TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Greičio matuokliai: tramdo ar uždarbiauja?

2011 11 24 13:17

Lietuvoje veikiantis stacionarių greičio matuoklių tinklas per dvejus metus identifikavo apie penktadalį milijono pažeidėjų, tačiau lakstūnų keliuose dėl to nemažėja. Ar tikrai budrios matuoklių akys užtikrina saugą keliuose, o nėra tik gudri pinigų rinkimo biudžetui mašina?

Leistino greičio viršijimas - vienas dažniausiai vairuotojų daromų pažeidimų. Įvairiose apklausose beveik visi eismo dalyviai yra prisipažinę bent kartą gyvenime važiavę didesniu greičiu, nei leidžiama. O saugaus eismo specialistai vienbalsiai tvirtina, kad leistino ir saugaus greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių.

Nepaisydami galimų tragiškų pasekmių, lietuviai mėgsta smarkiau spustelėti akseleratoriaus pedalą. Jų neatbaido nei už tai gresiančios baudos, nei tikimybė sukelti avariją, nei rizika patirti traumų ar net žūti. Lakstūnus nelabai tramdo ir plačiai išreklamuotas Lietuvos keliuose veikiantis stacionarių greičio matavimo prietaisų tinklas. Mat kai kuriuose vietose, kur visą parą budi budrios matuoklių "akys", leistiną greitį iki 10 km per valandą viršija net 85 proc., o daugiau kaip 10 km per valandą - 50 proc. vairuotojų.

Neigia pasipinigavimo versiją

Viešoje erdvėje ir įvairiuose automobilininkų forumuose internete ne kartą buvo išsakyta nuomonė, esą stacionarūs greičio matuokliai prie avaringumo mažinimo neprisideda, o įrengti tik tam, kad į valstybės biudžetą "įkristų" daugiau pinigų.

Iš tiesų, Lietuvoje pradėjęs veikti stacionarių greičio matuoklių tinklas per kelerius pastaruosius metus valstybės biudžetą papildė dešimtimis milijonų litų. Pavyzdžiui, 2009 metais šie prietaisai užfiksavo pažeidimų už 5,5 mln. litų, o pernai - jau už 9,8 mln. litų. LŽ duomenimis, už ne mažesnę sumą baudų turėtų būti paskirta ir šiemet.

Susisiekimo ministro patarėjas, automatinių greičio matuoklių priežiūros komisijos pirmininkas Rolandas Bražinskas kategoriškai paneigė gandus, neva šie prietaisai skirti pasipinigauti, o ne saugiam eismui užtikrinti. Anot jo, teiginiai, kad stacionarūs greičio matuokliai neatlieka jokios kitos funkcijos, o tik pildo biudžetą pažeidėjų lėšomis, yra absurdiški.

"Reikia nepamiršti, kad visi stacionarūs greičio matuokliai buvo pastatyti ne šiaip sau bet kur, o ten, kur didžiausias avaringumas, vadinamųjų juodųjų dėmių zonose. Per keletą metų aiškiai pamatėme, kad tokia kontrolė davė naudos - daugelyje vietų, kur matuokliai įrengti, avaringumas sumažėjo. Todėl kalbos, neva jie įrengti pasipinigauti, yra laužtos iš piršto ir nepagrįstos faktais", - LŽ tvirtino R.Bražinskas.

Tą patį LŽ kartojo ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Čereška. Anot jo, visi greičio matuokliai stovi išskirtinai tik tokiose vietose, kur įvyksta daug avarijų arba vietose, kurios tampa potencialiai pavojingos. "Apie pasipinigavimą negali būti nė kalbos, nes vietas, kur montuoti matuoklius, pagal avaringumo statistiką parinko specialistai. Be to, 10 proc. matuoklių kasmet keičia savo dislokaciją - iš mažiau avaringų vietų perkeliami į pavojingesnes", - tvirtino A.Čereška.

Viršyti greitį - įprasta

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos ir LAKD duomenimis, praėjusiais metais leistiną greitį viršijo 38,19 proc. krašto vairuotojų. Iš jų magistraliniuose keliuose, kur yra plati kelio danga ir geras matomumas, daugiau kaip 10 km per valandą leistiną greitį viršijo 16,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose - 19,8 proc., o rajoniniuose - 11,4 proc. vairuotojų. Taigi kartu sudėjus beveik kas antras vairuotojas keliuose važiuoja greičiau, nei leidžia taisyklės.

Įspūdingai atrodo ir policijos suvestinės, kuriose pateikiama informacija apie greičio viršytojus. Pernai visoje Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau kaip 79 tūkstančiai leistino greičio viršijimo atvejų, o per 10 šių metų mėnesių - beveik 72 tūkst. Atrodytų, visu pajėgumu veikiantis stacionarių greičio matuoklių tinklas turėtų užtikrinti, kad ten, kur jie įrengti, avaringumas sumažėtų iki minimumo, o greičio mėgėjai įprastų važinėti pagal taisykles.

Tačiau realybė tai paneigia - lakstūnų armija per pastaruosius keletą metų nė kiek nesumažėjo. Užpernai stacionarūs greičio matuokliai užfiksavo beveik 48 tūkst., pernai - 63 tūkst., o šiemet - per 70 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Lakstūnai įsisiautėjo

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius LŽ tvirtino negalįs racionaliai paaiškinti, kodėl krašte nemažėja mėgėjų pasivažinėti su vėjeliu. Jis pripažino, kad leistino greičio viršijimas - vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, neretai lydimas tragiškų pasekmių.

"Nežinau vienos priežasties, kodėl šios rūšies pažeidėjų gretos nemažėja. To, matyt, reikėtų klausti psichologų, nes ši problema yra vairuotojų galvose. Prisipažinsiu - naiviai tikėjausi, kad pradėjus funkcionuoti stacionarių greičio matuoklių tinklui galėsime rankinius matuoklius padėti į stalčius. Deja, kompiuteriniai prietaisai lakstūnų nesustabdė, nebent tik pristabdė. Kartą net tokį eksperimentą atlikome - porą šimtų metrų už stacionaraus greičio matuoklio pastatėme policijos ekipažą, matuojantį pravažiuojančių automobilių greitį. Vos pravažiavę "inkilą", nemažai vairuotojų vėl smarkiau spaudė greičio pedalą. Taigi viešos kontrolės priemonės drausmina, bet, pasirodo, tik trumpam", - LŽ pasakojo Kelių policijos tarnybos vadas.

Su mokslininkais nesitarė

Kiti LŽ kalbinti specialistai negalėjo atsakyti, ar visi krašto keliuose sumontuoti stacionarūs greičio matuokliai stovi būtent avaringiausiose vietose. Pasak profesionalaus vairavimo instruktoriaus Vytauto Šantaro, jei matuokliai įrengti tikrai ten, kur įvyksta daugiausia avarijų, tai yra sveikintina, tačiau jeigu dalis jų stovi tik tam, kad fiksuotų kuo daugiau pažeidimų, tai jau būtų akivaizdus vairuotojų plėšimas. 

Panašiai svarstė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo centro vadovas Vigilijus Sadauskas. Jo teigimu, spręsti, ar tikrai visi matuokliai stovi savo vietose, galima tik tada, jei prieš akis būtų turima konkreti eismo įvykių tose vietose statistika bei analizė. "Sunku pasakyti, ar visi be išimties stacionarūs greičio matuokliai pastatyti tikrai ten, kur įvyksta daugiausia avarijų. Norisi tikėti, jog taip ir yra. Tačiau žinau tai, kad su mumis, VGTU mokslininkais, šiuo klausimu niekas nesikonsultavo", - LŽ sakė V.Sadauskas.

Matuokliai nešė turtus

Prieš metus Lenkijoje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad vos tūkstantį gyventojų turinčios Mykanovo gyvenvietės vadovai įsigijo brangų stacionarų greičio matuoklį ir per metus išrašė per 9 tūkst. baudos kvitų, nors savivaldybės policininkai per tą patį laiką užfiksavo tik 22 kitokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi iš tokių baudų Mykanovo valsčius uždirbo apie 2,2 mln. litų - daugiau nei penktadalį biudžeto.

Dar didesnį pelną greičio matuokliai atnešė Kensovo miesteliui, kuris iš greičio mėgėjų susižėrė apie 3 mln. litų arba 57 proc. metinio miestelio biudžeto.

Tąsyk Lenkijos kairiųjų demokratų sąjungos atstovas Seime Marekas Wikinskis šį reiškinį pavadino brakonieriavimu ir pareikalavo, kad aferas ištirtų valstybės kontrolieriai bei Vidaus reikalų ministerija. Kilus skandalui greitai buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis savivaldybių policija įpareigota greičio matuoklius statyti tik motyvuotai pasirinktose avaringose vietose. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"