TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Gatvėse - dar didesnė šviesoforų įvairovė

2012 05 09 6:05

Naujos šviesoforų įrengimo taisyklės Lietuvos miestų bei miestelių gatvėse turėtų įvesti ne prastesnę tvarką nei Vakarų Europoje. Bet savivaldybės pertvarkymams neturi lėšų. O Vilniaus neseniai atnaujinta šviesoforų sistema, už kurią dar nebaigta mokėti skolų, - technologiškai jau pasenusi. 

Naujos, pagal europietiškus pavyzdžius parengtos gatvių eismą reguliuojančių šviesoforų įrengimo taisyklės įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos ir pakeitė dar 1994-aisiais pagal rusiškus standartus parengtas taisykles. Jose buvo daugybė neaiškiai apibrėžtų nurodymų, todėl dabar mūsų miestų gatvėse galima išvysti pačių įvairiausių atspalvių, dydžių ir simbolių šviesoforų, be to, pastatytų ten, kur konkrečios sankryžos projektuotojui pasirodė esant geriausia. 

Pabijojo savivaldybių

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, visi šviesoforai turėtų būti suvienodinti, bet taisyklėse tam nenumatyta jokio pereinamojo laikotarpio. Vadinasi, anksčiau įrengti šviesoforai nebus keičiami, o naujos taisyklės bus taikomos tik naujai įrengiamiems šviesoforams. Dėl to gatvėse atsiras tik dar daugiau painiavos.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis patvirtino, kad naujose taisyklėse tiek daug naujovių, jog užtruktų jas visas išvardyti.

Pakeisti šviesoforų išdėstymo, jų išvaizdos, šviesos signalų keitimo intervalų ir dar daug kitų reikalavimų. Naujos taisyklės galios ir miesto gatvėse, ir užmiesčio keliuose, bet jos bus taikomos tik naujai įrengiant šviesoforus, todėl gatvėse neribotą laiką bus tik dar daugiau painiavos.

Pagaliau tiksliai patvirtinti tikslūs šviesoforų standartai turėtų padėti lengviau susiorientuoti, bet geri norai vėl apipinti kliūtimis - nėra nustatyta, per kiek laiko senieji šviesoforai turėtų būti pakeisti europietiškais modeliais. "Ministerija suinteresuota, kad savivaldybės kuo greičiau susitvarkytų šviesoforus, bet jos turi nuolatinį pasiteisinimą - nėra pinigų", - tvirtino V.Pumputis. Jis atskleidė, kad buvo planuotas vos dvejų metų pereinamasis laikotarpis pertvarkyti visiems esamiems šviesoforams, bet dėl lėšų stygiaus tikslią datą numatyti atsisakyta.

Paskubėjo išleisi milijonus

Poros metų laikotarpis visai šviesoforų sistemai pertvarkyti būtų buvęs itin skausmingas Vilniui. Sostinė tik užpernai pabaigė 145 mln. litų kainavusį šviesoforų sistemos atnaujinimą, bet brangus projektas buvo atliktas pagal senus standartus.

Praėjus vos pusantrų metų nuo projekto priėmimo, sistema jau laikoma morališkai ir technologiškai pasenusia, nors nuo savivaldybių nebuvo slepiami planai standartą atnaujinti.

Negana to, naujos taisyklės ignoruojamos ir toliau. Vilniuje šviesoforų sistemą prižiūrinčios įmonės "Urbico" vadovas Raimundas Mickūnas pripažino, kad sankryžose šviesoforai, jei projektas patvirtintas iki gegužės 1 dienos, ir toliau bus įrengiami pagal senas taisykles, galiojusias sankryžas projektuojant.

Toks sprendimas atrodo mažų mažiausiai keistas, nes naujosios taisyklės patvirtintos ir paskelbtos šių metų pradžioje, taigi projektuotojams netrūko laiko prie jų prisitaikyti, o dabar įrengus pasenusio tipo šviesoforus vėliau juos neišvengiamai teks keisti. Pašnekovas pabrėžė, kad esami šviesoforai neatitinka naujų taisyklių reikalavimų, taip pat jog dabar nepakaktų pakeisti vien šviesoforų lempų, tektų keisti ir korpusus, įrenginių išdėstymą, o kai kur ir valdymo aparatūrą, bet kol kas nesiruošiama to daryti.

Pasak jo, Vilniaus savivaldybė dar neatsiskaitė su įmone už grandiozinį šviesoforų rekonstrukcijos projektą, todėl apie dar vieną atnaujinimą negali būti nė kalbos. "Sumokėta tik maža dalelė iš tų 145 mln. litų, viskas buvo daroma iš skolintų pinigų. Iš savivaldybės pusės būtų įžūlu vėl užsakyti naują projektą, kai dar už seną neatsiskaityta", - neslėpė R.Mickūnas.

Atnaujins lėtai

Kauno savivaldybės padėtis šiek tiek geresnė. Šis miestas nebuvo užliūliuotas dirbtinai išpūsto ekonomikos pakilimo ir neįlindo į milijonines skolas tam, kad eismo valdymo infrastruktūrą atnaujintų abejotino reikalingumo priemonėmis. Daugelio Kauno gatvių eismą vis dar reguliuoja blausiai žibantys seni šviesoforai, bet ir čia, nors Kaunas nepadarė tokios klaidos kaip Vilnius, greitai atnaujinti šviesoforų vis tiek neketinama.

"Į taisykles žiūrime teigiamai, bet visai šviesoforų sistemai pakeisti reikėtų daug pinigų. Būtų gerai, kad priimant naujas taisykles būtų numatyti ir finansavimo šaltiniai, kaip prie jų prisitaikyti", - svarstė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Pasak jo, Kauno gatvėse šviesoforai bus atnaujinami po truputį, rekonstruojant gatves bei sankryžas, o grandiozinių projektų savivaldybė neplanuoja.

V.Pumputis neslėpė panašių pasiteisinimų girdėjęs iš daugelio savivaldybių atstovų. "Savivaldybės turi itin gerą pasiteisinimą - joms trūksta lėšų, nors, mano manymu, dažniau stinga sumanumo organizuojant eismą", - sakė jis.

Šviesoforai prekybininkams

Specialistas prasto eismo organizavimo pavyzdžių toli neieško. "Vilniaus gatvėse labai daug sprendimų, kurie iš esmės ydingi. Jei nors 14-oje sankryžų būtų pakoreguotas eismo organizavimas, visame mieste spūstys sumažėtų apie 20 procentų", - tvirtino V.Pumputis. Kaip prasčiausio eismo valdymo pavyzdžius jis paminėjo Saltoniškių mazgą su nauju viaduku, Olandų žiedą ir šviesoforais nusagstytą Ukmergės gatvę.

Viena judriausių Vilniaus gatvių, vedanti į autostradą Panevėžio link, kiekvieną vakarą užsikemša dėl automobilių, priverstų stoviniuoti prie daugybės šviesoforų bei papildomų juostų, vedančių į prekybos centrus. "Ten eismas suorganizuotas taip, kaip patogiau prekybos centrams, o ne vairuotojams. Taip negalima - turi būti paisoma viešojo intereso", - teigė pašnekovas.

Pasak jo, eismo spūstis turėtų sumažinti dvi svarbiausios šviesoforų įrengimo taisyklių naujovės - detaliai išaiškintas reversinių eismo juostų valdymas ir žalią rodyklę papildantis raudonas signalas esant papildomai sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę.

Jei reversinės juostos išties būtų imtos projektuoti didmiesčiuose, pakaktų nedidelių išlaidų išlaisvinti gatves nuo kasdienių transporto spūsčių. "Pavyzdžiui, Vilniuje leidžiantis nuo Šeškinės kalno ryte būna tuščia vienoje kelio pusėje, o vakare - kitoje, nors priešinga pusė visiškai užsikemša. Tokių vietų, kuriose praverstų reversinė eismo juosta, yra ir daugiau", - aiškino pašnekovas.

Galimybė įrengti reversines eismo juostas, t. y. tokias, kuriomis skirtingu paros metu automobiliai galėtų važiuoti pakaitomis tai viena, tai kita kryptimi, egzistavo ir anksčiau, bet dėl painių reikalavimų ji buvo labiau teorinė ir visoje Lietuvoje buvo vos keletas nepasiteisinusių bandymų tokias juostas įrengti.

Tačiau Vakarų Europoje reversinės juostos sėkmingai naudojamos daugelyje ruožų, kur rytą žmonės masiškai važiuoja viena kryptimi, o vakare ta pati vairuotojų banga plūsta atgal.

Geri norai

Antra didžiausia naujovė - papildomas raudonas signalas prie kairiojo posūkio sekcijos - turėtų sumažinti eismo nelaimių miestuose skaičių. Iki šiol atskirą sekciją posūkiui į dešinę sudarydavo tik žalias signalas, bet tamsoje jo praktiškai nesimato, taigi vairuotojai pasukdavo matydami žalią šviesą pagrindiniame šviesofore.

Pašnekovas prisiminė pats sykį patekęs į nemalonią situaciją, kai naktį nepastebėjo kairiojo posūkio sekcijos ir pasuko vadovaudamasis pagrindiniame šviesofore degusia žalia šviesa. "Nežinau kitos tokios šalies, kad papildomą sekciją sudarytų vien žalias signalas. Šalia jo būtinai turi būti ir raudonas, kad aiškiai matytųsi. Jei gatvė neapšviesta, vairuotojas neturi jokių galimybių numatyti, ar ten yra kairės sekcija. Posūkis į kairę labai pavojingas, nes nepastebėjus papildomos sekcijos galima susidurti su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais", - pabrėžė V.Pumputis.

Naujosios taisyklės beveik išnaikins ir lenteles su žalia - posūkio į dešinę - rodykle. Galimybė pasukti degant raudonam signalui padeda sutaupyti laiko, bet neretai sulėtina automobilius, kuriems tuo metu dega žalia, arba priverčia pabėgėti pėsčiuosius.

"Dėl žalios rodyklės kildavo nemažai konfliktų. Sukantys vairuotojai ne visada praleidžia tuos, kuriems leidžia važiuoti šviesoforas, dėl to nuolat būdavo problemų", - tvirtino V.Pumputis. Pasak jo, žalios rodyklės nebus visiškai panaikintos, tačiau jų turėtų būti gerokai mažiau.

Dar viena naujovė palies dviratininkus. Prie visų dviračių tako ir gatvės susikirtimų turės būti įrengti specialūs šviesoforai dviratininkams. Jie turės užsidegti kartu su ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių šviesoforais, bet sukantys automobilių vairuotojai būtinai turės praleisti dviratininkus. Iš esmės atnaujintos taisyklės turėtų įvesti daugiau tvarkos gatvėse, bet kol visos savivaldybės rekonstruos šviesoforus, gali praeiti ir ne vienas dešimtmetis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"