TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Gyvybę saugo panevėžiečių kelininkų darbai

2014 04 15 6:00
Automagistralės "Via Baltica" dalis ties Ramygala Panevėžio rajone - vienas geriausiai sutvarkytų kelio ruožų šalyje. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Dar 2008-2011 metais Panevėžio regioną kertančioje automagistralėje „Via Baltica“ per metus žūdavo po 12 ir būdavo sužeidžiama po 43-44 eismo dalyvius. Tačiau jau 2013-aisiais šioje trasos dalyje žuvusiųjų beliko 3, o sužeistųjų – 17.

Valstybės įmonės (VĮ) „Panevėžio regiono keliai“ direktorius Rolandas Žagaras teigė, kad kiekviena žūtis yra neišmatuojamas skausmas žuvusiojo artimiesiems, todėl ateityje išvis turėtų nelikti eismo įvykių, kuriuose nukentėtų žmonės. Kartu Aukštaitijos sostinės kelių priežiūros įmonės vadovas pažymėjo, kad sumažinti tragiškų įvykių skaičių padėjo „pritaikytos įvairios mažos saugaus eismo priemonės ir sprendimai“.

Keliuose atspindima istorija

Pasak R.Žagaro, užsibrėžtą tikslą galbūt būtų buvę įmanoma pasiekti jau dabar, jei Panevėžio regionas, kaip ir pati Lietuva, nebūtų turėjęs prieštaringos istorijos. „Tai iki šiol atsiliepia ir mūsų kelių kokybei“, - sakė „Panevėžio regiono kelių“ vadovas.

Anot jo, maršrutu, kuriuo šiandien driekiasi „Via Baltica“, greitkelis buvo nutiestas dar sovietiniais metais. „Tada keliai Lietuvoje iš tikrųjų buvo patys geriausi Sovietų Sąjungoje. O transporto arterijos buvo pritaikytos skurdžiam automobilių srautui, kuris vyravo anuomet. Tačiau Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir ypač vėliau, kai įstojome į Europos Sąjungą (ES), „Via Baltica“ tapo tarptautine automagistrale, eismo intensyvumas išaugo net ne procentais, o kartais, dėl to kelio danga greitai iro“, - pasakojo dienraščio LŽ pašnekovas.

„Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas Vydmantas Gendvilas atkreipė dėmesį, kad „Via Baltica“ nuolat remontuojama, tačiau paskutiniai asfalto dangos sustiprinimo darbai daryti daugiau nei prieš dešimtį metų. „Atskirų automagistralės ruožų, kertančių Panevėžio regioną, kapitalinis remontas buvo atliekamas 1996-1998 metais. Tada buvo tas laikas, kai transporto eismo intensyvumas staigiai šovė į viršų. Taigi buvo nuspręsta automagistralę remontuoti kapitališkai, iš pagrindų. Kadangi šalis neturėjo pakankamai lėšų, tai ir sprendimai buvo pritaikyti atitinkami, pagal to laikotarpio sąlygas. Šiuo metu reikalingi nauji sprendimai, kurie užtikrintų saugų ir patogų eismą kelyje ir būtų funkcionalūs ateityje", - tvirtino V.Gendvilas.

Būtina rekonstrukcija

Avaringumu garsėjusiame Panevėžio aplinkkelyje šiemet nebuvo nė vieno žmonių gyvybės pareikalavusio eismo įvykio.

Pasak VĮ „Panevėžio regiono keliai“ vadovo R.Žagaro, norint paaiškinti „Via Balticos“ remonto ypatumus reikia pradėti nuo to, kad automagistralė nėra vientisas kelias, o yra tarptautinis maršrutas E67, kurį Panevėžio regione sudaro trys magistraliniai keliai. Pirmas jų yra pažymėtas numeriu A8 ir šauna į pietus nuo Panevėžio per Aristavą į Sitkūnus (Kauno r.). A 17 kelias 22 kilometrų ruože jungia Šilagalį ir Ūtos sankryžą ir yra vadinamas Panevėžio aplinkkeliu. Kelias, kurio numeris A10, nuo Panevėžio driekiasi per Pasvalį iki Lietuvos ir Latvijos sienos ir toliau veda į Rygą. Panevėžio regione „Via Baltica“ per parą pervažiuoja nuo 7 tūkst. iki 9 tūkst. automobilių, kelyje A10 eismas yra pats intensyviausias iš trijų kelių, kuriuos prižiūri VĮ „Panevėžio regiono keliai“.

Kelininkams „Via Baltica“ kelia didelį galvos skausmą ir dar dėl vienos priežasties – ja per parą važiuoja 2,5 tūkst. sunkvežimių. „Važiuojančių sunkvežimių gausa ir transporto eismo intensyvumas palieka dideles žymes - greičiau dėvisi asfalto danga, sparčiau randasi gilios provėžos ir duobės, tada kyla problemų dėl transporto ir eismo saugumo, išauga avarijų tikimybė“, - dėstė R.Žagaras.

„Panevėžio regiono kelių“ vadovo teigimu, išskyrus du neilgus ruožus tarp Pasvalio ir Panevėžio, taip pat - nuo Ramygalos iki Kėdainių rajono ribos, kurie buvo atnaujinti vėliausiai, visą „Via Balticą“ reikia rekonstruoti.

Planuose – ir skandinaviškas variantas

R.Žagaras atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra galutinai nuspręsta, kaip ateityje turėtų atrodyti „Via Balticos“ atkarpa, prasidedanti nuo Lietuvos ir Latvijos sienos ir nusidriekusi iki Sitkūnų. „Planuojama įvairiai, tačiau ilgalaikio sprendimo dar nėra. Galbūt tai bus trijų juostų kelias, kur dvi juostos drieksis viena kryptimi, viena – priešinga kryptimi, o atskiruose ruožuose bus keturios juostos, po dvi priešingomis kryptimis. Aišku, dėl eismo saugumo ir ateities perspektyvų geriausia būtų įgyvendinti antrąjį variantą. Bet tokiu atveju reikėtų supirkti labai daug žemių, taip pat – ir iš privačių savininkų, įrengti aplinkkelius prie gyvenviečių, o statybos pabrangtų bent du ar net tris kartus. Tad keturios juostos per visą automagistralės ilgį nuo sienos su Latvija iki Sitkūnų vargu ar būtų įmanomos. Kita vertus, jos neįmanomos ir dėl to, kad kol kas pagal europinius standartus čia per mažas transporto srautas“, - sakė VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktorius.

V.Gendvilo teigimu, svarstomas ir dar vienas, vadinamasis skandinaviškas kelio variantas (2+1). Tokiame kelyje būtų trys juostos – dvi viena kryptimi ir viena – šaunanti į priešingą pusę. Priešingomis kryptimis nusidriekusios juostos būtų aklinai atitvertos atitvarais, o kas du trys kilometrai jos kaitaliotųsi. „Taip būtų sudarytos sąlygos transporto priemonėms saugiai aplenkti viena kitą. Bet toks kelio suplanavimas gali kelti kitų problemų. Pavyzdžiui, važiuojančiai viena juosta mašinai sugedus arba, kas dar blogiau, įvykus avarijai, greičiausiai kiltų didžiulės spūstys. Todėl skandinaviško tipo automagistralės ruožus kol kas planuojama tiesti tik tose vietose, kur yra gerai išplėtotas apvažiuojamųjų rajoninių kelių tinklas“, - sakė VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas.

R.Žagaras

Plėtros perspektyvos

Kol nėra priimta strateginių sprendimų dėl „Via Balticos“, pasak R.Žagaro, būtina daryti tuos darbus, kuriuos atlikti leidžia lėšos ir galimybės. Šiais metais kelyje A8 planuojama suremontuoti atkarpą nuo Šilagalio miestelio iki Ramygalos. „Projektas jau yra parengtas ir koreguojamas, o artimiausiu metu bus skelbiamas ir konkursas pirkti darbus. Labai tikimės, kad atnaujintu keliu transportas galės važinėti jau kitais metais“, - sakė „Panevėžio regiono kelių“ vadovas.

Pasak R.Žagaro, suplanuoti darbai gali žlugti nebent tokiu atveju, jei darbų atlikimo konkursas būtų sustabdytas, nes pretendentai į nugalėtojus jį apskųstų teismui.

Teisminiai ginčai trukdo paskubinti atnaujinimo darbus ir kelyje A17, arba Panevėžio aplinkkelyje. „Iš pradžių planavome atnaujinti tik viršutinę kelio dangą. Tačiau maždaug prieš dvejus metus Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atlikti rimtesnį šio „Via Balticos“ ruožo remontą. Čia turėtų atsirasti skandinaviško tipo kelias. Bėda ta, kad prieš metus paskelbtas projektavimo konkursas neįvyko dėl skundų teismams. Šiemet direkcija skelbia pakartotinį konkursą. Jei jam ir vėl nesutrukdys teismų maratonas, 2014-2015 metais turėtų būti parengtas aplinkkelio rekonstrukcijos projektas, o dar po metų būtų atliekami ir atnaujinimo darbai. Vis dėlto jau dabar šiaurinė A17 dalis nuo Šilagalio iki Ūtos sankryžos yra labai pažeista sunkiojo transporto, šiame ruože yra pavienių kelio dangos defektų, įdubų, kuriose formuojasi duobės, taip pat yra smarkiai pažeistas pylimas per Nausodės sankryžą. Todėl nebegalime laukti, kol bus įgyvendinti projektavimo darbai, o tada ir statybos. Šiais metais planuojame vykdyti smulkesnius kelio dangos atnaujinimo darbus, kurie leis kelio ruožui užtikrinti saugų eismą“, - sakė R.Žagaras.

A10 kelyje yra išplatinta iki 11-os metrų danga nuo Panevėžio iki Pasvalio, ir šis ruožas, kelininko tvirtinimu, šiandien mažiausiai kelia problemų "Panevėžio regiono keliams". Tačiau išplatinta kelio danga sudaro galimybes skubantiems ir nedrausmingiems vairuotojams pavojingai lenkti vieniems kitus. Tad vairuotojams sudrausminti šioje atkarpoje numatoma įrengti keletą priemonių. „Šiemet yra atliekami darbai įrengiant žiedinę sankryžą ties Pasvaliu, 38-ajame „Via Balticos“ kilometre. Manykime, kad konkursas įvyks sėkmingai, ir sankryža bus pradėta statyti dar šiemet“, - vylėsi R.Žagaras.

VĮ „Panevėžio regiono keliai“ vadovo teigimu, tarp Pasvalio ir Raubonių taip pat bus sustiprinta ir pritaikyta saugiam eismui „Via Balticos“ kelio danga. Šiuo metu čia vyksta projektavimo darbai.

„Prieš metus buvo sustiprinta ir suremontuota kelio danga tarp Saločių bei Riaubonių, kitaip tariant – prie sienos su Latvija. Beliko sutvarkyti dangą tiktai buvusioje muitinės teritorijoje, kur yra kelios aikštelės ir kelio praplatėjimų. Tie darbai jau numatyti, o artimiausiu metu bus parengti projektai jiems atlikti. Tikimės, kad šita „Via Balticos“ atkarpa per metus kitus bus kapitališkai suremontuota, o dar po kelerių metų bus galima kalbėti ir apie dar rimtesnę visos automagistralės rekonstrukciją į platesnį ir daugiau juostų turintį kelią“, - sakė LŽ pašnekovas.

Paskutinė „dėmė“ - prie Latvijos

Beje, trumputėje automagistralės dalyje, kuri yra prie sienos su Latvija, liko ir paskutinė „Via Balticos“ ruožo, kurį prižiūri „Panevėžio regiono keliai“, „juodoji dėmė“. Tokios „ dėmės“ - tai vietos, kuriose 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko bent 4 eismo įvykiai ir juose žuvo ar buvo sužaloti žmonės. „Juodosios dėmės“ yra vienas svarbiausių eismo saugumo būklę nusakančių rodiklių. 2007 metais toje „Via Balticos“ dalyje, kurią mes prižiūrime, dėmių buvo 8, o 2008-aisiais jų sumažėjo iki 4. Dabar, kaip matome, tiktai viena belikusi. Kodėl būtent prie Latvijos sienos? Nes ten yra parduotuvė ir degalinė, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Tai yra savitas traukos centras aplinkinių kaimų gyventojams, kurie apsipirkę ne visuomet valdo savo emocijas“, - sakė V.Gendvilas.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ „Panevėžio regiono keliai“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"