TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ginčijasi su draudikais dėl kiekvieno lito

2010 10 06 0:00
Draudimo bendrovės nelinkusios atskleisti, kiek kartų atsisakė išmokėti klientams žalą.
LŽ archyvo nuotrauka

Privalomuoju civilinės atsakomybės arba kasko draudimu savo automobilius apdraudę vairuotojai tikisi, kad nutikus bėdai draudimo bendrovė padengs nuostolius ir nereikės sukti galvos dėl nenumatytų išlaidų. Tačiau įvykus nelaimei ne visi apsidraudusieji sulaukia deramos paramos.

Draudikų veiksmais pasipiktinę transporto priemonių savininkai kone kasdien kreipiasi į Draudimo priežiūros komisiją (DPK). Dažniausiai jų netenkina priskaičiuotos žalos dydis ir draudimo įmonės atsisakymas mokėti išmoką.

Skundų daugėja.

Jei transporto priemonę apdraudęs žmogus nelaimės atveju įžvelgia neteisėtus draudimo bendrovės veiksmus, jis gali kreiptis į Lietuvos draudimo priežiūros komisiją (DPK) arba tiesiai - į teismą.

Už vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimą atsakingas DPK narys Darius Andriukaitis LŽ sakė, kad vairuotojų skundų dėl draudimo bendrovių veiksmų sulaukia bent po kelis kiekvieną dieną. Anot jo, per ketverius metus kreipimųsi skaičius padidėjo beveik du kartus. "Žmonės nuolat kreipiasi. Šiais metais du trečdalius visų skundų pateikė transporto priemonių savininkai. Jie dažniausiai būna nepatenkinti dėl dviejų dalykų - dėl pernelyg mažos išmokos arba atsisakymo ją išmokėti. Taip pat sulaukiame fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo vilkinimo", - LŽ dėstė D.Andriukaitis.

Pašnekovo teigimu, didėjantį skundų skaičių galima sieti su tuo, kad žmonės vis dažniau linkę ginti savo interesus ir yra labiau teisiškai išprusę. Sunkmetis taip pat privertė ginčytis dėl kiekvieno lito. "Vairuotojai ar transporto priemonių savininkai į konfliktus su draudikais veliasi ir dėl 100, ir dėl 100 tūkst. litų. Nepavykus susitarti dėl išmokos dydžio, tiesos ieškoma ir teismuose", - aiškino komisijos narys.

Rekomenduoja, bet neįpareigoja

DPK neturi galių įpareigoti draudimo bendroves priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Mat susitarimai tarp ginčo šalių vyksta geros valios principu. D.Andriukaičio žodžiais, DPK turi teisę užginčyti draudikų klientui siūlomą per mažą išmoką, tačiau negali priversti mokėti daugiau. "Mes galime nustatyti tik patį teisumo ar neteisumo faktą. Toliau jau kiekviena draudimo bendrovė pati sprendžia, ar mūsų išvados pagrįstos. Statistika liudija, kad maždaug pusė visų į DPK besikreipiančių vairuotojų vėliau iš draudikų sulaukia palankaus sprendimo. Tiesa, kiti lieka nieko nepešę, nes jų skundai pasirodo esą nepagrįsti", - kalbėjo D.Andriukaitis.

DPK neretai tenka nagrinėti atvejus, kai po eismo ar kitokio įvykio, dėl kurio nukenčia automobilis, žmogus nenori sutikti su draudimo bendrovės siūlomu kompensacijos dydžiu. Anot pašnekovo, tai tipiška ir dažniausiai pasitaikanti situacija. "Transporto priemonės savininkas mano, kad sugadintas jo turtas vertas daugiau, negu siūlo draudikai, todėl nenori gauti mažiau pinigų. Savo ruožtu draudimo bendrovės yra pelno siekiančios organizacijos ir labdara neužsiima. Todėl pati verslo logika sako, kad apsidraudusiųjų tikslas - gauti kuo didesnę išmoką, o draudikų - optimizuoti išlaidas. Šiuo atveju lemiamą žodį dažnai taria nepriklausomi ekspertai. Jie ir nustato tikrą žalos dydį", - LŽ pasakojo DPK narys.

Po konfidencialumo skraiste

Draudimo paslaugas teikiančios įmonės sutartinai tvirtina, kad ginčų tarp jų ir klientų pasitaiko itin retai. "Šiais metais dėl žalos dydžio į DPK kreipėsi du klientai, savo automobilius apdraudę kasko draudimu, ir 5 žmonės, apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. Nė vienas skundas nebuvo patenkintas. Komisija pripažino, kad žalą sureguliavome tinkamai. Be to, dar nė vieno skundo nereikėjo nagrinėti teisme", - LŽ tvirtino bendrovės "PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis. Tačiau jis nepanoro įvardyti, kiek kartų šiais metais bendrovė atsisakė atlyginti klientams žalą. "Duomenys apie neišmokėtą žalą yra konfidencialūs", - pridūrė pašnekovas.

Bendrovės "Ergo Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis taip pat tikino, kad ginčų dėl išmokos dydžio pasitaiko labai retai. Anot jo, apie 90 proc. bylų, jei konfliktai pasiekia teismus, baigiasi draudimo bendrovės naudai. Tačiau N.Giedraitis irgi išsisuko nuo atsakymo, kiek kartų įmonė šiemet atsisakė atlyginti klientams žalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"