TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Greičio matuokliai Vilniuje – tik imitacija

2016 10 04 6:00
Nors nemaža dalis Vilniuje stovinčių metalinių "inkilų" pažymėti grėsmingu įspėjamuoju užrašu "Veikia", tik nedaug vairuotojų tiki, kad taip yra iš tikrųjų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iš sostinėje pastatytų 48 vadinamųjų metalinių inkilų pelėdoms (taip sostinės gyventojai vadina konteinerines spintas) šiuo metu veikia tik 12, o kituose nėra greičio matuoklių. Kitais metais kelių ereliams tramdyti Vilniaus miesto savivaldybė žada įsigyti tris mobiliuosius greičio matavimo prietaisus.

Modesta Gusarovienė, greičio matuoklių sistemą Vilniuje administruojančios sostinės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ generalinė direktorė, tikina, kad ateityje stacionarių greičio matuoklių plėtra sostinėje nėra numatyta, taigi nenaudojamos konteinerinės spintos greičiausiai ir toliau bus kaip muliažai. Ir iš muliažų kartais yra naudos. Vietos, kuriose jie stovi, atitvertos ženklais, įspėjančiais, kad už keliasdešimties metrų bus matuojamas greitis, o tai drausmina vairuotojus. Sumažinti greitį priverčia net muliažai. Kartais skelbiama, kad į kai kuriuos jų esą (vis į skirtingus) įdedami greičio matuokliai, fotografuojantys pažeidėjus.

Tuo tarpu nuolat veikiantys 12 stacionarių greičio matuoklių pernai užfiksavo daugiau kaip 96 tūkst. pažeidimų. Tačiau mokesčių mokėtojams vis tiek turėtų būti apmaudu, kad prieš dešimtmetį jų greičio matuokliams skirtas daugiau nei milijonas eurų buvo panaudotas imitacijai.

Kažkas meluoja

Greičio matuoklių sistemą Vilniuje, kaip ir daugumą su šio didmiesčio transporto sistema susijusių praeities projektų, gaubia paslapties šydas, o pateikiama šykšti informacija yra prieštaringa.

Modesta Gusarovienė: „12 greičio matuoklių buvo įrengti kartu su automatinės šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimo Vilniaus mieste projektu.“/„Lietuvos žinių“ nuotrauka

Tarkim, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovė M. Gusarovienė pasakoja, kad dabar stovintys sostinėje greičio matuokliai ir jų muliažai buvo pastatyti pagal dvi programas. „Dalis, t. y. 12 greičio matuoklių, buvo įrengti kartu su automatinės šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimo Vilniaus mieste projektu, prižiūrint SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Už projekto įgyvendinimą buvo atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šie 12 greičio ir raudonos šviesos kontrolės matuoklių buvo viena iš sudedamųjų projekto dalių. Projekto vertė – 760 tūkst. eurų. Kiti greičio matuokliai buvo įrengti pagal 2006 metų gruodžio 21 dieną tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Eismas“ (vėliau – UAB „Urbico“) pasirašytą penkerių metų trukmės sutartį, jos vertė daugiau kaip 1 mln. 380 tūkst. eurų“, – dėstė M. Gusarovienė.

„Susisiekimo paslaugų“ vadovės minimą automatinę šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą Vilniuje diegė įmonių konsorciumas, kurį sudarė šiuo metu bankrutavusi jau minėta UAB „Urbico“, UAB „Fima“, UAB „Hnit-Baltic Geoinfoservisas“ ir vokiečių kapitalo UAB „Siemens“. Tačiau bendrovė „Fima“ neigia kada nors dalyvavusi nors viename projekte, kai sostinėje buvo diegiami stacionarūs greičio matuokliai. „“Fima“ niekada netiekė, nediegė ir neeksploatuoja greičio matuoklių Vilniaus mieste“, – lyg kirviu nukirto „Fimos“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys.

Priešingai nei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ generalinė direktorė, R. Šlekys teigė, kad 2006 metais su sostinės savivaldybe buvo pasirašyta sutartis tiktai „dėl sankryžų stebėjimo, ryšių technologijų diegimo, eismo valdymo centro įdiegimo Vilniaus mieste, bet greičio matuoklių diegimas nenumatytas“.

Kad ir kaip ten būtų, atrodo, kartu su šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimo Vilniaus mieste projektu įdiegti stacionarūs sostinės greičio matuokliai veikia iki šiol, o projektą, kurį atliko viena „Urbico“, primena tik stovintys metaliniai muliažai.

Matuoklius numarino taikos sutartimi

Vis dėlto M. Gusarovienė turi atsakymą, kodėl vietoj 36 stacionarių greičio matuoklių tebestovi surūdiję „inkilai“. Pasirodo, tuometinio mero Artūro Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybė su UAB „Urbico“ sudarė... taikos sutartį.

„2006-aisiais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Eismas“, kuri vėliau tapo UAB „Urbico“. Sutartis buvo pasirašyta penkeriems metams ir galiojo iki 2011 metų gruodžio 21 dienos. Savivaldybė pirma laiko inicijavo jos nutraukimą, nes UAB „Urbico“ nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų (neremontavo sugedusių greičio matuoklių). Tai sukėlė teisminius ginčus. 2011 metais Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis“, – aiškino M. Gusarovienė.

Nors tuomet privačiai „Urbico“ dar nebuvo paskelbtas bankrotas, iš jos Vilniaus valdžia, kaip galima spręsti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovės atsiųsto atsakymo, nepareikalavo nei atlyginti nuostolių, nei buvo numatytos kokios kitos finansinės sankcijos už sutarties nevykdymą. UAB „Urbico“ bankrutavo 2013 metais.

Atrodo, kad šiandieninė Vilniaus miesto valdžia irgi nėra linkusi įžvelgti AB „Urbico“ ir ankstesnės sostinės savivaldybės administracijos santykiuose ko nors smerktino. „Šviesoforų sistemos diegimo konkursas vyko įprasta tvarka, o laimėtoju buvo paskelbta geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusi įmonė – šiuo atveju įmonių konsorciumas, kuriam vadovavo UAB „Urbico“, – teigė M. Gusarovienė.

Kritikuoja muliažus

Tuo tarpu UAB „Fima“ kritikuoja šiandien sostinėje stovinčius muliažus.

„Mokslininkai paneigė mitą, kad vairuotojai, pravažiavę matuoklį, iškart spaudžia greičio pedalą. Nustatyta, kad stacionarių greičio matuoklių poveikis jaučiamas iki 10 kilometrų, ir jis dar pailgėja, jeigu matuoklis pažymėtas kelio ženklu ir gerai matomas. Tyrimai rodo, kad įrengus greičio matuoklį avarijų tame ruože sumažėja 35 proc., o eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami žmonės, – net ketvirtadaliu. O štai muliažų poveikis yra laikinas. Nors iš pradžių vairuotojai sumažina greitį artėdami prie neveikiančio greičio matuoklio, gana greitai informacija apie tokį matuoklį pasiekia daugelį eismo dalyvių, ir automobilių greitis nebemažėja“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino R. Šlekys.

Maža to, „Fimos“ atstovas tikino, jog mobilieji greičio sistemos prietaisai, kuriuos rengiasi įsigyti Vilniaus miesto savivaldybė, irgi nėra panacėja. Anot R. Šlekio, nors ilgesnėse atkarpose, kuriose reikia kontroliuoti vairuotojų greitį ir didinti eismo saugumą, vis dažniau diegiamos vidutinio greičio matavimo sistemos, stacionarūs greičio matuokliai bus nepakeičiami judriose miestų gatvėse, kur svarbu kontroliuoti vairuotojų elgesį konkrečiose vietose, pavyzdžiui, prie sankryžų. Esą šiuolaikiniai stacionarūs matuokliai gali ir filmuoti sankryžą, ir fiksuoti raudoną šviesoforo signalą, neleistiną posūkį, sankryžos blokavimą, A juostos pažeidimus, taip pat automobilių greitį artėjant prie sankryžos.

„Lietuvoje vis garsiau kalbama apie vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą, ir tai yra didelis žingsnis į priekį. Tokios sistemos, jau įdiegtos ne vienoje Europos šalyje, yra veiksmingos – greičio neviršija 85 proc. vairuotojų. Tai sudėtingos sistemos, jos bet kokiomis sąlygomis turi labai tiksliai nustatyti vietą, kurioje automobilis užfiksuojamas, be klaidų sekti laiką, per kurį automobilis įveikė atstumą. Tai lemia, kad šių sistemų kaina prilygsta stacionarių greičio matuoklių kainai. Jeigu skirtumai būtų didesni, vidutinio greičio sistemos seniai būtų išstūmusios stacionarius matuoklius“, – svarstė R. Šlekys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"