TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Geležinkeliai vėl junta krizės gniaužtus

2013 07 30 6:00
Iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvą į Vakarus keliaujantys tranzitiniai kroviniai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ duoda daugiausiai pajamų. LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąjį pusmetį Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse dramatiškai mažėjo geležinkeliais vežamų krovinių srautas – Baltarusijoje jis nukrito 14 proc., Latvijoje – 13 proc., Estijoje – 9 proc., Rusijoje – 3 proc., mūsų šalyje - 0,4 procento. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) generalinis direktorius Stasys Dailydka jau kalba apie trečiąją krizės bangą.

Pasak LG vadovo, iš visų gretimų šalių blogiausia padėtis yra Ukrainoje – ten bendra geležinkelių gabenamų krovinių apimtis smuko trečdaliu. „Tokį blogą rezultatą daugiausia lėmė net 70 proc. sumenkęs rusiškų tranzitinių krovinių vežimas. Būtent dėl to, kad sumažėjo užsakymų iš Rusijos, blogėjo ir kitų valstybių bendri krovinių vežimo geležinkeliais rezultatai. Estijos geležinkeliais sausį-birželį vežamų tranzitinių krovinių srautas, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, smuktelėjo, jei neapsirinku, apie 21 proc., Latvijos – apie 10 proc., mūsų – 8,5 procento. Tranzitinių krovinių srauto mažėjimas geležinkelių bendrovėms yra ypač skaudus, nes būtent ši vežimo rūšis yra pati pelningiausia, ir tai neabejotinai atsilieps galutiniams krovinių vežimo geležinkeliais bendrovių finansiniams rezultatams“, - svarstė S.Dailydka.

Gresia trečioji krizės banga?

LG generalinio direktoriaus tvirtinimu, bendrus lietuviško kapitalo bendrovės krovinių vežimo rezultatus gelbėjo tik tai, kad įmonė smarkiau padirbėjo vietinėje krovinių vežimo rinkoje. Statistiniai duomenys rodo, kad vietinis "Lietuvos geležinkelių" krovinių vežimas per pusmetį išaugo 24,4 procento.

S.Dailydkos teigimu, ateities prognozė nėra guodžianti. „Sakyčiau, ją netgi galima pavadinti bloga, - sakė LG vadovas. - Rusijoje jau kuris laikas juntama ūkio krizė. Bene pirmieji tai pajuto automobilių perpardavinėtojai. Jie daugiausia veža mašinas iš Vokietijos į Rusiją, o tarp šių šalių tranzitinių krovinių apyvarta ir apskritai yra sumažėjusi.“

Dienraščio LŽ pašnekovas teigė, jog nuosmukis gali tęstis dar visus metus. „Tikėkimės, kad vėliau vėl bus pakilimas. Tačiau yra didelė ir trečiosios ekonominio nuosmukio bangos tikimybė. Kaip liudija istorija, pasaulinį ekonomikos nuosmukį vėliau lydėdavo dar kelios krizės bangos“, - svarstė LG generalinis direktorius.

Grėsmė – politizuoti sprendimai

Algimantas Kondrusevičius, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas, į ekonomikos padėtį Rusijoje žvelgia optimistiškiau. „Per pirmąjį pusmetį nebuvo pastebėta, kad tranzitinių krovinių, vežamų automobiliais į Rusiją ir iš jos, srautas sumažėtų. Kita vertus, vis dar nėra tokio srauto, kokio mes norėtume. Pirmas pusmetis krovinių gabenimo ne geležinkeliais bendrovėms buvo gana skurdus, tačiau matome tendenciją, kad kelių transporto paslaugų paklausa Rusijoje didėja“, - sakė LŽ pašnekovas.

Drauge A.Kondrusevičius atkreipė dėmesį, jog kol kas „neaišku, kiek ta tendencija yra tvari“. „Tikėkimės, kad kilimas išliks bent iki metų pabaigos“, - sakė „Linavos“ vadovas.

Daug didesnį nerimą A.Kondrusevičiui kelia pastarųjų dienų rusų valdžios sprendimai. „Nuo šių metų rugpjūčio 14 dienos visi krovinių gabentojai šioje šalyje turės samdyti krovinio palydą ir pateikti papildomas finansines garantijas. Šitaip nusprendė Rusijos federalinė muitinės tarnyba. Toks rusų sprendimas gali visiškai sutrikdyti prekybą tarp Rytų ir Vakarų, skaudžius to padarinius pajustų ir mūsų šalies vežėjai“, - nuogąstavo „Linavos“ prezidentas.

Lietuvos statistikos departamentas dienraščiui LŽ pranešė kol kas neturintis duomenų apie pokyčius krovinių vežimo automobiliais rinkoje per pirmąjį pusmetį.

S.Dailydka: Rusijoje jau kuris laikas juntama krizė./Romo Jurgaičio nuotrauka

Rusijai pranašauja pilietinę krizę

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ banko analitikas, grėsmės Lietuvos ekonomikai dėl sąstingio Rusijos ūkyje nemato. „Nemanau, kad trečioji krizės banga Rusijoje galėtų kilti jau artimiausiu metu. Veikiau tai bus ekonominis sąstingis, kuris labai sulėtins šios šalies ekonominį augimą“, - sakė LŽ pašnekovas.

Jo tvirtinimu, per dvidešimt su trupučiu metų, nuo to laiko, kai griuvo Sovietų Sąjunga, Rusija nepadarė nieko, kad sukurtų savo gamybinį potencialą, o tai, ekonomisto nuomone, greičiausiai jau netolimoje ateityje suveiks kaip uždelsto veikimo bomba.

Vis dėlto N.Mačiuliui nerimą kelia aplinkybė, kad net penktadalis Lietuvos eksporto prekių važiuoja į Rusiją. „Didesnė krizė šioje šalyje suduotų mums rimtą smūgį. O kad ji bus jau netolimoje ateityje – nėra jokių abejonių. Ir tai bus ne ekonominių procesų, ne svetimų valstybių, o vidinių politinių prieštaravimų paskatintas nuosmukis. Kol rusai turi ką parduoti iš gamtos turtų, nors ir mažesnėmis kainomis, jie pardavinės – ir tai gelbės jų ekonomiką nuo recesijos. Į gilią krizę Rusiją galėtų stumtelėti politinė krizė, nes rusų vidurinė klasė vis garsiau reiškia nepasitenkinimą buksuojančia vietos demokratija, siautėjančia kleptokratija, kuri leidžia turtėti labai mažai Rusijos piliečių daliai. Tuo metu dauguma rusų sunkiai dirba, tačiau iš savo darbo neturi beveik jokios naudos ir iš esmės vegetuoja. Asmeniškai manau, kad gili pilietinė krizė Rusiją ištiks jau šį dešimtmetį. Ir Lietuva tam turi būti pasirengusi – pavyzdžiui, privalo labiau diversifikuoti savo eksporto rinkas“, - tikino ekonomistas.

Balansą trikdo ir Baltarusija

„Swedbank“ vyriausiasis analitikas kartu pripažino, kad pastaruoju metu dėl Rusiją apėmusio ekonomikos sulėtėjimo ši šalis daug mažiau prekių eksportuoja į Vakarų valstybes, ir tai labai neigiamai atsiliepia mūsų vežėjų pajamoms. „Pirmiausia, aišku, toms, kurias surenka „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU)“, - dalijosi įžvalgomis N.Mačiulis.

Kartu jis atkreipė dėmesį, jog galbūt dar didesnių neigiamų padarinių LG ir KVJU gali sukelti Baltarusijos ekonomikos problemos. „Prekių srautai iš Baltarusijos į Vakarų Europos valstybes irgi katastrofiškai sumenkę. Galbūt dėl to sąstingį mažiau jaučia kelių vežėjai, kurie dirba daugiau su Rusijos ir tolesnių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkomis. Tuo tarpu didesnioji dalis prekių, kurios vežamos „Lietuvos geležinkeliais“ ir perkraunamos uoste, yra baltarusiškos kilmės“, - priminė „Swedbank“ vyriausiasis analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"