TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Gujami instruktoriai kalti nesijaučia

Ar tikrai vairavimo instruktorių profesionalumas lemia, kaip saugiai ateityje vairuos gavusieji pažymėjimus? Jeigu taip, tada kas Lietuvoje moko pradedančiuosius - kompetentingi meistrai ar nekvalifikuoti plevėsos? Jokia aukštoji ar aukštesnioji mokykla tokių specialistų nerengia.

Vairavimo instruktorius yra bene svarbiausia mokymo proceso grandis. Nuo kvalifikuotai ir profesionaliai pateiktų žinių priklauso, kaip pradedantieji vairuotojai vėliau elgsis kelyje. Tačiau nemažai vairavimo paslapčių mokančių specialistų sulaukia griežtos kritikos dėl pernelyg prasto mokymo, nekultūringo bendravimo su mokiniais ar net dėl priekabiavimo prie dailiosios lyties atstovių.

Tai matydama valdžia užsimojo "įkrėsti" aplaidžiai būsimus vairuotojus ruošiantiems instruktoriams ir nuo šių metų pradėjo jiems taikyti griežtesnius reikalavimus.

Nuo šiol vairavimo mokytojai ir instruktoriai privalės ne tik periodiškai tobulinti kvalifikaciją, aukštosiose mokyklose baigti atitinkamus kursus, bet ir kartą per 5 metus laikyti egzaminą "Regitroje".

Šios priemonės, tikimasi, užtikrins aukštesnę vairavimo mokyklų darbuotojų kvalifikaciją. Be to, turėtų padidėti vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaikančiųjų skaičius, kuris dabar nesiekia nė 40 procentų. 

Vairavimo mokykloms šios naujovės kelia ir pyktį, ir šypseną. Neva valdžios užmojai gerinti vairavimo instruktorių darbo kokybę tėra kaprizas ir eilinis bandymas parodyti, kad kažkas daroma.

Turi prisiimti atsakomybę

VĮ "Regitra" direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas neabejoja, kad jei vairavimo paslapčių "žaliuosius" moko savo srities profesionalas, sukaupęs ne tik reikiamų žinių bagažą, bet ir mokantis bendrauti, rezultatas dažniausiai būna teigiamas - mokinys į gatves išleidžiamas bent jau užvestas ant teisingo kelio. Visai kitaip atsitinka, kai instruktoriai moko atsainiai, naudoja pasenusius metodus, neranda bendros kalbos su mokiniais. Tokiu atveju labai nukenčia mokymo kokybė. 

S.Šumino teigimu, vairavimo mokymo procese instruktoriai vaidina svarbiausią vaidmenį, todėl šią grandį būtina stiprinti. Mat nemažai instruktorių šiandien negali pasigirti nei psichologiniais, nei pedagoginiais gebėjimais, o jų darbo metodai ir specifika kelia rimtų abejonių įgyta kompetencija. Kartu S.Šuminas pabrėžė, kad vairavimo mokytojo profesija nėra populiari, instruktoriai sensta, o jauni specialistai griebtis šio amato nesiveržia.

"Ar instruktoriai įdėjo pakankamai pastangų ir išmokė būsimus vairuotojus bent elementariausių pagrindų, pamatome per egzaminus? Patikėkite, kartais rezultatai pribloškia. Atrodytų, žmonės ateina visiškai nemokyti, nežino elementariausių dalykų. Už tai atsakomybė taip pat turi gulti ir ant instruktorių pečių", - LŽ dėstė S.Šuminas.

Pašnekovo teigimu, nuo šiol "Regitroje" kvalifikacijos egzaminą laikantys instruktoriai bus egzaminuojami griežčiau - per egzaminą bus pateikiama daugiau klausimų.

Vadina politiniu blefu

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (LVMA) prezidentas Darius Lesickas LŽ tvirtino, kad kalbos apie griežtesnę instruktorių atranką yra valdžios blefas. Esą papildomi egzaminai "Regitroje" esmės nekeičia ir tėra politikų bandymas užsidėti pliusą. "Vertinu tai kaip dar vieną nesąmonę - kažkokie papildomi reikalavimai ar egzaminai tėra tik valdžios kaprizas. Kas paneigs, kad taip bandoma pasipinigauti vairavimo mokyklų sąskaita? Juk kiekvienas egzaminas kainuoja. Bet problemos dėl instruktorių parengimo kokybės tai neišspręs, o papildomi reikalavimai padėtį apsunkins dar labiau", - aiškino D.Lesickas.

Pašnekovo nuomone, norint permainų, iš pradžių reikėtų bent jau įtraukti į specialybių sąrašą instruktoriaus amatą ir vairuotojų kalvius rengti pagal specialią mokymo programą. "Sutinku, kad su kai kuriais vairavo instruktoriaus yra problemų, o mokyti vairuoti gali faktiškai bet kas, tačiau nėra ko norėti - jokia aukštoji ar aukštesnioji mokykla šios profesijos specialistų nerengia. Programa tarsi yra, bet ji nerengia tikrų instruktorių. Mes jau 6 metus valdžios prašome, kad atsirastų tokia specialybė mokymosi įstaigose, tačiau bergždžiai", - LŽ tikino D.Lesickas.

Kvietimo nepriėmė

S.Šumino manymu, daugelis vairavimo mokyklų Lietuvoje nesuinteresuotos tobulėti, nes į tai reikia nemažai investuoti. Anot jo, galima puikiai įrengti mokymo klasę, prisipirkti naujų automobilių ir sudaryti sau bei klientams iliuziją, jog daug nuveikta, tačiau žinių ir kompetencijos prasme jokio poslinkio nematyti. Tai esą įrodo ir tas faktas, kad LVMA net nebando įstoti į Europos vairavimo mokyklų asociaciją (EVMA).

"Aš asmeniškai asociacijos vadovams prieš penkerius metus perdaviau EVMA vadovo kvietimą įstoti į šią asociaciją, bet iki šiol jokio atsako. Priežastis, matyt, paprasta - norint ten būti, reikia mokėti nario mokestį, nes galimybė gauti žinių ir praplėsti akiratį kainuoja. Kita vertus, kam jiems to reikia - juk rėkti, kad muša ir skriaudžia daug paprasčiau ir pigiau. Jie tarsi gina būsimų vairuotojų interesus, tik neaišku kokius? Susidaro įspūdis, jog jų tikslas, kad pradedantieji įgytų kuo mažiau žinių ir patirties", - kalbėjo S.Šuminas.  

Grasina licencijos atėmimu

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vadovas Vidmantas Pumputis LŽ neneigė, kad dalies vairavimo instruktorių kvalifikacija kelia abejonių. Esą tai atsispindi ir rengiant būsimus vairuotojus. Jis tvirtino, kad kokybiškai dirbti nepasirengę vairavimo specialistai gali sulaukti kontrolierių vizito ir už pasikartojančius pažeidimus net prarasti licenciją. "Dėl vairavimo instruktorių bėdų tikrai yra, vairuotojų parengimas šlubuoja, todėl reikalingos naujos, galbūt griežtesnės priemonės. Šiuo klausimu sudaryta speciali darbo grupė, kuri išvadas, kaip tobulinti instruktorių darbą, turėtų pateikti šią gegužę. Nuolaidžiauti atsainiai į darbą žiūrintiems vairavimo mokytojams tikrai neketiname, nes tai susiję su eismo saugumu. Todėl ir pradedančiuosius vairuoti raginu nebijoti pranešti apie netinkamai pareigas atliekančius ar blogai besielgiančius instruktorius. Šioje plotmėje turi įvykti sujudimas kokybine prasme, o visi pasikeitimai ir griežtesni reikalavimai reikalingi tik tam, kad pagerėtų vairuotojų rengimo kokybė", - kalbėjo V.Pumputis.

Saugaus eismo skyriaus vadovo teigimu, instruktoriai privalo ne tik išmokyti spausti greičio ir stabdžio pedalus, perjungti pavaras ar statyti automobilį, bet ir įteigti mokiniui, kaip svarbu teisingai judėti sraute, numatyti galimus netikėtumus bei jų pasekmes. Mat pasitaiko, kad išmokinę mechaninių veiksmų, instruktoriai pamiršta perteikti elementarius saugaus eismo pagrindus. Anot V.Pumpučio, svarbu pabrėžti, kad kritikos strėlės sminga ne į visus šio amato specialistus. "Gerai dirbantys instruktoriai naujovių ir pasikeitimų dėl kvalifikacijos kėlimo bijoti neturėtų. Kaip ir vaizdo kamerų automobiliuose, kurios neva trikdo. Anaiptol, filmavimas kaip tik verčia pasitempti", - pabrėžė jis. 

Ramstis, bet ne panacėja

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Bendrosios psichologijos katedros vedėja prof. dr. Auksė Endriulaitienė įsitikinusi, kad avaringumo ir mirtingumo kelyje statistika bei vairuotojų elgesio tyrimų rezultatai iš esmės patvirtina, jog instruktoriai yra svarbi vairuotojų rengimo sistemos dalis, todėl jų kvalifikacijai turi būti skiriamas didelis dėmesys.

"Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad tie vairuotojai, kuriems priimtina šiek tiek viršyti greitį, pažeisti eismo taisykles, rizikingai manevruoti, kad greičiau pasiektų kelionės tikslą, linkę būtent taip elgtis kelyje, todėl dažniau patenka į eismo įvykius. Todėl vairavimo instruktoriai galėtų mokyti saugesnio požiūrio į riziką kelyje, koreguoti netinkamos nuomonės formavimąsi ir taip prisidėti prie eismo saugumo didinimo. Kita vertus, naivu tikėtis, kad vien tik kvalifikuotas vairuotojų rengimas išspręs eismo saugumo problemą - čia reikalingos sistemingos nepertraukiamos priemonės, nukreiptos į visuomenės švietimą bei saugios eismo kultūros formavimą", - LŽ tvirtino VDU prof. dr. A.Endriulaitienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"