TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Giltinės reikia ieškoti avarijos vietoje

2012 02 01 10:27

Ar tikrai visos žmonių aukų pareikalavusios avarijos įvyko tik dėl vairuotojų neapdairumo: leistino greičio viršijimo, vairavimo išgėrus ar chuliganiško elgesio kelyje? Gal dėl to kaltas automobilis ar pats kelias?

Į šiuos ir kitus klausimus gali atsakyti tik kvalifikuoti ekspertai, atlikę kompleksinį eismo įvykio tyrimą.

Tačiau tokios ekspertizės, anot saugaus eismo specialistų, Lietuvoje neatliekamos - apsiribojama policijos tyrėjų arba teismo ekspertų išvadomis, kurios, nors ir pripažįstamos kaip teisingos, ne visada išsamiai atsako į klausimą, kodėl įvyko tragedija.

Kompleksinių ekspertizių stoka

Įvykus eismo įvykiui, kai žūsta arba smarkiai sužalojami žmonės, pirmiausia nelaimės detales fiksuoja ir analizuoja į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai. Jeigu įsikiša teismas, vėliau avarijos tyrimą į savo rankas perima teismo ekspertai.

Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo centro vadovas dr. Vigilijus Sadauskas abejoja, ar šiuo metu atliekamos eismo įvykių ekspertizės atsako į du pagrindinius klausimus: dėl ko įvyko tragedija ir kodėl ji pareikalavo žmonių aukų?

"Kompleksinės analizės nėra. Į įvykio vietą atvykusi policija tikrai nepajėgi visais atvejais nustatyti, kur slypi eismo įvykio priežastys. Maža to, patruliams per daug sudėtinga tinkamai įforminti avarijos detales, nes retas jų turi inžinerinį išsilavinimą. Vėliau neteisingai ar neišsamiai surašyti duomenys patenka teismo ekspertams, kurie neturi galimybės objektyviai įvertinti, dėl ko įvyko eismo įvykis. Jie dažniausiai tiria tik automobilio judėjimo ir stabdymo aspektus, tačiau neatsižvelgia į kitus svarbius parametrus - oro pagalves, kitus pasyvaus saugumo elementus", - LŽ aiškino dr. V.Sadauskas.

Į avarijos vietą - ekspertų būrys

VGTU Saugaus eismo centro vadovo nuomone, avarijų ekspertizių nauda akivaizdi - jos padeda aiškiau suvokti eismo saugumo spragas ir jas spręsti. Tačiau tiksliai nustatyti, kodėl įvyko viena ar kita tragiška avarija galima tik preciziškai atlikus detalią eismo įvykio analizę. Todėl, anot pašnekovo, svarbiausia užduotis - iš karto po nelaimės įvertinti visas aplinkybes ir faktus, surinkti daiktinius įrodymus, fiksuoti kelio, automobilio ar net pabirusių stiklų šukių parametrus.

Tačiau tokius darbus pajėgūs atlikti tik profesionalūs ekspertai, o jie į eismo įvykius paprastai nevyksta.

"Valstybės, kurios yra užsibrėžusios sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių iki nulio, į avarijas siunčia visą būrį profesionalų. Lietuvoje geriausiu atveju į įvykio vietą atvyksta patruliai, policijos tyrėjai, medikai ir gelbėtojai. Tačiau iš tiesų turėtų vykti ir kelio specialistai, ir automobilio kėbulo bei konstrukcijų ekspertai. Nes ne visada greitis ar vairuotojo klaidos lemia, kad įvyksta tragedija. Kartais eismo nelaimių priežastys glūdi kitur. Tačiau kaip ir minėjau, tai nustatyti gali tik kompleksinės eismo įvykio ekspertizės, o jos Lietuvoje neatliekamos", - teigė dr. V.Sadauskas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad suburti profesionalų komandą, kuri vyktų į tragiškų eismo įvykių vietas ir nuodugniai aiškintųsi aplinkybes, nesudėtinga. Tam esą nereikėtų nei didelių finansinių išteklių, nei žmogiškųjų resursų.

Tirti priežastis pravartu

Technines ekspertizes atliekančios bendrovės "Transporto studijos" ekspertas Ramūnas Vėlavičius LŽ neneigė, kad kompleksinė avarijų analizė suteiktų daugiau žinių apie vieną ar kitą eismo įvykį ir padėtų geriau suvokti padėtį keliuose. Jis nesiryžo tvirtinti, kad tokios ekspertizės Lietuvoje visai neatliekamos, tačiau negalėjo pasakyti, kaip nuodugniai techniniu požiūriu šiandien ekspertai gilinasi į avarijų priežastis.

"Jei tamsiu paros metu važiuosiu lygiu keliu, būsiu apakintas priešpriešiais važiuojančio automobilio ir nuvažiuosiu nuo kelio, abejoju, ar policija patikės manimi, jog į griovį nulėkiau todėl, kad į akis man spigino netvarkingi priešais važiuojančio automobilio žibintai. Būsiu pats kaltas. Taigi tokiu atveju kompleksinė ekspertizė būtų naudinga. Kitas dalykas, dėl ko tokie tyrimai praverstų - taptų aišku, kiek avarijų įvyksta dėl netinkamo vairuotojų elgesio kelyje, o kiek - dėl automobilio techninės būklės. Tada būtų galima aiškiau žinoti, ar tikrai dėl prastos mašinos būklės Lietuvoje įvyksta, kaip oficialiai deklaruojama, tik 4 proc. eismo įvykių", - LŽ dėstė R.Vėlavičius.

Aplinkybes vertina tyrėjai

Sostinės Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius nesutinka su teiginiu, jog policijos tyrėjai nekompetentingi įvertinti, kodėl įvyko vienas ar kitas eismo įvykis. Jo teigimu, į avarijas, kuriose žūsta arba sužalojami žmonės, vyksta ne tik patruliai, bet ir specialiai apmokyti policijos tyrėjai. Šie esą surenka įrodymus, apklausia liudininkus, tiria ir analizuoja avarijų priežastis, pateikia vertinimus.

"Policijos tyrėjai avarijų ekspertizių neatlieka, tačiau jie apmokyti nustatyti, kodėl įvyko tas ar kitas eismo įvykis. Jei tyrėjams kyla neaiškumų arba to pareikalauja bylą kuruojantis prokuroras, mes visą surinktą medžiagą perduodame teismo ekspertams. Prašymą skirti avarijos ekspertizę gali pateikti ir su eismo įvykiu susiję asmenys, tačiau ar jis bus patenkintas, spendžiama individualiai. Nes būna atvejų, kai avarijos kaltininkai tyčia prašo skirti techninę eismo įvykio ekspertizę tam, kad būtų galima vilkinti bylą", - LŽ pasakojo A.Bacevičius.

Išvadų tenka palūkėti

"Valdiškas" avarijų ekspertizes Lietuvoje atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC) - pernai buvo atlikta apie 550 tokių tyrimų. LTEC direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė tikino, kad daugiausia ekspertizių pernai užsakė ikiteisminio tyrimo įstaigos bei teismai. Tai sudarė maždaug 80 proc. visų atvejų. LTEC direktorės teigimu, užsakius avarijos ekspertizę, ji bus atlikta ne akimirksniu. Mat yra bendra eilė, tad nuo prašymo pateikimo iki išvadų gavimo tenka laukti ne mažiau kaip pusmetį. 

"Pastaruoju metu atliktų avarijų ekspertizių skaičius nesikeičia. Ekspertų nuomonės prireikia tiriant ne tik sudėtingas, rezonansines avarijas - pasitaiko, kad kreipiasi ir dėl paprasto įbrėžimo.

Tačiau labai padaugėjo trasologijos ekspertizių - jų skaičius per metus šoktelėjo net 40 procentų. Šiuos tyrimus užsako draudimo bendrovės, norėdamos išsiaiškinti, ar automobilis tikrai taip smarkiai nukentėjo per avariją, kaip tvirtina jų šeimininkas, ar vis dėlto buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis", - LŽ paaiškino G.Juodkaitė- Granskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"