TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Į kelionę – šunys, katės, begemotas

2014 07 01 6:00
Automobiliu vežamą šunį derėtų prisegti specialiu saugos diržu su petnešomis arba įkurdinti jįį už pertvaros. LŽ archyvo nuotrauka

Vasara – kelionių metas. Jei namie laikote keturkojį augintinį, norisi į kelią pasiimti ir jį. Kad atostogos neapkarstų nei jums, nei amsinčiam ar murkiančiam bičiuliui, derėtų išmanyti, kaip tinkamai gabenti savo gyvūną.

Pratinti reikia nuo mažens

Kartu su šeimininkais automobiliu keliaujantys augintiniai – kasdienis vaizdas. Nors Kelių eismo taisyklės to griežtai nereikalauja, rūpinantis tiek savo, tiek gyvūnų saugumu, šunis ir kates geriausia prisegti specialiais saugos diržais su petnešomis ir reguliuojamu pavadėliu arba įkurdinti augintinį už specialios pertvaros. Laisvai judantis šuo automobilyje kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Staigiai stabdant automobilį gyvūnas gali būti išsviestas per priekinį stiklą, trenktis į salone esančius žmones ir juos sužeisti. Be to, neprisegtas gyvūnas dažnai nenustygsta vietoje, juda po mašinos saloną ir taip blaško vairuotoją.

„Išsiruošę į ilgesnes keliones neužmirškite paisyti ir augintinio gerovės. Patyręs vairuotojas pats ilgas valandas ištveria už vairo ir jam atrodo, kad ir šuniui viskas gerai. Bet gerai tik tada, kai keturkojui draugui neužmiršite karštą dieną kas kelias valandas duoti palakti, sustosite ir išlipę kartu prasimankštinsite. Geriausia, kai šuo keliauti yra pratinamas nuo mažens, tada jis kur kas geriau ištveria ilgesnes keliones. Kitaip net kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą gali sukelti gyvūnui didelį stresą, o kartu nesmagu bus ir jums, nes šuo taps neramus, lekuos ir seilėsis“, - patarė Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė.

Anot kinologų, ruošiantis į ilgą kelią su šunimi ar kate, geriausia mašinoje įrengti funkcionalią girdymo įrangą, kuri pagal gyvūno rūšį ir amžių visiškai patenkintų jo vandens ar atitinkamų elektrolitų poreikį.

Svarbu pasirūpinti skiepais

Saugos diržai su specialiomis petnešomis Lietuvos keliuose kol kas nėra privalomi, tačiau jei ketinate keliauti automobiliu į Vakarų Europą, jais būtina pasirūpinti. Kitaip galite sulaukti ne tik policininko pastabos, bet ir baudos.

Išsiruošus į užsienį svarbu nepamiršti, kad keliaujant su augintiniu automobiliu Šengeno erdvėje taikoma keletas esminių reikalavimų. Dauguma šalių reikalauja, kad gyvūnėlis būtų identifikuotas tatuiruote arba mikroschema, turėtų užpildytą ES gyvūno pasą, kuriame būtų veterinarijos gydytojo žymos apie gyvūnui atliktą identifikaciją ir vakcinaciją nuo pasiutligės.

Į Airiją, Maltą, Švediją įvežamam gyvūnui privalomas papildomas tyrimas, patvirtinantis, kad skiepai nuo pasiutligės buvo veiksmingi. Šiose šalyse nėra pasiutligės, todėl siekiama apsisaugoti, kad virusas nebūtų įvežtas. Nuo 2012 metų sausio 1 dienos vykstant į Didžiąją Britaniją nebereikia kraujo tyrimo ir pusės metų karantino. Paskiepijus tereikės laukti tris savaites, kol skiepai suveiks.

Keliaujant į Rusiją ar Baltarusiją skiepai augintiniui turėtų būti atlikti ne anksčiau nei prieš metus ir ne vėliau nei likus mėnesiui iki išvykimo. Keliaujant į Ukrainą, be anksčiau minėtų punktų, dar reikalingas ir pasiutligės antikūnų kraujo tyrimas.

Visada, kai keliaujate už ES ribų, atidžiai išnagrinėkite išsamią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainės skiltyje „Keliavimas su gyvūnais“ pateikiamą informaciją. Kai kurios egzotiškos šalys taiko labai griežtus reikalavimus įvežamiems gyvūnams arba net apskritai draudžia juos įvežti.

Atskrido net begemotas

Vis daugiau šeimininkų nevengia pasiimti keturkojų augintinių ir į kelionę lėktuvu. Skrendant į užsienį galioja tie patys reikalavimai, kaip ir kelionėms automobiliu. Tiesa, kaip paaiškino Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) atstovė Greta Babarskaitė, kokio dydžio gyvūnas gali drauge su šeimininku skristi lėktuvo salone, priklauso nuo konkrečios oro bendrovės politikos. Vienos oro linijos naminius gyvūnus leidžia vežti narveliuose, nešyklėse ar pririštus salone, kitos laikosi griežtos tvarkos: augintiniai keliauja tik uždaryti specialiuose transportavimo narvuose bagažo skyriuje, trečios salone leidžia vežti ne didesnį negu standartinis rankinis bagažas gyvūną jo gabenimo dėžėje.

„Daugelis oro bendrovių yra nustačiusios specialų gyvūno registracijos mokestį - koks tai gyvūnas, didelės reikšmės neturi. Svarbiausia, kad tai nebūtų draudžiamas namuose laikyti egzotinis, nykstantis gyvūnas. Keliaujant į Airiją, Švediją, Norvegiją reikia nepamiršti prieš mėnesį pranešti apie oru įvežamą gyvūną atitinkamoms šalies institucijoms“, - sakė G. Babarskaitė.

TVOU atstovė priminė, kad kai kurios oro linijos draudžia gyvūnus gabenti lėktuvu. Pavyzdžiui, lietuvių dažnai pasirenkama pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ laikosi labai griežtos taisyklės – „jokių gyvūnų lėktuve". Vengrų pigių skrydžių bendrovė „Wizzair“ taip pat laikosi tokios politikos, išimtį darydama tik specialiai treniruotiems aklųjų keleivių šunims vedliams, kai šie turi atitinkamus dokumentus. O oro bendrovė „Airbaltic“ leidžia gabenti gyvūnus, tačiau reikalauja apie tai pranešti iš anksto, nes viename lėktuve gali būti ne daugiau kaip 2 naminiai gyvūnai.

„Gyvūnai lėktuvais skraido ne taip ir retai. Veislinius šunis, kates, kitus gyvūnus dažnai skraidina veislynų savininkai. Paprasti keleiviai vis dažniau keliauja su augintiniais. Štai šiemet žiemą Vilniaus oro uoste leidosi oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvas, kuriuo atskrido... begemoto jauniklis. Tačiau turiu priminti, kad nesvarbu, ar gyvūnas skrenda bagažo skyriuje, ar salone, - skrydžio metu jis patiria kur kas didesnį stresą negu žmogus. Todėl oru keliaujančiu gyvūnu reikia pasirūpinti dėmesingiau - svarbu, kad visą skrydžio laiką jis turėtų geriamo vandens, jautresniems augintiniams prieš skrydį veterinarijos gydytojai pataria duoti raminamųjų vaistų“, - pažymėjo G. Babarskaitė.

Keliaujantis katinų orkestras

Išsiruošus į kelionę po Lietuvą traukiniu, rekomenduojama turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sveikatą, sumokėti už gyvūno vežimą nustatytą kainą ir turėti mokėjimą patvirtinantį kvitą. „Lietuvos geležinkeliai“ leidžia vežti tik smulkius naminius gyvūnus - šunis, kates, paukščius. Vykstantiems į NVS šalis, Gruziją, kaip ir į Latviją bei Estiją, keleiviams leidžiama gyvūnus vežti tik kietojo vagono su gulimomis vietomis atskirose kupė - ne daugiau kaip du gyvūnus vienoje kupė. Kambariniai gyvūnai turi būti laikomi dėžėse, pintinėse, narveliuose ir turi tilpti nešuliams skirtose vietose.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas papasakojo neįprastą atvejį, nutikusį traukinyje Maskva-Vilnius. Prie traukinio viršininkės Maskvos stotyje priėjo inteligentiška moteris ir pasakė esanti teisininkė. Ji pasiteiravo, ar būtų galimybė pervežti iš Maskvos į Vilnių 8 katinus. Moteris sakė labai mylinti savo augintinius, o Lietuvoje turinti sodybą, kur ir norinti juos nugabenti. Tačiau atėjus išvykimo laikui moteris pasirodė ne su 8 katinais, o su 20 namelių, kuriuose buvo maždaug po du tris katinus.

„Ji turėjo visus reikiamus dokumentus, sutiko sumokėti tiek, kiek reikalavo taisyklės. Traukinys buvo pustuštis, taigi traukinio viršininkė leido važiuoti. Kadangi traukinyje nebuvo bagažo vagono, katinai buvo sunešti į miegamųjų vagonų kupė. Netrukus jau visame vagone aidėjo miaukimas, katinai pradėjo žymėti savo teritoriją ir vagone ėmė sklisti nemalonūs kvapai. Paaiškėjo, kad katinai net nebuvo sterilizuoti“, - stebėjosi V. Gudas.

Tik traukiniui pajudėjus, viršininkė ėmė skambinti į artimiausią stotį ir teirautis dėl keleivės ir jos katinų išlaipinimo ar perkėlimo į kitą traukinį, važiuojantį į Vilnių bei turintį bagažo vagoną. Tačiau katinų šeimininkė puolė į ašaras, prašė jos neišlaipinti. Traukinio viršininkė pasigailėjo keleivės, o ši vėliau per visą kelionę prižiūrėjo katinus bei valė jų namelius. Dėl sunkiai pakenčiamo kvapo keleivė su 20 katinų namelių buvo perkelta į tuščią vagoną. Net nakties metu vagono visi langai buvo atviri. „Vis dėlto kelionės tikslą moteris su savo katinais pasiekė sėkmingai. Tik sukėlė juoką traukinį pasitinkantiems darbuotojams. Jie skaičiavo, kaip vienas po kito iš traukinio buvo išnešami kniaukiantys nameliai“, - linksmą istorijos pabaigą prisiminė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"