukeliauti į Šventąją Žemę, turint šiek tiek laisvo laiko ir atostogoms skirtų santaupų, kai iš Vilniaus į Tel Avivą ir atgal, pasidairius pigesnių oro linijų bilietų, galima nuskrieti už penkis šimtus litų.

Į Izraelį gegužės pabaigoje iškeliavome beveik trims savaitėms. Tiek laiko pakako išmaišyti šią savitą ir netikėtumų kupiną šalį nuo šiaurėje esančios Galilėjos iki pietuose, Raudonosios jūros pakrantėje įsikūrusio Elato kurorto.

Kelionėje pavyko susidaryti ne šakėmis dykumos smėlyje pieštą įspūdį apie izraeliečių vairavimo įpročius, jiems patinkamus automobilius, keliavimo viešuoju transportu ypatybes bei puikiai sutvarkytus šios šalies kelius.

Teisybės dėlei iškart derėtų pasakyti, kad automobilio Izraelyje nesinuomojome. Tai padaryti nėra pigu - atkeliavus į šią šalį pigumą derėtų pamiršti iki tol, kol pasibaigus atostogoms patenkinti sėdėsite lėktuve ir mojuosite nutolstančiam žemės lopinėliui, įsikūrusiam Viduržemio jūros pakrantėje.

Padalijus nukeliautus kilometrus, beveik pusę maršruto po visą šalį sukorėme pačiu pigiausiu turistų transporto būdu, pasitikėdami gera vairuotojų valia ir iškeltu nykščiu – autostopu. Likusius kilometrus įveikėme išties patogiais ir palyginti nebrangiais žaliais tarpmiestiniais autobusais su X pavidalo formos logotipu. Jais keleivius veža didžiausia Izraelio autobusų bendrovė „Egged“.

Nors prieš kelionę ir apsidžiaugėme internete perskaitę, kad Izraelis – viena svetingiausių šalių keliaujantiems autostopu, antrąją atostogų dieną iškėlę nykštį Tel Avivo pakraštyje prie pagrindinės transporto arterijos, jungiančios šalies šiaurę ir pietus (pirmasis tikslas - už 100 kilometrų esantis Nazaretas), pamažu ėmėme įsitikinti, kad ne viskas gali būti tiesa, kas plačiajame internete rašoma.

Neretai kelyje galima išvysti ir tokių krovinių.

Žinoma, priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Jei su Naująja Zelandija, kur, kaip juokauja vietiniai čiabuviai, yra du keliavimo būdai – arba stabdai automobilį, arba perki automobilį, kad pavežtum autostopu keliaujančius kitus, tai ganėtinai nyku. Tačiau keliaujant autostopu po Europą taip pat kartais tenka luktelėti valandėlę kitą, kol išganingas automobilis sustoja ir, įtaisęs turistinę kuprinę ant užpakalinės sėdynės, klesteli prie vairuotojo, pradėdamas megzti naują pažintį.

Brangus vairavimo malonumas

Didžiąją daugumą iš kelių dešimčių per kelionę Izraelyje sustojusių pavėžėti vairuotojų galima būtų suskirstyti į kelias grupes. Tai arba jauni izraeliečiai, patys tokiu būdu keliavę užsienyje, arba su užsienietėmis susituokę šios šalies piliečiai, arba turistai, patys šalį maišantys nuomojamu automobiliu.

Atstumai tarp Izraelio miestų ir gyvenviečių nedideli, todėl vilties, kad pirmu sustabdytu automobiliu nukeliausite į už šimto kilometrų esantį kelionės tikslą, nedaug. Greičiausiai teks pakeisti bent tris keturias pakeleivingas mašinas. Skirtingai nei JAV ar Vokietijoje, kur į darbą žmonės nesibodi kasdien važiuoti kelis šimtus kilometrų, izraeliečiams, pratusiems gyventi nedideliame plote, net keliasdešimt kilometrų yra nemaža dienos kelionė.

Vis dėlto nuosavas automobilis daugumai žydų – būtinas atributas. Net įvertinę kosmines naujų mašinų šioje šalyje ir degalų kainas, izraeliečiai nusprendžia, kad patogumas yra to vertas. Kiekvieną dieną Izraelio magistraliniuose keliuose lyg karavanai nusidriekia ilgos mašinų vilkstinės, o didieji miestai - Jeruzalė ar Tel Avivas - darbo dieną piko valandomis springsta nuo nesibaigiančių spūsčių.

Į eismo grūstis šios šalies vairuotojai žiūri gana "ramiai"... nuolat mygdami garso signalą. Lietuvoje dažnas jį vargu ar pasitelkiame kokį kartą per dieną, pažadindami prie sankryžos užmigusį žioplį, o ten imi manyti, kad vairuotojai turi sukūrę kokį slaptą signalų šifrą ir tupėdami spūstyje ne tik spėja garsinio signalo dainomis pasilabinti vieni su kitais, bet gal kažkaip ir padiskutuoti apie politiką bei degalų kainas - garsiniai signalai "dainuoja" nenutildami.

Beje, degalų kainos čia vienos didžiausių pasaulyje: 95 markės benzinas bent litu brangesnis nei Lietuvoje. Brangūs Izraelyje ir automobiliai, ypač nauji. Net šalies transporto ministras Yisraelis Katzas neseniai paragino gyventojus nepirkti naujų mašinų tol, kol nebus suvaldytas lupikaujantis kelių šeimų rankose sutelktas automobilių importo kartelis.

Daugelis žydų dėl kainų, galbūt dar ir dėl patogumo, renkasi prancūzų bei japonų gamintojų automobilius.

Beje, Šventojoje Žemėje populiariausios kitos automobilių markės nei Europoje. Daugelis žydų dėl kainų, galbūt dar ir dėl patogumo, renkasi prancūzų bei japonų gamintojų automobilius. Pavarų dėžė – automatinė, dar vienas įrodymas, kad šios šalies vairuotojams svarbiausia yra ne paprastumas ir patikimumas, o patogumas.

Savitas kelių etiketas

Nuoširdžiai tariu „ačiū!“ kelioms dešimtims sustojusių mus pavėžėti vairuotojų ir kai kurių jų vairavimo gabumams neturėčiau beveik jokių priekaištų. Bet teisybės nenuslėpsi. Nemaža dalis izraeliečių, tūlo europiečio supratimu, vairuoja jei ne kaip maniakai, tai it neapsiplunksnavę ereliukai. Beje, kalbėdami apie kelių chuliganus, šios šalies vairuotojai ne sparnus jiems ar skiauteres augina, bet juos vadina „daigais“.

Tačiau ar žalias "daigas", ar seniai sužėlęs - vidutinis šios šalies vairuotojas apie Kelių eismo taisykles turi savitą suvokimą. Galima pamanyti, kad vairuoja užtikrintai tik tie, kurių toks darbas – dviejų juostų keliais dykumų kalnynuose ir siauromis kibucų gatvelėmis kaip po savo kiemą nardantys autobusų ir taksi vairuotojai. Tačiau daugelis kitų, atrodytų, už vairo sėda tik todėl, kad įsigijo mašiną, bet ne stropiai vairavimo mokykloje automobilį valdyti mokėsi.

Žinoma, visų į vieną lentyną nesudėsi, bet izraeliečiai, pavyzdžiui, stoja ten, kur jiems šauna į galvą - nors ir saugumo salelėje ar net žiedinės sankryžos viduryje, dažnai už savęs palikdami pypsinčių mašinų spūstį. Baigs kalbėti telefonu arba sugalvos, kad laikas važiuoti tolyn, tada ir visas kamštis kartu pajudės į priekį. Tikėtis, kad priešais jus važiuojantis automobilis suks ten, kur rodo ar nerodo jo posūkio signalas, taip pat neverta. Net ir Izraelio policijos vedama statistika teigia, kad daugiau eismo įvykių šioje šalyje nutinka dėl išsiblaškymo, o ne dėl alkoholio vartojimo ar viršyto greičio.

Baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Izraelyje gana didelės. Pavyzdžiui, už plepėjimą telefonu be laisvų rankų įrangos atseikėsite daugiau nei 700 litų. Saugos diržus privalo segėti ne tik priekyje, bet ir ant užpakalinės sėdynės įsitaisę keleiviai. Policijos keliuose pilna, dažnai vykdomi reidai, todėl neturėtumėte nustebti, jei pareigūnas už neprisegtą diržą pasiūlys susimokėti nuo 200 iki 400 litų siekiančią baudą.

Beje, galbūt nebūtina, bet priminsiu: jei pažeidėte taisykles ir policininkas jus sustabdė – šiukštu nesiūlykite kyšio. Izraelyje bandymas papirkti policininką yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį ne tik tektų brangiai sumokėti, bet ir belangėje atsidurtumėte.

Pakeliui link Nazareto mus sustojusį pavežti Ezrą vos už kelių kilometrų „profilaktiškai“ patikrinti dokumentų sustabdė policijos ekipažas. Jam atsisveikinus su pareigūnais, paklausiau Ezros, ar policininkui Izraelyje galima įsiūlyti kyšį. Vairuotojas mane nužvelgė tokiu žvilgsniu, lyg ką tik būčiau paleistas iš ligoninės sunkių galvos traumų skyriaus. „Geriau persišauk sau kelį“, - tarstelėjo jis man kapota anglų kalba ir toliau pasakojo apie trečią savo žmoną ir Didžiojoje Britanijoje besimokančius vaikus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"