Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Girtų vairuotojų kalėjimu neišgąsdino, o mums tai kainuotų 60 mln. eurų

 
2017 04 27 11:40
Iki 2017 metų pabaigos keliuose gali būti pagauta daugiau vairuotojų, kuriems už vairavimą išgėrus gresia baudžiamoji atsakomybė, nei šiuo metu šalies kalėjimuose kali nuteistųjų. 
Iki 2017 metų pabaigos keliuose gali būti pagauta daugiau vairuotojų, kuriems už vairavimą išgėrus gresia baudžiamoji atsakomybė, nei šiuo metu šalies kalėjimuose kali nuteistųjų.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais nuolat didinamos baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus nestabdo nedrausmingų vairuotojų. Nors nuobaudos ypač sugriežtėjo nuo sausio 1-osios, tai nesuvaldė nei avarijų, nei tragedijų keliuose skaičiaus augimo. Nesutramdė jos ir beveik 2000 rizikavusių sėsti prie vairo apgirtusių vairuotojų, kuriems dabar gresia įkalinimas.

Viešojoje erdvėje imama atvirai abejoti, ar vien tik botagu galima pažaboti augantį avaringumą. Valdininkams abejonių jau kelia metų pradžioje įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, pagal kurias baudžiamosios bylos keliamos visiems be išimties daugiau kaip 1,5 promilės į alkotesterius pripūtusiems vairuotojams. Vis griežtesnių bausmių administravimas valstybės biudžetui gali kainuoti papildomus dešimtis milijonų eurų. Susisiekimo ministerija (SM) pripažįsta, kad BK pataisos gali būti atšauktos. Tiesa, kada tai bus padaryta, neaišku.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, šiemet nuo metų pradžios iki balandžio 24-osios, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eismo įvykių keliuose padaugėjo 14 procentų. Juose žuvo 52 žmonės, arba 2 proc. daugiau nei 2016 metų sausio 1 – balandžio 24 dienomis. Per tą patį laikotarpį šiemet eismo įvykiuose buvo sužaloti 1048 žmonės, arba 17,5 proc. daugiau nei pernai. Balandžio pradžioje paaiškėjo šiurpi 2017 metų pirmojo ketvirčio eismo įvykių statistika.

Valdžios dvejonės

Ką mano už eismo saugumą atsakingos valstybinės institucijos apie pastaraisiais metais didintų baudų poveikį eismo saugumui? „Lietuvos žinios“ to klausė Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos (SM), Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Lietuvos kelių policijos tarnybos. Gavome atsakymus iš SM ir LAKD, kurias Vyriausybės spaudos tarnyba įpareigojo atsakyti dienraščiui viso ministrų kabineto vardu. Iš komentarų matyti, kad daugiausia rykštės principu paremta nedrausmingų vairuotojų tramdymo taktika jau imama abejoti ir valdžios koridoriuose.

Kol kas abejonių kyla tik dėl vienos nuo 2017 metų sausio 1-osios įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant vidutinio (nuo 1,5 promilės) ir sunkaus girtumo būklės. Anksčiau įstatymai už analogišką pažeidimą nustatė tik administracinę atsakomybę, t. y. baudą nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Dabar vidutiniškai bei sunkiai apsvaigusiems ir prie vairo sėdusiems asmenims gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

Susisiekimo ministerija pripažino, kad „nuo metų pradžios įteisinta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas didesnis ne 1,5 promilės kraujyje girtumas, kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų“. Tačiau BK pataisos, pasak ministerijos komentaro, „tai ilgalaikė priemonė. Bėgant laikui ir realiai pagerėjus situacijai, ji gali būti keičiama ar jos bus visiškai atsisakyta“.

Ne baudos dydis, bet jos neišvengiamumas paprastai lemia situacijos pagerėjimą.

Lietuvos kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu vidutiniškai šalies įkalinimo įstaigose nuolat kali 7082 nuteistieji, o vidutinis jų išlaikymas valstybės biudžetui (be išlaidų būstui) per dieną kainuoja 21,96 euro, arba 56,1 mln. eurų per metus. Dar iki Baudžiamojo kodekso pataisų buvo apskaičiuota, kad KET pažeidėjų, kuriems už vairavimą išgėrus grės baudžiamoji atsakomybė, gali būti daugiau kaip 8000. Vadinasi, jei visi pažeidėjai būtų pasodinti, antra tiek lėšų (apie 60 mln. eurų per metus) prireiktų jiems išlaikyti. Prognozės gali išsipildyti jau šiemet, nes vos per keturis mėnesius vairuotojų, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos, skaičius sparčiai artėja prie 2000.

Piniginės baudos – adekvačios

Piniginės baudos už KET pažeidimus, kurios yra nuolat didinamos, kol kas dvejonių nekelia. Teigiamų jų veikimo rezultatų visuomenės prašoma palaukti. Anot LAKD komentaro, vos kelių mėnesių avaringumo statistikos nereikėtų traktuoti kaip labai tikslios, nes mažesnė dienų imtis gali lemti ir didesnes paklaidas. „Pavyzdžiui, 2016 metų sausio 1-ąją įvykus vienam eismo įvykiui, o 2017 metų sausio 1-ąją – dviem, reikėtų traktuoti, kad avaringumas lyginant skirtingus metus yra 100 proc. didesnis. Eismo įvykių atsitikimas turi tam tikrą atsitiktinumo faktorių, todėl jų skaičius gali šiek tiek mažėti arba didėti. Tačiau jei palygintume penkerių ar dešimties metų laikotarpį, tendencija būtų aiškesnė – per dešimtmetį mažėjo ir eismo įvykių, ir sužeistųjų bei žuvusiųjų“, – pažymima direkcijos atsakyme.

Pasak jo, atliekant ilgalaikę saugaus eismo veiklą, analizuojant avaringumo pokyčius ir jam turinčių veiksnių įtaką, nustatyta, kad tam tikrų priemonių pritaikymas kurioje nors iš saugaus eismo užtikrinimo sričių (kontrolės, inžinerijos, šviečiamosios veiklos) retai kada lemia proporcingą avaringumo lygio mažėjimą. Tas pat pasakytina ir apie baudų didinimą – vien baudų didinimas tiesiogiai saugaus eismo sąlygų gerėjimo nulemti negali. Esą ne baudos dydis, bet jos neišvengiamumas paprastai lemia situacijos pagerėjimą.

„Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad baudų didinti nevertėjo, nereikėtų – jos buvo pakoreguotos iki logiško, laikotarpį atitinkančio lygio. Tuo pat metu paraleliai ir nuolat vykdoma inžinerinė saugaus eismo veikla (kiekvienais metais rekonstruojamos pavojingos sankryžos, pėsčiųjų perėjos, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamas kelių apšvietimas, taikomos elektroninės greičio kontrolės sistemos, pradedamos diegti kitos perspektyvios intelektinės transporto sistemos priemonės), taip pat siekiama, kad keliuose vyrautų pagarbos, supratingumo vienų kitiems atmosfera, vykdoma šviečiamoji saugaus eismo veikla“, – teigiama LAKD atsakyme.

Nuo metų pradžios įteisinta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas didesnis ne 1,5 promilės kraujyje girtumas, kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų.

Ministerija: bausmių griežtinimas – ne išeitis

SM atstovai ypač atkreipė dėmesį, kad laikini statistikos duomenų svyravimai, pavyzdžiui, eismo įvykių, sužeistųjų fragmentiškas padidėjimas, neatspindi esamos saugaus eismo situacijos visumos. „Pernai, palyginti su 2015 metais, žuvusiųjų skaičius šalies keliuose sumažėjo 22,3 procento. Tai reiškia, kad 2016 metais pavyko išsaugoti 54 eismo dalyvių gyvybes. Pasiekti šių rezultatų padėjo kompleksinis saugaus eismo priemonių taikymas: eismo dalyvių kontrolė, kelių infrastruktūros tobulinimas, transporto priemonių techninės būklės priežiūra, šviečiamoji veikla ir kita“, – vardijama SM atsakyme.

Pasak ministerijos, bendrosios saugumo keliuose tendencijos esą ir toliau išlieka pozityvios: SM nuomone, eismo dalyvių kultūra ir atsakingumas laipsniškai didėja, visuomenėje ugdomas nepakantumas šiurkštiems KET pažeidimams. Tai esą rodo ir viešojoje erdvėje pateikiama eismo dalyvių neigiama nuomonė apie neblaivius vairuotojus, kelių chuliganus ir neturinčius teisės vairuoti asmenis.

Ministerija dar kartą atkreipė dėmesį, kad saugus eismas gali būti užtikrintas ne vien tik griežtesnėmis teisinėmis priemonėmis. „Būtina siekti, kad visuomenė pati suvoktų, jog nuo visų ir kiekvieno eismo dalyvio priklauso, ar keliuose būsime saugūs“, – tvirtinama komentare.

Žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose 2007–2016 metais

MetaiŽuvo eismo dalyvių
2007740
2008499
2009370
2010299
2011297
2012302
2013258
2014265
2015242
2016188

Šaltinis: „Ką turėtume žinoti apie kelius?“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"