Geri ratlankiai mėgsta gerus kelius

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-08-19 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-08-19 06:00
Atskirti originalius ratlankius nuo neoriginalių galima apžiūrėjus jų vidinę pusę, joje turi būti įspaustos gamyklos žymos. LŽ archyvo nuotraukos
Leng­vo ly­di­nio rat­lan­kiai ne tik dėl gro­žio - jie su­tei­kia ma­ši­nai tech­ni­nių pra­na­šu­mų. Ta­čiau to­kie ra­tų dis­kai kur kas jau­triau rea­guo­ja į įvai­rius ke­lio ne­ly­gu­mus, duo­bes. Smar­kiau pa­tai­kius į vie­ną jų, rat­lan­kį ga­li tek­ti tie­sin­ti ar­ba net keis­ti nau­ju.

Plie­ni­nius iš­ly­gin­ti lengviau

Už­marš­tin nu­ei­na lai­kai, kai vi­si au­to­mo­bi­liai tu­rė­da­vo vie­no­dus skar­di­nius rat­lan­kius, ku­riuos tek­da­vo slėp­ti po ne­ką ge­riau at­ro­dan­čiais ra­tų gaub­tais. Jau pa­va­di­ni­mas sa­ko, kad leng­vo ly­di­nio ga­mi­na­mi iš leng­vų­jų me­ta­lų. Dau­giau­sia nau­do­ja­mi įvai­rūs aliu­mi­nio, o kar­tais – ir mag­nio tu­rin­tys ly­di­niai. Pa­gal ga­my­bos bū­dą rat­lan­kiai skirs­to­mi į plie­ni­nius štam­puo­tus, o leng­vo ly­di­nio - į lie­tus ir kal­tus. Pir­mie­ji ga­mi­na­mi iš plie­ni­nio lakš­to štam­puo­jant, an­trie­ji – lie­jant, tre­ti - pra­mo­ni­nio ka­li­mo bū­du. Kuo leng­vo ly­di­nio rat­lan­kiai pra­na­šes­ni už plie­ni­nius?

„Pir­miau­siai – svo­riu ir di­zai­nu. Tar­kim, 13 co­lių plie­ni­nis rat­lan­kis sve­ria 7–8 kg, lie­tas – apie 6 kg, kal­tas – apie 5 ki­log­ra­mus. Tech­niš­kai su­ma­žė­jęs ra­to svo­ris su­ma­ži­na bend­rą de­ta­lių ma­sę ir iner­ci­jos jė­gas. Dėl to leng­ves­nis ra­tas grei­čiau grįž­ta į vie­tą per­va­žia­vęs ne­ly­gų rel­je­fą, pa­ge­rė­ja au­to­mo­bi­lio pa­ka­bos dar­bas, jį tam­pa leng­viau val­dy­ti. No­rint pa­suk­ti ma­žiau sve­rian­čius ra­tus rei­kia ma­žiau jė­gų. Su­ma­žė­ju­si iner­ci­ja pa­ge­ri­na stab­dy­mo ir grei­tė­ji­mo di­na­mi­ką. Taip pat ne­ma­žai le­mia es­te­ti­nės sa­vy­bės. Leng­vo ly­di­nio rat­lan­kiai ge­ro­kai gra­žes­ni už plie­ni­nius. Be to, jų kons­truk­ci­ja lei­džia su­kur­ti gau­sy­bę įvai­riau­sių for­mų“, - pa­grin­di­nius skir­tu­mus įvar­di­jo pa­dan­gų ir rat­lan­kių ser­vi­so me­cha­ni­kas To­mas Bo­gu­žis.

Jo tei­gi­mu, lie­ti rat­lan­kiai tu­ri ir tam ti­krų trū­ku­mų. Leng­vo ly­di­nio rat­lan­kiai, ypač kal­ti, yra stip­res­ni už plie­ni­nius, bet jų me­džia­ga yra tra­pes­nė. Po smū­gio jie ne su­links­ta, o įsky­la. Plie­ni­nį dis­ką be­veik vi­sa­da ga­li­ma iš­ly­gin­ti, o leng­vo ly­di­nio rat­lan­kiai dėl dau­ge­lio pa­žei­di­mų tam­pa ne­tin­ka­mi nau­do­ti. Be to, lie­ti rat­lan­kiai vi­sa­da maž­daug du kar­tus bran­ges­ni už plie­ni­nius. Lie­tą rat­lan­kį pa­žeis­ti ga­li­ma ne­tgi ne­at­sar­giai sta­tant au­to­mo­bi­lį ar už­va­žia­vus ant bė­gių. Tai ypač ak­tua­lu že­mo pro­fi­lio pa­dan­goms, kur rat­lan­kis pa­žei­džia­mes­nis.

La­bai pa­vo­jin­gi ne­ma­to­mi įtrū­kiai – rat­lan­kis ga­li su­by­rė­ti va­žiuo­jant.

Ne vi­sus taiso

Už­sie­ny­je daž­nas au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas, su­lanks­tęs rat­lan­kį, tie­siog krei­pia­si į drau­di­mą, pa­sii­ma pi­ni­gus ir nu­si­per­ka nau­ją. Mū­sų kraš­te bran­gų rat­lan­kį su­lanks­tęs vai­ruo­to­jas pa­pras­tai jį ly­gi­na. Kaip at­ro­do rat­lan­kio ly­gi­ni­mas, ir ar ga­li­ma ko­ky­biš­kai pa­tai­sy­ti leng­vo ly­di­nio rat­lan­kius?

„Iš es­mės ga­li­ma, bet tai­so­me ne vi­sus rat­lan­kius. Pa­grin­di­nis ro­dik­lis yra bend­ras su­de­da­mų­jų rat­lan­kio da­lių tvir­tu­mas, įver­ti­na­mas dirb­tu­vė­se. Jei rat­lan­kio kons­truk­ci­ja pa­žeis­ta, jis ne­tai­so­mas. Svar­bus kri­te­ri­jus yra pa­žei­di­mų dy­dis: nuo­ski­lų ir pra­ras­tų frag­men­tų dy­dis, įlin­kių gy­lis ir po­bū­dis, geo­me­tri­jos nu­kry­pi­mo dy­dis“, - aiš­ki­no T. Bo­gu­žis.

Prie juodo BMW puikiai dera tokios pat spalvos matiniai ratlankiai.

Jo tei­gi­mu, pa­gal tin­ka­mu­mą tai­sy­ti rat­lan­kius ga­li­ma skirs­ty­ti į tris ka­te­go­ri­jas. Pir­mo­je at­si­du­ria rat­lan­kiai su ne­di­de­liais pa­žei­di­mais: smul­kiais įbrė­ži­mais ir nu­trin­tais da­žais, to­kius ga­li­ma sau­giai su­tai­sy­ti ir nau­do­ti to­liau. An­tra ka­te­go­ri­ja – vi­du­ti­niai pa­žei­di­mai: tai­sy­ti dar įma­no­ma, bet ko­ky­bės ir pa­ti­ki­mu­mo ga­ran­ti­jos nie­kas ne­su­teiks. Tre­čia – ne­tai­so­mi rat­lan­kiai. Juos ga­li­ma nau­do­ti at­sar­gi­nia­me ra­te, ku­ris bū­tų nau­do­ja­mas tik iš­im­ti­niais at­ve­jais. Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad dau­gu­ma smū­gio me­tu pa­žeis­tų rat­lan­kių pri­ski­ria­mi an­trai ir tre­čiai ka­te­go­ri­jai ir su­tai­so­mi la­bai re­tai.

No­rint ko­ky­biš­kai iš­ly­gin­ti leng­vo ly­di­nio rat­lan­kius rei­kia tu­rė­ti tam skir­tus tech­no­lo­gi­nius įren­gi­nius, t. y. rat­lan­kių ly­gi­ni­mo stak­les. Daž­niau­siai ser­vi­suo­se nau­do­ja­mos hid­rau­li­nės rat­lan­kių ly­gi­ni­mo stak­lės, tu­rin­čios te­ki­ni­mo funk­ci­ją.

Pir­miau­sia rei­kia iš­mon­tuo­ti pa­dan­gas. Tech­no­lo­gi­nis pro­ce­sas yra ga­na kruopš­tus, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad rat­lan­kis įtrūks. Daž­nai ten­ka iš­girs­ti, kad pa­žeis­tus rat­lan­kius ga­li­ma ne tik ly­gin­ti, bet ir val­cuo­ti. Ko­kie šių tech­no­lo­gi­jų skir­tu­mai?

„Tai skir­tin­gos me­to­di­kos: kai ly­gi­na­ma, tai­so­ma tik pa­žeis­ta rat­lan­kio vie­ta, o val­ca­vi­mas yra vi­so rat­lan­kio tem­pi­mas iki tai­syk­lin­gos ap­va­lios for­mos. Tai ga­li pa­keis­ti rat­lan­kio skers­me­nį - pa­di­din­ti, ta­da kei­čia­si me­ta­lo struk­tū­ra, dėl to rat­lan­ky­je ga­li at­si­ras­ti mi­kroį­trū­ki­mų“, - pa­žy­mė­jo ra­tų ser­vi­so spe­cia­lis­tas.

Rat­lan­kio ly­gi­ni­mo lai­kas pri­klau­so nuo pa­žei­di­mų dy­džio. Ban­dy­ti ly­gin­ti rat­lan­kį na­mie ne­re­ko­men­duo­ja­ma, nes ne­tu­rint spe­cia­lios įran­gos ir įgū­džių, užuot iš­ly­gi­nus, rat­lan­kį ga­li­ma ne­pa­tai­so­mai su­lau­žy­ti. Taip pat ne­re­ko­men­duo­ti­na va­ži­nė­ti su­lanks­ty­tu rat­lan­kiu, nes taip jis dar la­biau de­for­muo­sis ir ga­dins pa­dan­gą.

Di­de­li rat­lan­kiai – ant bangos

Jei no­ri­te sa­vo au­to­mo­bi­liui par­ink­ti leng­vo ly­di­nio rat­lan­kius, pir­miau­sia rei­kė­tų įver­tin­ti mon­ta­vi­mo ir tvir­ti­ni­mo ert­mių iš­dės­ty­mo skers­me­nį, jų skai­čių, rat­lan­kio lan­ko plo­tį ir ki­tus fak­to­rius. To­kius rat­lan­kius pa­gal mat­me­nis ga­li­ma pri­tai­ky­ti bet ku­riam leng­va­jam au­to­mo­bi­liui ir vi­su­rei­giui. Yra net mo­de­lių kro­vi­ni­niam trans­por­tui. Su­nkiau dėl di­zai­no – pa­ti­kęs mo­de­lis ga­li ne­tik­ti kon­kre­čiai ma­ši­nai.

„Rat­lan­kiai tu­ri aiš­kią ten­den­ci­ją "aug­ti". Tai, kas prieš 10-15 me­tų at­ro­dė pra­ban­ga - pa­vyz­džiui, R16, R17 rat­lan­kiai, šian­dien net pi­ges­nės ba­zi­nės komp­lek­ta­ci­jos au­to­mo­bi­liai iš­rie­da iš ga­myk­los su to­kiais. Ra­tų stan­dar­tai la­bai sie­ja­mi su au­to­mo­bi­lio di­zai­nu, jo sta­bi­lu­mu ke­ly­je ir au­gan­čiais var­to­to­jų po­rei­kiais, tad au­to­cen­trų meis­trų jau se­no­kai ne­ste­bi­na R18, R19 ar net R22 skers­mens rat­lan­kiai. Di­dė­jant rat­lan­kių skers­me­niui, pa­dan­gos pro­fi­lio aukš­tis ma­žė­ja“, - kal­bė­jo ra­tų sa­lo­no va­dy­bi­nin­kas Sau­lius Drė­ma.

Pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad ant vie­nos ašies tu­ri bū­ti vie­no­di rat­lan­kiai ir pa­dan­gos su vie­no­du pro­tek­to­riaus pie­ši­niu. Ren­kan­tis leng­vo ly­di­nio rat­lan­kius rei­kė­tų ne­per­sis­teng­ti dėl jų plo­čio. Dau­ge­lis ren­ka­si kaip ga­li­ma pla­tes­nes pa­dan­gas ir rat­lan­kius, kad tik tie tilp­tų ra­tų ar­ko­se. Vė­liau ten­ka nu­steb­ti dėl ge­ro­kai pa­sun­kė­ju­sio vai­ro. Tą pa­tį efek­tą duos ir per daug „į­trauk­ti“ rat­lan­kiai, be to, pa­di­dės proš­vai­sa. Pla­čios pa­dan­gos ir pla­tes­nė proš­vai­sa pa­da­ro au­to­mo­bi­lį sta­bi­les­nį ir pa­ge­ri­na san­ki­bą su ke­liu, bet pa­sun­kė­ja vai­ra­vi­mas, su­ma­žė­ja grei­tė­ji­mo di­na­mi­ka ir pa­di­dė­ja de­ga­lų są­nau­dos.

„Siū­ly­čiau pirk­ti tik ser­ti­fi­ka­tus tu­rin­čius rat­lan­kius. No­rint at­skir­ti ori­gi­na­lų rat­lan­kį nuo ne­ori­gi­na­laus už­ten­ka ap­žiū­rė­ti jo vi­di­nę pu­sę. Jei­gu yra įspau­das su ša­lies ga­min­to­jos pa­va­di­ni­mu, rat­lan­kis tu­rė­tų bū­ti ori­gi­na­lus. Be to, ga­min­to­jai daž­niau­siai įspau­džia ir sa­vo fir­mos at­spau­dą. Jei­gu rat­lan­kiai pa­ga­min­ti kon­kre­čios mar­kės au­to­mo­bi­liui, ta­da įspau­džia­mas jo ženk­las“, - sa­kė S. Drė­ma.

Pa­grin­di­nė re­ko­men­da­ci­ja – va­ži­nė­ti taip, kad pa­vyk­tų rat­lan­kius ap­sau­go­ti nuo smū­gių, o tai ypač svar­bu, kai pa­dan­gos že­mo pro­fi­lio. Rei­kia sta­ty­ti ma­ši­ną sau­gan­tis stul­pe­lių ir ati­tva­rų, lė­čiau va­žiuo­ti per bė­gius. At­si­min­ki­te: leng­vo ly­di­nio rat­lan­kiai mėgs­ta ge­rus ke­lius.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami