TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Greičio mėgėjai lieka nepastebėti

2012 08 22 8:32
LŽ archyvo nuotrauka/Greičio matuokliai per metus užfiksuoja tris kartus daugiau pažeidėjų nei policijos pareigūnai.

Jei tikėtume statistiniais duomenimis, Lietuvoje greičio viršytojų beveik nėra - jų kelis kartus daugiau Austrijoje, Olandijoje ir kitose Europos valstybėse. Tačiau peršasi mintis, kad mūsų šalyje pažeidėjų nemažai, bet stinga jų kontrolės.

Europos transporto saugumo tarybos paskelbtame pranešime nurodyta, kad Lietuvoje nubaustųjų už greičio viršijimą yra mažiau nei kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje. Tarybos duomenimis, mūsų šalyje pernai greitį viršijo vos 17 iš 1000 gyventojų. Panašus skaičius išlieka jau keletą metų, nors kitur užfiksuojama gerokai daugiau lakstūnų. Olandijoje pernai greitį viršijo 445 gyventojai iš 1000, o Austrijoje - net 587 iš 1000.

Policijos nebebijo

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) patikslino, kad Lietuvoje pernai tūkstančiui gyventojų teko 27 nuobaudos už greičio viršijimą, bet vis tiek tai neįtikėtinai mažai, nes daugumoje kitų ES šalių tūkstančiui gyventojų tenka 50-80 greičio viršytojų per metus.

Situaciją komentuodama LKPT specialistė Marija Kazanovič pripažino, kad Austrijos duomenys labai įspūdingi. Turint galvoje, kad ne visi žmonės vairuoja, šioje šalyje vos ne kiekvienas vairuotojas kasmet įkliūva už greičio viršijimą. Tai greičiausiai atspindi realią situaciją keliuose, nes retas galėtų pasigirti per metus nė karto, nė trupučio neviršijęs greičio.

Važinėjant Lietuvos keliais nesunku suvokti, kad iš tiesų lakstūnų daugybė, tik jų sugaunama labai mažai. Plačiai naudojami stacionarūs greičio matuokliai problemą padeda spręsti tik iš dalies, nes vairuotojai visai nesibaimina policijos pareigūnų. Žinodami, kad keliuose greitį matuojančių patrulių pasitaiko itin retai, jie visiškai nebijo būti sučiupti.

Tuo galima įsitikinti vien žvelgiant į patrulių, važinėjančių nežymėtais policijos automobiliais, rezultatus: kiekvieną darbo dieną jie kelyje sutinka bent keletą stipriai greitį viršijančių asmenų, o miestų gatvėse kai kurie vairuotojai neretai pasiekia daugiau nei 100 km/h greitį. "Be abejo, dalis greičio viršytojų lieka nepastebėti dėl to, kad toje vietoje nebuvo pareigūnų, tačiau pareigūnai negali stovėti visuose kelio ruožuose. Ne vienam turbūt teko stebėti, kad vairuotojas, pravažiavęs pro policijos ekipažą ar stacionarų greičio matuoklį, atsipalaiduoja ir spaudžia akceleratoriaus pedalą", - tvirtino M.Kazanovič. Pasak jos, buvo manoma, kad įrengus stacionarius greičio matuoklius pareigūnams pakaks rečiau matuoti greitį, tačiau klaida jau matoma - technika negali visiškai pakeisti žmonių. Šįmet Lietuvoje numatyta tik 13 prevencinių priemonių, skirtų važiavimo greičio kontrolei keliuose, o be jų kiekviena policijos įstaiga atskirai sprendžia, kiek dėmesio bus skirta greičiui matuoti.

Alinos Ožič nuotrauka/Pasak E.Masiulio, vien pareigūnų buvimas kelyje drausmintų greičio viršytojus.

Trūksta kontrolės

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžė pareigūnų darbo svarbą. "Mes suinteresuoti, kad keliuose policijos ekipažų būtų kuo daugiau. Net jei jie ir nestabdo automobilių, nematuoja greičio, vien pareigūnų buvimas drausmina vairuotojus. Kuo vairuotojai dažniau matys policiją keliuose ir kuo bus didesnė tikimybė su ja susidurti, tuo vairuotojai bus atsargesni", - sakė jis.

Pasak ministro, policijos priežiūra itin reikalinga rajoniniuose keliuose, kur pastaruoju metu įvyksta nemažai rezonansinių avarijų. "Ten, kur mažesnė tikimybė sutikti policininką, pažeidėjai jaučiasi drąsiau, nebijo sėsti prie vairo išgėrę, viršyti greičio", - dėstė E.Masiulis. Jis apgailestavo, kad pareigūnai išties apkrauti darbais, trūksta pinigų degalams, ir akcentavo, jog tvirtinant kitų metų policijos biudžetą į tai reikia atsižvelgti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pritarė, kad pareigūnų indėlis labai svarbus siekiant pažaboti greičio mėgėjus. "Didžiausia problema - kontrolės trūkumas. Tačiau pareigūnų kaltinti tingėjimu negalima, jiems trūksta lėšų. Kiek įmanoma, kontrolė vykdoma, bet labai reikėtų užkamšyti policijos biudžeto spragas, kad daugiau pareigūnų galėtų stebėti vairuotojus", - tvirtino pašnekovas.

Matuokliai aprėpia daugiau

Šiuo metu didžiąją dalį greičio viršytojų užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai - pernai jais buvo užfiksuoti net 64 945 iš visų 86 219 greičio viršijimo atvejų. Stacionarių prietaisų yra įrengta  šalies didmiesčiuose ir dar 139 greičio matuoklių tinklas stebi vairuotojus užmiestyje. Dažnai važinėjantieji jau spėjo įsidėmėti jų buvimo vietas ir sumažina greitį tik prieš pat aparatą, o jį pravažiavę vėl stipriau spusteli akceleratorių. Prietaisų buvimo vietos neslepiamos, apie greičio matuoklius informuoja kelio ženklai, ir tik apie 10 proc. matuoklių kasmet perstatoma į naują vietą. N.Abukauskas sutiko, kad dauguma greičio matuoklių vairuotojams puikiai žinomi. Net jei greičio mėgėjai pristabdo tik bijodami "nusifotografuoti", to pakanka nelaimei išvengti. "Mes nesiekiame iš matuoklių pasipelnyti. Mūsų tikslas, kad vairuotojas pavojingoje vietoje sumažintų greitį. Būna, kad matuoklis padaro nedaug nuotraukų, bet jei toje vietoje sumažėja avarijų, manome, kad jis pasiteisino", - dėstė pašnekovas.

Viršyti įprasta

N.Abukausko manymu, vien apeliuoti į vairuotojų atsakomybę neverta, nes žmonės nejausdami kontrolės pasiduoda pagundai laužyti taisykles, ir ši problema egzistuoja ne vien Lietuvoje. Austrijos pavyzdys rodo, kad ir ten daugybė taisyklių laužytojų, tiesiog dėl stiprios kontrolės daugiau jų patenka į policijos akiratį.

"Greičio viršijimo problema aktuali ne tik mūsų šalyje. Gerai, kai žmogus, elgdamasis blogai jaučia grėsmę būti nubaustas. Bet Lietuvoje gali kilti noras viršyti greitį, nes tikimybė būti nubaustam - labai maža", - pripažino specialistas.

Važiuoti 10 ar 20 km/h greičiau nei leidžiama mūsų šalyje yra virtę norma. Pakanka vien stebint eismą miestų gatvėse, kur 50 km/h greičiu riedantis automobilis tampa bendro srauto stabdžiu. N.Abukauskas pabrėžė, kad viršytas greitis yra viena pagrindinių aplinkybių, lemiančių eismo įvykį. "Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, bet apie tai nesusimąstoma, nors viršyti greitį labai pavojinga.

Jei 70 km/h greičiu važiuojantis automobilis susiduria su pėsčiuoju, yra 95 proc. tikimybė, kad žmogus žus, nors jei avarija įvyktų automobiliui važiuojant 50 km/h, greičiausiai pėsčiasis išgyventų", - aiškino jis.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Dėl lėšų stygiaus policijos pareigūnai keliuose matomi itin retai, todėl vairuotojai jų nebebijo.

Beribė tolerancija

Nors šiek tiek viršijant greitį kelionė beveik nesutrumpėja, vairuotojai nevengia kiek daugiau spustelėti akceleratorių ir todėl, kad nedidelis nusižengimas Lietuvoje dažniausiai praleidžiamas pro akis. LKPT specialistė M.Kazanovič vairuotojų elgesio toleranciją taip pat minėjo kaip vieną galimų priežasčių, kodėl Lietuvoje įkliūva tik nedidelė dalis lakstūnų.

Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų akivaizdu, kad mūsų šalyje tolerancija lakstūnams labai didelė. Didžioji dalis pernai nubaustųjų viršijo greitį daugiau nei 20 km/h. Važiuojančiųjų 10-20 km/h greičiau nei leidžiama užfiksuota triskart mažiau, o viršijančiųjų greitį mažiau nei dešimčia kilometrų per valandą - vos 104.

Tokios nelogiškos nubaustųjų proporcijos išduoda, kad daugybė nedaug greičiau nei leistina riedančių vairuotojų lieka nepastebėti ir išvengia atsakomybės.

Susisiekimo ministro E.Masiulio manymu, taip neturėtų būti. "Manau, jog ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas skatina žmones vairuoti drausmingai. Vis sulaukiame klausimų, gal reikia dar labiau didinti baudas, nes žmonės prie esamų jau priprato. Manau, jog dabar taikomos baudos yra gana didelės. Juo labiau kad pastaraisiais metais daugeliui žmonių pajamos ne augo, o net mažėjo", - tvirtino jis.

N.Abukauskas taip pat patvirtino atsakomybės svarbą. Per 10 metų (nuo 2001 iki 2011-ųjų) mūsų šalyje žuvusiųjų per eismo įvykius sumažėjo 58 proc., Lietuvą aplenkė tik Latvija (68 proc.) ir Ispanija (63 proc.), kitose šalyse tragedijų mažėjo ne taip efektyviai.

Pastaruoju metu tragedijų mažėjimas Lietuvoje beveik sustojęs, mūsų šalis nebėra tarp saugumo lyderių, taigi būtų apmaudu, jei ilgametės pastangos nueitų perniek dėl kontrolės stygiaus. "Iš tikrųjų tai didelė bėda. Darome tyrimus, galvojame, kaip inžinerinėmis priemonėmis kelius padaryti saugesnius, bet vis tiek atsiranda piktybiškai viršijančiųjų greitį. Jie gali sukelti nelaimę net pačiame saugiausiame kelyje", - apgailestavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"