TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Griežtesnė rangovų atranka spartina kelių tvarkymo darbus

2007 08 08 0:00

Apie kelininkų vasaros aktualijas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generaliniu direktoriumi Virgaudu PUODŽIUKU kalbėjosi "Trasos" redaktorius Stasys GRIGALIŪNAS.

Šalies kelių tinklas eurointegracijai nebuvo pasiruošęs, tad dabar nestebina atsirandančios provėžos, lūžinėjančios dangos. Mūsų uždavinys - sustiprinti kelių dangas europinei apkrovai.

Kelininkų vasara neatsiejama nuo kelio remonto darbų. Šalies klimato sąlygomis šis periodas tam tinkamiausias. Vis dėlto susidarančios spūstys vairuotojams kainuoja daug nervų ir sukelia nemažai gaišaties.

Šis laikotarpis kelio statybos ir remonto darbams iš tiesų yra karštas. Asfaltbetonio dangą kloti, drenažą įrengti, atlikti kitus kelių statybos darbus galima tik šiltuoju metų laiku - paprastai nuo gegužės iki - vėliausiai - spalio vidurio. Šiuo metu kelininkai dirba ne tik dviem pamainomis, bet ir savaitgaliais, stengiasi triūsti greičiau. Liepos mėnesį baigėme kelią Vilnius-Trakai-Prienai-Marijampolė. Šis kelias atitinka visus trečios kategorijos techninius reikalavimus, saugus, nužymėtas, atitvertas. Be to, ne toks tranzitinis, daugiau turistinis: kerta šešis draustinius, saugotinas teritorijas. Antras svarbus maršrutas, kurį subrangovai turėtų pabaigti iki šių metų pabaigos - tai Šiaulių-Palangos kelias. Jis ilgą laiką buvo labai apleistas, nesaugus, labai nusidėvėjusi kelio danga, ypač Telšių, Plungės rajonuose. Sistemingai dirbdami per šešerius metus rekonstravome visus blogesnius šio kelio ruožus. Aišku, didelė paspirtis buvo Europos Sąjungos (ES) lėšos. Šis kelias itin atgyja vasarą, kai visa Žemaitija, Šiaurės Lietuvos regionai skuba į pajūrį.

Trečias didelis objektas - kelias Vilnius-Kaunas. Juo pravažiuoja daugiau kaip 30 tūkst. automobilių per parą. Šis kelias buvo statytas 1970 metais. Kai kuriuose jo ruožuose iki šių metų buvo remontuojama tik danga. O jos konstrukcija likusi sena, projektuota anaiptol ne dabartinei transporto apkrovai ir eismo sąlygoms. Šiais metais paskelbėme konkursą, ir iki kitų metų rugsėjo bus rekonstruoti paskutiniai kelio Vilnius-Kaunas ruožai.

Šalies rinka nedidelė. Ar dažnai tenka išklausyti pralaimėjusiųjų konkursuose priekaištus, kai kitiems patikimi svarbiausi remonto, rekonstrukcijos, naujų ruožų tiesimo darbai? Juos atlieka vietinės įmonės ar dalyvauja ir užsienio kompanijų?

Netinkamai pasirinkus rangovus, skundai neišvengiami. Prieš keletą metų silpnas rangovas remontavo kelią Plungė-Rietavas. Susitikime su Plungės verslininkais netgi buvau prašomas pakeisti tą rangovą, teko išgirsti net siūlymų pagelbėti jiems duodant technikos, paskolinti ekskavatorių, nes darbai užsitęsė iki rudens. Naujausias pavyzdys - savaitgalį iš pajūrio grįžau Panemune. Ties Jurbarku ruožą remontuojančio rangovo darbas atkreipė dėmesį: nekokybiškai klojama danga, nesaugiai atitverta teritorija...

Anksčiau kelio Vilnius-Kaunas ruožus sugebėdavome suremontuoti tik per pusę metų. Tai ne tik trukdydavo eismui, bet ir padidindavo transporto išlaidas. Tačiau jau pernai ir šiemet 4-5 km ilgio ruožus rangovai suremontuoja per du su puse mėnesio. Tai pasiekta vykdant labai griežtą rangovų atranką. Aišku, į sąlygas galima įrašyti punktą, kuriuo būtų sukviesti visi norintieji vadovaujantis principu - kuo pigiau, nesvarbu, kad ilgai. Tačiau pigumas čia ne visada svarbiausia sąlyga. Visos išlaidos transportui riedant keliu Vilnius-Kaunas per metus sudaro 400 mln. litų. Ilgiau delsdami remontuoti šias išlaidas padidintume iki 500 mln. litų. Tokie nuostoliai galėtų susidaryti eismo dalyviams dėl blogos kelio priežiūros. Todėl svarbu, kad laimėjusi konkursą įmonė gerai, kokybiškai ir per trumpiausią laiką atliktų darbus. Tam jie privalo turėti našią techniką, būti pasirengę ir būti patyrę atlikdami valstybinius užsakymus tokio sudėtingumo objektuose. Taip pat turi turėti finansinių resursų, nes ES atsiskaitymas dėl procedūrų vėluoja iki 3 mėnesių. Rangovų pasirinkti turime iš ko. Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose statybos ir rekonstrukcijos darbus atlieka 43 įmonės. Dvylika iš jų gana stambios, vykdančios darbus, kurių vertė - daugiau kaip milijonas litų. Svarbų vaidmenį atlieka ir užsienio kapitalo įmonės, pavyzdžiui, viena didžiausių suomių kompanijų "Lemminkainen", turinti filialus Vilniuje ir Klaipėdoje. Taip pat sparčiai besiplečianti prancūzų įmonė "Eurovia", turinti 26 mln. litų vertės kontraktų, pasižyminti inovacijomis, diegianti naujas technologijas netgi jau suprojektuotiems objektams. Pavyzdžiui, kelyje Vilnius-Utena ties Molėtais "Eurovios" rekonstruotas betoninės dangos pusantro kilometro eksperimentinis ruožas pasižymi ypatinga kokybe.

Kokias kelininkai regi priemones, susijusias su nacionaline nelaime tapusio avaringumo stabdymu?

Viena svarbiausių priemonių didinant saugumą - atskirti priešpriešinius eismo srautus. Antai Vilnius-Kaunas-Klaipėda automagistralėje esantis šiaurinis Kauno aplinkkelis, tapęs vienu saugiausių ruožų, nors čia intensyvus eismas. šiame ruože įdiegtos visos eismo saugumo priemonės: tinkamai įrengtos užtvaros, pėsčiųjų viadukai, dviejų lygių sankryžos, greičio fiksavimo įrenginys, paaukštinta skiriamoji tvorelė. Anksčiau tai buvo vienas avaringiausių ruožų, o štai per pastaruosius trejus metus šiame aplinkkelyje nebėra žuvusiųjų. Tai geras pavyzdys ir kartu praktika, kaip turėtų būti įrengta automagistralė. Jas, beje, stengiamės kuo geriau apšviesti, geriau žymėti dangas, statyti užtvaras. Naikiname ir kairinius posūkius, dėl ko sulaukiame ir nemažai skundų.

Ties Karsakiškiu gamtosaugininkai, taip kaip Augustave, neleidžia imtis aplinkkelio tiesimo darbų. Ar ši problema išsprendžiama?

Šiais metais remontuojama kelio Kupiškis-Rokiškis dalis. Tai vienas pagrindinių kelių šioje Lietuvos dalyje, todėl šią problemą vertinčiau tik kaip laikiną nesusikalbėjimą dėl aplinkosaugos priemonių. Šiuo metu ieškoma kitų sprendimų, padėsiančių įgyvendinti ir šį projektą. Avaringumo atžvilgiu kelias Panevėžys-Kupiškis nėra labai pavojingas palyginti su kitais šalies magistraliniais keliais. Tad ties Karsakiškiu žmonės daugiau kenčia nuo triukšmo ir užterštumo.

Specialistų teigimu, biudžeto lėšos, skirtos Kelių priežiūros ir plėtros programai, atitinka tik pusę šiandieninių poreikių...

Akivaizdu, kad dėl lėšų trūkumo per ilgai užsitęsė kelių Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Prienai-Marijampolė, Šiauliai-Palanga rekonstrukcijos. 2007-2013 metais dėmesį sutelksime Kaunas-Ukmergė-Utena, Kaunas-Marijampolė, Šeduva-Radviliškis-Šiauliai, Klaipėda-Palanga, Klaipėda-Šilutė ruožams, taip pat Vilniaus aplinkkeliams, kur sudėtingos eismo sąlygos ir didelis avaringumas seniai reikalauja daug investicijų.

Šiandien mus gelbsti ES parama. Kelių direkcijos ES struktūrinės pagalbos lėšų 2004-2006 metais panaudojo 93 proc., o Sanglaudos fondo - 89 procentus. Tai rodo, kad rengti konkursai atitiko objektų vertę, sėkmingai panaudojome darbo patirtį su Pasaulio bei Europos vystymo ir plėtros bankais, kurie pirmieji suformulavo, kokius reikalavimus turėtume kelti rangovams.

Kaip vertinate trejų metų laikotarpį, transporto sistemai ir kelių sektoriui integruojantis į ES struktūras?

Šalies kelių tinklas eurointegracijai nebuvo pasiruošęs. Dar 1996 metais Lietuva pritarė direktyvai leisti važiuoti keliais transportui iki 42 tonų bendrosios masės ir iki 11,5 tonos apkrovimo ašiai. O visi pagrindiniai šalies keliai tarybiniais metais buvo projektuoti iki 10 tonų apkrovos ašiai. Dabar specialistų nestebina atsirandančios provėžos, lūžinėjančios dangos. Mūsų uždavinys - sustiprinti kelių dangas europinei apkrovai. Deja, stingant lėšų šiandien esame sustiprinę tik 20 proc. magistralinių ir krašto kelių. Vadinasi, 80 proc. dangų, laukiančių rekonstrukcijos, gadinamos tranzitinio ir vidaus pervežimų sunkiasvorio transporto. Nuo 2004-ųjų vien per metus automagistralėje "Via Baltica" sunkiųjų treilerių eismas padidėjo 60 proc., o kelyje Kaunas-Utena-Daugpilis - 58 procentais. Tai maždaug dešimt kartų viršijo specialistų prognozes. Tokia tendencija užfiksuota ir 2005 bei 2006 metais, tarptautiniuose koridoriuose užfiksuoti 30-40 proc. eismo srautai vis didėja...

Žinoma, kad gretimos valstybės ES paramą transporto sektoriui numato skirstyti taip: Lenkija - 38 proc., Latvija - 36 proc., Estija - daugiau kaip 30 procentų. ES valstybėse apskritai vyrauja tendencija transporto infrastruktūros reikmėms skirti apie 30-35 proc. Europos fondų paramos. Lietuva transporto sektoriui 2007-2013 metais numačiusi skirti tik apie 22 procentus lėšų. Palyginti su Lenkija ar Latvija ten dabar vienam kelio kilometrui skiriama nepalyginamai daugiau lėšų. Štai lenkai į 18 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių (Lietuvoje jų yra daugiau kaip 21 tūkst.) planuoja investuoti 115 mlrd. zlotų (103,5 mlrd. litų)...

Dėkoju už pokalbį

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"