TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Hibridų nori, bet neįperka

2015 04 29 6:00
Naujų „Toyota Yaris“ hibridų šiemet Lietuvoje parduota 60. Gamintojo nuotrauka

Automobilių gamintojai vieną po kito iš bandomųjų tyrimų centrų į viešumą traukia hibridinius, dažniausiai benzinu ir elektra varomus modelius. Nors net 3 iš 4 apklaustų lietuvių teigia, jog neatsisakytų naujos laidos hibrido, populiariausia "hibridinė pavara" Lietuvoje kol kas išlieka į pilnametystės sulaukusią mašiną įmontuotas... dujų balionas.

Lietuvoje šiuo metu yra įregistruoti ir eksploatuojami 3277 hibridiniai - benzinu ir elektra varomi - automobiliai. Iki balandžio pabaigos jų parkas padidėjo 4,7 proc. - 148 mašinomis. Per 2014-uosius, palyginti su ankstesniais metais, benzinu ir elektra varomų automobilių parkas išsiplėtė gana įspūdingai - 47,2 proc., arba nuo 2126 iki 3129 hibridų.

Siekia važiuoti pigiau

Kaip rodo transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atliktas lankytojų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 72 proc. lietuvių norėtų įsigyti ir vairuoti hibridinį automobilį, tačiau beveik pusę jų (47 proc.) stabdo didelė transporto priemonės kaina. Beveik trečdalis apklaustųjų baiminasi brangios hibrido priežiūros.

„Tyrimai atskleidžia, kad degalų suvartojimas ir automobilio kaina yra esminiai kriterijai, kuriais remiantis priimamas sprendimas, kokią mašiną pirkti. Hibridinių automobilių kainos perviršis, palyginti su benzininėmis ir dyzelinėmis transporto priemonėmis, vis dar retai atsiperka, nors degalų sąnaudos ir mažesnės. Beje, kai kuriais atvejais hibridai net daugiau jų sudegina“, - svarstė Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Būtent mažesnės degalų sąnaudos yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos vairuotojai rinktųsi hibridinį automobilį. Ją nurodė beveik pusė apklausos dalyvių (49 proc.). Kone trečdalis (32 proc.) portalo lankytojų pirktų hibridinius automobilius, jeigu būtų taikomos lengvatos jiems įsigyti. 11 proc. respondentų rūpi ekologija. Tik 7 proc. apklaustųjų hibridinį automobilį vertina kaip naujos kartos ir pažangios visuomenės simbolį.

Kad lietuviai neprisirišę prie vienos kurios nors degalų rūšies, jei tik pasirinkimas teigiamai atsiliepia kišenei, rodo ir tai, jog didžiulė dalis šalies vairuotojų nevengia papildomų rūpesčių ir dėl taupumo į benzininius automobilius montuoja dujų įrangą. Lietuva iš Baltijos valstybių smarkiai išsiskiria pagal benzinu ir dujomis varomas transporto priemones. Čia jų - net 111 tūkstančių, Latvijoje - perpus mažiau (53 tūkstančiai). Estijoje tokios mašinos visai nepopuliarios, jų įregistruota tik 296.

Sulygino kainas

Autoplius.lt skaičiavimais, benzinu ir elektra varomi automobiliai yra nuo 7 iki 49 proc. brangesni už analogiškas benzinines ar dyzelines transporto priemones. Tačiau hibridinius modelius aktyviau siūlantys gamintojų atstovai tikina, kad jie antrinėje rinkoje išlaiko vertę kur kas ilgiau nei tradicinius degalus naudojantys panašūs automobiliai.

Jei lyginsime naujų hibridų ir benzinu ar dyzelinu varomų mašinų kainas, skirtumo ir apskritai gali nebelikti. Pavyzdžiui, siekdami pritraukti potencialių pirkėjų šios technologijos pradininkės kompanijos „Toyota“ atstovai Lietuvoje nurėžė apie 3 tūkst. eurų siekusį skirtumą. Taigi naujasis „Auris“ hibridas šiandien kainuoja tiek pat, kiek jo dyzelinė alternatyva, o į hibridinio automobilio komplektaciją dar įskaičiuota automatinė pavarų dėžė.

„Kompanijos ištobulinta hibridinė sistema labai patikima, užtikrina itin sklandų važiavimą. Šių mašinų kainos irgi mažėja. Pirkėjams nerimą keliančius mitus geriausiai išsklaido bandomieji važiavimai. Išmėginę hibridinį automobilį vairuotojai patys įsitikina, kad degalų sąnaudos yra gerokai mažesnės. Ne taip teršiama aplinka, važiavimas hibridu labai tolygus ir tylus“, - vardijo pranašumus „Toyota“ atstovybės Baltijos šalyse pardavimo vadovas Giedrius Jozėnas. Ir pridūrė, kad hibridinė technologija - kompanijos „Toyota“ dabartis ir artimiausia ateitis, o vandeniliu varomi automobiliai, kai baterijos įkraunamos iš vandenilio kuro elementų, – gamintojo ateities kursas.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius „Toyota“ atstovai Lietuvoje pardavė 60 naujų hibridinių automobilių "Yaris" (28 varomus benzinu) ir 8 hibridinius „Auris“. Pernai „Yaris“ hibridų nupirkta 40, o „Auris“ - 51. Daugiau kaip 60 proc. tokių mašinų įsigyja įmonės, likusią dalį – privatūs klientai.

Daugiausia hibridinių modelių šiuo metu parduoda „Lexus“ atstovai: praėjusiais metais jie sudarė net 84 proc. pardavimų Lietuvoje. „Siūlome patentuotą hibridinę sistemą, kuri leidžia važiuoti labai taupiai (3,8 l /100 km) arba labai greitai (5,9 sek. nuo 0-100 km/sek.). Šią sistemą „Lexus“ pateikia kaip alternatyvą automobiliams, turintiems dyzelinius variklius. Kol kiti gamintojai tik pradeda masišką hibridinių mašinų pardavimą ir naudoja tiek mažuosius, tiek vidutinius hibridus, „Lexus“ siūlo unikalią visiškai hibridinę technologiją. Pagal kainas didžiausią likutinę vertę išlaiko būtent hibridiniai „Lexus“ modeliai“, - pabrėžė bendrovės „Mototoja“ automobilių „Lexus“ pardavimo vadovas Gintaras Sudaras.

Pralenks elektromobilius

Kompanijos „Toyota“ tyrimų padaliniai Japonijoje šiemet testuoja naują didelės galios puslaidininkių, kuriais elektros energija iš baterijų perduodama į variklį, technologiją. Dabar naudojami silicio puslaidininkai lemia apie 20 proc. elektros energijos nuostolių, todėl iš silicio karbido (SiC) gaminami puslaidininkiai gali smarkiai padidinti hibridų efektyvumą.

Kad japonai tiksliausiai išpranašavo automobilių pramonės ateitį, rodo ir vokiečių gamintojų desperatiškas manevras įkraunamų hibridų (PHEV) technologijos link. Per ateinančius šešerius metus kiekvieno gamintojo Europos pirkėjams siūlomų automobilių vidutinis anglies dioksido (CO2) išmetimas turės sumažėti nuo 127 g/km (2013 m. rinkos vidurkis) iki 95 g/km.

Iki 2021 metų šios normos nepasiekusiems koncernams gresia milijardinės baudos. Vairuotojai ne itin noriai persėda į vien elektra varomus automobilius, tad viltys spėti įgyvendinti ES reikalavimais dedamos į hibridinę technologiją.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai ES ir Europos laisvosios prekybos sutarties šalyse (Norvegija, Šveicarija, Islandija ir Lichtenšteinas) parduota 58 tūkst. elektromobilių (augimas – 73 proc.) ir 40 tūkst. įkraunamų hibridų (augimas – 26 proc.). Tačiau jei ne norvegai, vien 2014-aisiais įsigiję daugiau kaip 18 tūkst. elektromobilių, šių mašinų pardavimo statistika atrodytų kur kas liūdniau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"