TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Griūvančios autobusų stotys – teisinėse žabangose

2016 07 05 6:00
Vos įvažiavusius į Kupiškį keliautojus pasitinka tarpmiestinė stotis atsilupusiais sienų dažais ir sutrupėjusiais peronais. Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotraukos

Iš 51 šalyje veikiančios tarpmiestinės autobusų stoties apie pusę jų būtina kuo skubiau rekonstruoti, nes aptriušę stočių pastatai sendina ir bjauroja miestus bei gyvenvietes. Tačiau jų valdytojos savivaldybės rekonstrukcijai neturi lėšų, o Europos Sąjungos (ES) paramą gauti trukdo teisinės kliūtys.

Vienas puikiausių įvaizdžio darkymo pavyzdžių yra dviejų šalia esančių miestų – Kupiškio ir Panevėžio – tarpmiestinės autobusų stotys. Kupiškis yra vienas iš daugybės Lietuvos miestelių, kurie negarsėja architektūros šedevrų ar supermodernių pastatų gausa, tačiau gali pasigirti švara ir tvarka, gražiais kraštovaizdžiais. Bet tam, kad įsuktum į Kupiškio gilumą, esi priverstas pravažiuoti pro aptriušusią, dar 1974 metais statytą autobusų stotį. Ji nėra avarinės būklės, tačiau atsilaupęs tinkas nuo pastato sienų, nė vieno didesnio remonto nematęs duobėtas stoties grindinys, aprūdiję peronų stovai ir kitos metalinės detalės stotyje nuteikia nepalankiai.

Vizitinė kortelė – apšiurusi stotis

Dar klaikesnė padėtis yra apskrities centre Panevėžyje. Miestiečiams ir Aukštaitijos sostinės svečiams siaubą turėtų varyti prieškariu sumūryta, sovietų laikais paremontuota, nepriklausomybės pradžioje namudinio verslo auksinius laikus primenančiais suklypusiais kioskais bei apšnerkštomis aludėmis aplipinta tarp modernių pastatų pačiame miesto centre įsispraudusi vietos autobusų stotis. Ir Panevėžio, ir Kupiškio miestų valdžia dievagojasi dedanti pastangas, kad autobusų stotys būtų atnaujintos, tačiau iniciatyvos vis subliūkšta. Nesėkmes pirmiausia lemia lėšų stygius, nes savivaldybių, kurios per autobusų parkus valdo stotis, biudžetams stočių rekonstrukcija būtų per sunki našta. Atsitikdavo ir taip, kad iniciatyvas žlugdydavo verslininkų godumas. Vis dėlto dar tikimasi, kad padės regionams skiriama ES parama, nors ją gauti ir trukdo teisinės kliūtys.

Aukštaitijos sostinės autobusų stotį valdančios bendrovės Panevėžio autobusų parko, kurio vienintelė akcininkė yra miesto savivaldybė, direktorius Rimantas Petukauskas tvirtino, kad aistros dėl vietos stoties atnaujinimo verda jau gerą dešimtmetį.

„Prieš dešimt metų buvo sugalvotas toks nekilnojamojo turto plėtros projektas, pagal jį norėjome pasitelkti privatų partnerį, kuris pagal viešojo ir privataus sektoriaus jungtinės veiklos sutartį pastatytų naują autobusų stotį toliau nuo miesto centro, o seną panaudotų savo reikmėms. Daug studijų buvo prirašyta. Daug ginčytasi, ar reikia stotį iškelti. Tačiau iki šiol reikalai taip ir nepajudėjo iš mirties taško. Pirmiausia todėl, kad privačių partnerių interesas buvo kuo labiau pasipelnyti, o parko (Panevėžio autobusų parko – aut.) – pastatyti“, – sakė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

R. Petukauskas tikino, kad naujos stoties, kurią žadėjo pastatyti privatūs investuotojai, statybos apskaičiuotoji kaina buvo daug mažesnė už sumą, kurią jie būtų gavę pardavę veikiančią stotį ir jos statinius. „Jei būtume sutikę su verslininkų sąlygomis, būtume pažeidę viešąjį interesą, o tada viskas galėjo baigtis ir kalėjimu“, – prisiminė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Ištrupėję senų stočių peronai labai kontrastuoja su užsukančiais moderniais autobusais.

Išsigelbėjimas – ES parama

Dabar Panevėžio autobusų parkas autobusų stočiai atnaujinti tikisi gauti lėšų iš naujo finansinio 2014–2020 metų laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo.

„Panevėžiui pagal programą „Miestų kompleksinė plėtra“ yra skirta kelios dešimtys milijonų eurų. Viename programos punkte dėl Aukštaitijos sostinės reikalų yra minima, kad iš skirtų lėšų rekomenduojama pertvarkyti bei rekonstruoti, pritaikyti pagal miesto poreikius ir autobusų stotį. Padarėme galimybių studiją, yra aprašas ir jis yra nuolat tobulinamas“, – vardijo R. Petukauskas.

Bendrovės Kupiškio autobusų parko steigėjos vietos savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas „Lietuvos žinias“ tikino, kad europinė parama galbūt padės atnaujinti apšiurusią miesto autobusų stotį. „Stočiai rekonstruoti reikia milijonų. Paraišką gauti europinių lėšų teiksime šiemet. Turime seniau parengtą projektą, bet svarstome kurti naują. Manome, kad stotis turėtų būti daugiafunkcė. Jos pastate galėtų įsikurti naujos verslo įmonės, pavyzdžiui, teikiančios smulkias buitines paslaugas, gal – turizmo verslo informacijos centras, kavinė. Vizija yra, bet be pinigų nieko nepadarysi“, – sakė jis.

Atrodo, europinės paramos autobusų stotims rekonstruoti tikisi ir dar mažaug 20–25 savivaldybės, nes jos negavusios stotys paprasčiausiai sugrius.

Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Trilupaičio, atkūrus nepriklausomybę pasisekė tik toms autobusų stotims, kurios buvo sujungtos su prekybos centrais ar turguje veikiančiomis prekybos bendrovėmis. „Lietuvoje nėra nė vienos autobusų stoties, kurios būklė būtų avarinė. Iš 51 stoties pastato iki šiol rekonstruota apie pusę. Pastatai dažniausiai atnaujinami ten, kur jie gali būti sujungiami su prekybos centrais (pavyzdžiui, „Iki“ ar „Maxima“) arba turgavietėmis. Žinome, jog kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Visagine, verkiant reikia naujų stočių, bet joms labai sunku rasti vietą, nes dauguma sklypų privatizuoti, neadekvačiai brangūs“, – pažymėjo A.Trilupaitis.

VKTI savo internetiniame puslapyje skelbia, kad vadovaujantis susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos tarpmiestinės autobusų stotys yra skirstomos į tris kategorijas. Jos nustatomos pagal eismo intensyvumą vienoje ar kitoje šalies vietovėje ir privalo pasiūlyti keleiviams atitinkamą paslaugų lygį. Prie aukščiausios, pirmos, kategorijos yra priskirtos penkių didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, taip pat – Kėdainių ir Ukmergės stotys.

Keturiolika stočių, tarp jų ir kurortinių miestų Druskininkų bei Palangos, yra antros kategorijos. Trečiai kategorijai priklauso daugumos rajonų centrų (Kupiškio, Trakų ir 10-ties kitų) bei gyvenviečių (Kryžkalnio, Nidos) autobusų stotys. Tiesa, A. Trilupaitis informavo, kad atskiru susisiekimo ministro įsakymo priedu dar yra sukurta ir ketvirta, pati žemiausia stočių kategorija.

Kad stotis būtų priskirta pirmai kategorijai, kiekvieną dieną iš jos privalo išvykti ne mažiau kaip 190 maršrutinių autobusų (iš antros kategorijos stočių 50, iš trečios – 40). Pirmos kategorijos stotyse privalo būti atskira dispečerinė ir atskira keleivių aptarnavimo tarnyba, bilietų kasos privalo dirbti nuo pirmojo iki paskutinio autobuso išvykimo iš stoties laiko, jos yra įpareigotos keleiviams pardavinėti bilietus ne tik į einamuosius reisus, bet ir iš anksto, taip pat grįžimo bilietus ir bilietus telefonu. Aukščiausios kategorijos autobusų stotyse privalu veikti atskiroms bagažinėms, smulkiųjų siuntų gabenimo tarnyboms, atskiriems keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronams, atskiroms automobilių stovėjimo aikštelėms. Jose yra būtini maitinimo ir sanitariniai, telefono ryšio ir spaudos punktai.

Antros ir trečios kategorijos autobusų stotims keliami mažesni reikalavimai, tačiau ir čia privalo būti atskiros vietos, kur keleivius maitintų ir pardavinėtų spaudą.

Iš pirmos kategorijos stočių nėra rekonstruotos tik dvi – Panevėžio ir Ukmergės. Kauno stotis atnaujinama šiuo metu.

Blogiausia padėtis yra tų stočių, kurios priklauso trečiai kategorijai. „Lietuvos žinių“ duomenimis, iš 28 šios kategorijos stočių rekonstruota yra ne daugiau kaip penktadalis.

Paramą gauti trukdo taisyklės

„Autobusų stočių plėtrą stabdo savivaldybių lėšų trūkumas. Taip pat – politikų ginčai“, – konstatavo VKTI Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A.Trilupaitis.

Pasak pareigūno, žinoma atvejų, kai dar prieš krizę buvo sukurti geri projektai, surasti investuotojai, tačiau vėliau dėl įvairių priežasčių projektai žlugo. „Tiesa, dabar politikai pradėjo suprasti, kad autobusų stotys yra miesto veidas“, – sakė pašnekovas.

Trumpiausias kelias atlikti autobusų stočių remontą, pasak A.Trilupaičio, yra rekonstrukcijai naudoti Europos Sąjungos lėšas. Bet čia kyla neįveikiamų teisinių kliūčių. „Kad galėtų gauti paramos pinigų iš Europos Sąjungos fondų, šalies autobusų stotys privalo būti savarankiškos įmonės. Tačiau dauguma jų priklauso savivaldybių autobusų parkams, todėl pretenduoti į paramą negali“, – apgailestavo jis.

Drauge jis atkreipė dėmesį, kad VKTI neatsako už miestų autobusų stočių statinių būklę. „Autobusų stotys daugeliu atvejų per antrines įmones priklauso savivaldybėms, jos ir rūpinasi statiniais. Tuo metu VKTI funkcija yra prižiūrėti, kad stotys atitiktų nustatytus reikalavimus pagal savo kategorijas. Pavyzdžiui, žemiausios ketvirtos kategorijos stotims nebūtini atskiri keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo peronai, atskiros autobusų stovėjimo vietos, smulkiųjų siuntų tarnybos, bagažo skyrius, tačiau privalu, kad veiktų dispečerinė. Inspekcija ir prižiūri jų veiklą, atlieka patikrinimus“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, VKTI neturi oficialios statistikos, kiek autobusų stočių yra rekonstruota ir kiek jų dar būtina atnaujinti ar netgi pastatyti. „Aišku, neoficialius duomenis dėl autobusų stočių būklės turime, bet jie tėra apytiksliai. Galiu tik pasakyti, kad statoma nauja Kauno autobusų stotis, atnaujintos Raseinių, Rokiškio, Varėnos, Naujosios Akmenės stotys – vadinasi, procesas vyksta. Aišku, norėtųsi, kad jis vyktų greičiau“, – sakė A.Trilupaitis.

Panevėžys rado išeitį?

Vis dėlto bendrovės Panevėžio autobusų parko vadovas R.Petukauskas tvirtino, kad ES paramos skyrimo reikalus autobusų stotims pagerinti įmanoma per jungtines su savivaldybėmis veiklos sutartis.

„Anksčiau tam, kad būtų skirta europinė parama Panevėžio autobusų stočiai, buvome nusprendę miesto savivaldybei autobusų stotį parduoti, kad būtų sukurta atskira įmonė. Bet dangus giedrėja. Dabar šviečiasi galimybė, kad galbūt to nereiks daryti, jei UAB Panevėžio autobusų parkas ir miesto savivaldybė taps jungtinės veiklos partneriais. Įteisinus tokią partnerystę, kaip tvirtina teisininkai, ES paramos skyrimo taisyklės nedraudžia jos skirti ir neįkūrus atskiros įmonės“, – dėstė R.Petukauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"