Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Geriau supirkėjams – nei į savartyną

 
2017 01 11 15:25
Paskutiniu seno automobilio savininku Lietuvoje dažniausiai tampa supirkėjas: automobiliai išnarstomi dalims ir tik nereikalingi kėbulai keliauja į sąvartyną./ LŽ archyvo nuotrauka
Paskutiniu seno automobilio savininku Lietuvoje dažniausiai tampa supirkėjas: automobiliai išnarstomi dalims ir tik nereikalingi kėbulai keliauja į sąvartyną./ LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje automobilius superkančių įmonių ir fizinių asmenų – galybė. Su supirkėjais nesusidūrę asmenys stebisi: kam šiems parduoti automobilį dažnai už menką kainą, jei galima bandyti gauti kur kas padoresnę sumą, pačiam parduodant mašiną. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai automobilio pardavimas supirkėjams gali būti geriausia išeitis.

Ne vienus metus automobilių prekyba užsiimančios įmonės vadybininko Ryčio Pašukevičiaus teigimu, stambesnieji automobilių supirkėjai iš esmės perka visus automobilius – senus, naujus, naudotus, važiuojančius ir jau nebejudančius. Kaina dažniausiai siūloma mažesnė, nei būtų galima tikėtis radus pirkėją pačiam, pavyzdžiui, per automobilių skelbimo portalus internete, tačiau už naujesnius nei 10 metų automobilius kartais ir supirkėjai gali pasiūlyti labai racionalią kainą.

Už senienas – keli šimtai eurų

„Parduodant supirkėjams senesnį nei 15 metų automobilį, kuris supuvęs ir iš esmės eksploatuoti nebetinka, didesnės sumos nei kelių šimtų eurų greičiausiai nereikėtų tikėtis. Minimumas, kurį iš esmės mokame už pačios prasčiausios būklės senieną, yra 70–80 eurų. Tačiau daug kas priklauso nuo automobilio modelio. Populiariausios mašinos, už kurių dalis galima gauti gerą kainą, senokai yra vokiškos „Audi“, „Volkswagen“ ir BMW, taip pat „Toyota“, – pažymėjo R. Pašukevičius.

Įmonės vadybininko teigimu, dažnai transporto priemonės savininkai ieško supirkėjų, kai seno automobilio gedimas įvaro juos į kampą. Remontuojant seną automobilį visuomet reikia įvertinti, ar jo remontas nekainuos daugiau nei vertas jis pats. Deja, kuo senesnė mašina, tuo didesnė tikimybė, kad gedimas gali būti lemtingas.

„Visiškai sugedus varikliui, keisti jį 20 metų senumo mašinai tikrai nepigu, net jei rinksitės naudotas detales. Taigi, tenka rimtai apsispręsti, ką daryti. Logiškas sprendimas būtų neremontuoti ir neinvestuoti be reikalo pinigų, o atiduoti automobilį supirkėjams“, – tikino R. Pašukevičius.

Kai prireikia „greitų“ pinigų

Minimalus supirkėjų užmokestis už moraliai pasenusį ir eksploatuoti nebetinkamą automobilį – 70-80 eurų.LŽ archyvo nuotrauka
Minimalus supirkėjų užmokestis už moraliai pasenusį ir eksploatuoti nebetinkamą automobilį – 70-80 eurų.LŽ archyvo nuotrauka

Dar viena situacija, kada žmonės bando atsikratyti automobilio kreipdamiesi į supirkėjus, – kai spaudžia laikas ir jiems labai skubiai reikalingi pinigai. Ne visi turi kantrybės ir galimybių laukti kelias dienas ar savaites, kol atsiras automobilio pirkėjas.

„Būna visokių atvejų – kartais mašiną norima parduoti prieš išvykstant į kelionę arba emigruojant. Žmogus gali būti įsigijęs naują automobilį, tad garaže senajam nebėra vietos, arba jis nori pirkti kitą automobilį ir skuba, kad kas nenugvelbtų nusižiūrėtojo iš panosės, bet vienintelis būdas sukaupti pirkiniui reikiamų pinigų yra parduoti senąją mašiną. Taigi, visais atvejais parduoti automobilį norima itin greitai. Automobilių supirkėjai jį nuperka tą pačią dieną – nereikia važiuoti į plovyklą ir plauti automobilio, kad šis atrodytų padoriai, nereikia dėlioti automobilio skelbimų internete ar mokėti už jo stovėjimą pardavimo aikštelėje“, – vardijo R. Pašukevičius.

Trečias populiariausias mašinų pardavėjų motyvas – kai mašina fiziškai ir moraliai taip pasenusi, kad net gėda ją kam nors parduoti.

„Lietuvoje važinėjančių automobilių vidutinis amžius sumažėjo, tačiau 20 ir daugiau metų senumo mašinų išties dar daug rieda mūsų keliais. Ir tas „rieda“ dažnai yra vienintelis automobilio privalumas, o pati mašina atrodo taip, kad išties gėda būtų ją parduoti kitam žmogui, kad ir už keliasdešimt eurų. Jau nekalbant apie tai, kad važinėti su tokiu moraliai pasenusiu automobiliu nepatogu, ypač jei nėra kondicionieriaus, neveikia oro pagalvės, o apie amortizatorių egzistavimą seniai pamiršta. Tačiau kol vis dar važiuoja, automobilis atrodo „per geras“ gabenti į sąvartyną. Tada galima kreiptis į supirkėjus, ir šie pasiūlys bent šiokią tokią moralinę kompensaciją už atitarnavusį senuką“, – sakė R. Pašukevičius.

Išregistruoti – kuo skubiau

Parduodant automobilį būtina pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, o pardavus jį – kuo skubiau išregistruoti. Tai patogiausia padaryti internetu, prisijungus prie VĮ „Regitra“ elektroninės transporto priemonių registravimo sistemos. Išregistruojant būtina pateikti tikslius pardavėjo ir pirkėjo duomenis, taip pat kitus pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuotus duomenis bei įkelti į sistemą geros kokybės, aiškią pirkimo – pardavimo sutarties nuotrauką arba jos skenuotą kopiją. Pasirašant mašinos pardavimo sutartį būtina paprašyti pirkėjo, jei tai fizinis asmuo, dokumento ir įsitikinti, jog į sutartį įrašomi tikri, o ne išgalvoti asmens tapatybės duomenys.

Draudimo brokerio Aurelijaus Miknos teigimu, kol transporto priemonė registruota senojo savininko vardu, tol jis yra atsakingas už ją ir jo vardu galioja civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

„Privaloma automobilį išregistruoti per 15 dienų. Žinoma, geriausia, kai tai padaroma iškart. Žinau ne vieną atvejį, kai su įsigytu senu, bet dar važiuojančiu automobiliu naujasis šeimininkas padarė eismo įvykį ar net panaudojo jį nusikalstamai veikai. Senasis savininkas taip pat gali būti atsakingas už šios transporto priemonės sukeltą eismo įvykį, ir jam dėl to gali brangti draudimas, net jeigu vairavo kitas asmuo. Teko matyti situacijų, kai asmuo pardavė automobilį ir jo neišregistravo, o drausdamas kitą automobilį nustebo paprašytas mokėti kur kas didesnę draudimo įmoką, nors buvo tikras, kad su jokia avarija nėra susijęs. Paaiškėjo, kad jo parduota, bet neišregistruota transporto priemonė sukėlė eismo įvykį“, – pasakojo draudimo brokeris.

Pasak A. Miknos, neišregistravęs parduoto automobilio senasis jo savininkas gali turėti nemalonumų su policija, ypač jei automobiliu bus padarytas eismo įvykis, kuriame nukentės žmonės. Turint pardavimo – pirkimo sutartį dažniausiai didelių bėdų pavyksta išvengti, tačiau sumažinti išaugusią draudimo įmoką, tik parodžius brokeriui pirkimo – pardavimo sutartį, bus kur kas sunkiau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"