TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Genijai ar korupcijos tarpininkai?

2012 07 11 7:53

Panevėžyje suimto oficialaus lobisto Andriaus Romanovskio byla gali atskleisti, ką iš tikrųjų reiškia neva europietiškomis tradicijomis paremta lobizmo veikla Lietuvoje. Gali būti, jog tai tėra figos lapelis, po kuriuo slepiasi įprastas įžūlus papirkinėjimas.

Mažai kam paslaptis, kad karčius lobistų veiklos vaisius šiandien skina dauguma šalies gyventojų, tarp jų ir vežėjai, vairuotojai. Lobistams padedant priimti viešąjį interesą paminantys norminiai aktai ir jau sulaužyti ar tebelaužomi nemažos dalies žmonių likimai. Dėl avarijose priskaičiuotos milijoninės moralinės žalos, patirtos per avarijas, skelbiami įmonių bankrotai, nes draudimas šių nuostolių nepadengia.

Ne vienas pirštu bakstelės ir į oficialų lobistą A.Romanovskį, kuris daugelį metų buvo šalies draudimo kompanijų interesus ginančios Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) prezidentu. Jis skelbiasi, esą viską, ką iki šiol padaręs savo klientų labui, pasiekęs be jokių kyšių, vien įtikinėdamas.

Birželio 21-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai sulaikė oficialų lobistą. Jam pareikšti įtarimai didelės vertės papirkinėjimu. Tiesa, šis atvejis su transportu, regis, niekaip nesusijęs. Tačiau priekaištų A.Romanovskiui turi ir vairuotojai.

Milijonų vertės skliausteliai

Sutapimas ar ne, bet tuomet, kai A.Romanovskis vadovavo LDA, Seime buvo priimti paprastiems vairuotojams ir ypač mažoms vežėjų įmonėms skaudžiausi Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės (TPVPCA) draudimo įstatymo papildymai. Šiandien jie draudimo kompanijoms sutaupo milijonus, o vežėjams neretai reiškia bankrotą, vairuotojams - skolų naštą iki karsto lentos.

Pačiu nepalankiausiu Lietuvos draudėjams laikomas tas TPVPCA draudimo įstatymo papildymas, kuriame kalbama apie moralinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimą. Pastarąjį kartą su šiuo klausimu susiję įstatymo papildymai buvo padaryti praėjusių metų gruodį ir įsigaliojo prieš mėnesį - birželio 11-ąją. Išdidžiai pareikšta, kad dabar per avarijas padarytos žalos atlygintinos sumos neva prilygsta toms, kurios taikomos kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Ir tikrai - įsigaliojus papildymams nukentėjusiajam per avariją kompensuojama žala lyg ir turėtų būti dvigubai didesnė negu buvo praėjusio mėnesio pradžioje. TPVPCA draudimo įstatyme taip ir parašyta, kad žala asmens turtui atlyginama iki 500 tūkst. eurų (1,73 mln. litų), o žala, padaryta asmeniui - iki 2,5 mln. eurų (8,63 mln. litų). Iš viso privaloma atlyginti draudimo suma sudaro 10,37 mln. litų.

Tačiau lyg tarp kitko prie skaičiaus, nurodančio atlygintinos žalos asmeniui dydį, įterpti ir skliausteliai, o juose parašyta, kokio dydžio suma turėtų būti atlyginta neturtinė, kitaip tariant moralinė  žala. Jos dydis - vos 5000 eurų (17,3 tūkst. litų).

Pasak LŽ konsultavusių draudimo ekspertų, būtent šitoje mažytėje mūsų įstatymų leidėjų padarytoje "pataisoje" ir slypi visa vartotojų kvailinimo esmė. Tvirtinama, kad ES, be Lietuvos, galbūt tik Latvijoje ir Rumunijoje, šalyse, kuriose korupcijos lygis įvardijamas kaip aukščiausias Bendrijoje, galioja panašūs TPVPCA draudimo įstatymo "patobulinimai".

Kodėl jie palankūs draudimo kompanijoms? Ekspertai sako, kad visame pasaulyje iš visų atlygintinų nuostolių moralinė žala visuomet yra didžiausia. Kartais ji gali siekti dešimtis milijonų, nes per avariją nukentėję žmonės ne tik visam gyvenimui lieka invalidais, bet ir netenka artimųjų. Todėl civilizuotose ES valstybėse žala asmeniui (dabar jos dydis - 8,63 mln. litų) neatskiriama nuo neturtinės žalos, kurią atlygina draudimo kompanija.

Tuo metu Lietuvoje - viskas priešingai. Draudikai įpareigoti atlyginti tik iki 17,3 tūkst. litų priskaičiuotą moralinę žalą. O kadangi Lietuvoje priskaičiuota neturtinė žala kartais siekia ir 200 tūkst. litų, likusią jos dalį privalo padengti pats avarijos kaltininkas. Ir visai nesvarbu, kad žmogus sąžiningai draudėsi civilinę atsakomybę. Daugeliui paprastų vairuotojų tai reiškia skolų naštą iki gyvenimo pabaigos, kai kurioms įmonėms - bankrotą.

Biuro fenomenas

Draudimo ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad lietuviškame TPVPCA draudimo įstatymo variante labai neaiškiai apibrėžtas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro, kurio pašaukimas būtų lyg ir ginti paprastų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu savo automobilius draudžiančių vairuotojų interesus, vaidmuo. Ekspertų nuomone, vartotojus turintis ginti biuras dabar išimtinai gina tik draudimo kompanijų interesus.

Anot draudimo konsultantų, šiandien svarbiausia, kuo užsiima biuras, - tai lietuvių užsienyje arba užsieniečių Lietuvoje padarytos žalos administravimas. Neva šis dalykas labai pelningas, nes nuostolių sumos kitąsyk keliomis dešimtis kartų didesnės negu tos, kurios cirkuliuoja mūsų šalyje tarp įmonių ar piliečių, o už administravimą  priklauso neblogi komisiniai.

Transporto priemonių draudikų biuras saviems vartotojams padeda tik tada, kai bankrutuoja draudimo įmonė. Tuomet jis nukentėjusiajam kompensuoja draudimo žalą, kurios nepajėgia atlyginti į prarają nugarmėjęs draudikas. Tačiau tokie atvejai - itin reti. Dėl to ekspertai paradoksu laiko tai, kad Transporto priemonių draudikų biuras, minimaliai ginantis mūsų šalies vairuotojų interesus, už tų pačių vartotojų pinigus vartosi lyg inkstas taukuose.

TPVPCA draudimo įstatymu draudimo įmonės įpareigotos pervesti į biuro sąskaitą 4,6 proc. dydžio įmokas nuo visų sudarytų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių. LŽ konsultavę draudimo ekspertai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, vien 2011 metais, iš automobilių draudėjų buvo surinkta 390 mln. litų. Vadinasi, Transporto priemonių draudikui biurui atiteko net 17,94 mln. litų.

Draudimo ekspertai tokį TPVPCA draudimo įstatymą vadina puikiausiu įrodymu, kaip bendradarbiaujant lobistams ir įstatymų leidėjams viešasis interesas paverčiamas vien turtingoms kompanijoms naudingu interesu.

Devyni amatai

Kadangi A.Romanovskis beveik visus jo darbo stažą sudarančius metus vadovavo Lietuvos draudimo asociacijai, jis kaip lobistas draudimo rinkoje paliko bene ryškiausią pėdsaką. Tačiau yra atstovavęs ir kitų sričių turtingų verslo grupių bei kompanijų interesams. "Su šiuo lobistu susidurdavau dažnai. Neretai jis atstovaudavo vis kitai verslo grupei", - dienraščiui LŽ sakė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga.

Aštriausiai ietis su A.Romanovskiu ir jo kompanija šis žmogus buvo surėmęs prieš kelerius metus, kai lobistai siekė, kad būtų panaikinta Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Valdžia ją panaikino. Tačiau dr. A.Verygos ir jo bendražygių pastangomis atsirado kita kontroliuojanti institucija - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. "Lobistai norėjo, kad šios rinkos mūsų šalyje išvis niekas nereguliuotų. Arba reguliuotų taip, kad gamintojams ar pardavėjams nebūtų trukdoma laisvai girdyti tautą. Gerai žinojome, jog tuo metu A.Romanovskis atstovavo tarptautinės kompanijos "Japan Tobacco International" ir galbūt vienos Lietuvoje garsios verslo grupės interesams. Sunkiai, bet atsilaikėme", - prisiminė dabartinis visuomeninės Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas.

Panevėžio istorijos užkulisiai

Kol kas laikinai Aukštaitijos sostinėje įkalintą A.Romanovskį ėmėsi ginti Lietuvos verslo visuomenės atstovais pasivadinusi verslininkų ir jų bendražygių grupė. Ji išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, esą "verslo bendruomenei didelį susirūpinimą kelia Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus suėmimas ir jo aplinkybės".

Kreipimąsi Seimo pirmininkei ir kitiems aukštiems valstybės vadovams pasirašęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos administracijos direktorius Danas Arlauskas dienraščiui LŽ teigė, jog verslininkai baiminasi, kad A.Romanovskio pavyzdžiu esą gali būti sukompromituotas "sąžiningas lobizmas", o jo vietą galutinai užimti tas, kuris nėra oficialus, tad nusikalstamas. "Lobizmas yra tokia veikla, kurioje dirbantį žmogų labai lengva apkaltinti negerais dalykais", - tvirtino D.Arlauskas.

Pats lobistas per savo atstovus anksčiau buvo pareiškęs, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai neva verčia jį prisipažinti davus didelės vertės kyšį Seimo nariui Vitui Matuzui. LŽ šaltinių manymu, paskui galėjo būti bandoma priimti vieno lobisto klientams palankaus įstatymo papildymą. Tų pačių šaltinių teigimu, įrodžius A.Romanovskio kaltę galėtų paaiškėti ir kitas dalykas. O būtent - kad mūsų varganoje šalelėje oficialus lobizmas niekuo nesiskiria nuo veiklos, kai Seimo ar kitų valstybinių institucijų valstybės tarnai "įtikinami" priimti lobistų siūlomus teisės aktus ne vien žodiniais argumentais. Tada taptų aišku ir tai, jog oficialus lobizmas Lietuvoje tėra figos lapelis purviniems darbams pridengti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"