Į kelionę – šunys, katės, begemotas

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-01 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-07-01 06:00
Automobiliu vežamą šunį derėtų prisegti specialiu saugos diržu su petnešomis arba įkurdinti jįį už pertvaros. LŽ archyvo nuotrauka
Va­sa­ra – ke­lio­nių me­tas. Jei na­mie lai­ko­te ke­tur­ko­jį au­gin­ti­nį, no­ri­si į ke­lią pa­siim­ti ir jį. Kad at­os­to­gos ne­ap­kars­tų nei jums, nei am­sin­čiam ar mur­kian­čiam bi­čiu­liui, de­rė­tų iš­ma­ny­ti, kaip tin­ka­mai ga­ben­ti sa­vo gy­vū­ną.

Pra­tin­ti rei­kia nuo mažens

Kar­tu su šei­mi­nin­kais au­to­mo­bi­liu ke­liau­jan­tys au­gin­ti­niai – kas­die­nis vaiz­das. Nors Ke­lių eis­mo tai­syk­lės to griež­tai ne­rei­ka­lau­ja, rū­pi­nan­tis tiek sa­vo, tiek gy­vū­nų sau­gu­mu, šu­nis ir ka­tes ge­riau­sia pri­seg­ti spe­cia­liais sau­gos dir­žais su pet­ne­šo­mis ir re­gu­liuo­ja­mu pa­va­dė­liu ar­ba įkur­din­ti au­gin­ti­nį už spe­cia­lios pert­va­ros. Lais­vai ju­dan­tis šuo au­to­mo­bi­ly­je ke­lia pa­vo­jų ne tik sau, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams. Stai­giai stab­dant au­to­mo­bi­lį gy­vū­nas ga­li bū­ti iš­svies­tas per prie­ki­nį stik­lą, trenk­tis į sa­lo­ne esan­čius žmo­nes ir juos su­žeis­ti. Be to, ne­pri­seg­tas gy­vū­nas daž­nai ne­nus­tygs­ta vie­to­je, ju­da po ma­ši­nos sa­lo­ną ir taip blaš­ko vai­ruo­to­ją.

„Iš­si­ruo­šę į il­ges­nes ke­lio­nes ne­už­mirš­ki­te pa­isy­ti ir au­gin­ti­nio ge­ro­vės. Pa­ty­ręs vai­ruo­to­jas pats il­gas va­lan­das iš­tve­ria už vai­ro ir jam at­ro­do, kad ir šu­niui vis­kas ge­rai. Bet ge­rai tik ta­da, kai ke­tur­ko­jui drau­gui ne­už­mir­ši­te karš­tą die­ną kas ke­lias va­lan­das duo­ti pa­lak­ti, su­sto­si­te ir iš­li­pę kar­tu pra­si­mankš­tin­si­te. Ge­riau­sia, kai šuo ke­liau­ti yra pra­ti­na­mas nuo ma­žens, ta­da jis kur kas ge­riau iš­tve­ria il­ges­nes ke­lio­nes. Ki­taip net ke­lio­nė iš Vil­niaus į Klai­pė­dą ga­li su­kel­ti gy­vū­nui di­de­lį stre­są, o kar­tu ne­sma­gu bus ir jums, nes šuo taps ne­ra­mus, le­kuos ir sei­lė­sis“, - pa­ta­rė Lie­tu­vos ki­no­lo­gų drau­gi­jos at­sto­vė Au­re­li­ja Stas­ke­vi­čie­nė.

Anot ki­no­lo­gų, ruo­šian­tis į il­gą ke­lią su šu­ni­mi ar ka­te, ge­riau­sia ma­ši­no­je įreng­ti funk­cio­na­lią gir­dy­mo įran­gą, ku­ri pa­gal gy­vū­no rū­šį ir am­žių vi­siš­kai pa­ten­kin­tų jo van­dens ar ati­tin­ka­mų elek­tro­li­tų po­rei­kį.

Svar­bu pa­si­rū­pin­ti skiepais

Sau­gos dir­žai su spe­cia­lio­mis pet­ne­šo­mis Lie­tu­vos ke­liuo­se kol kas nė­ra pri­va­lo­mi, ta­čiau jei ke­ti­na­te ke­liau­ti au­to­mo­bi­liu į Va­ka­rų Eu­ro­pą, jais bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti. Ki­taip ga­li­te su­lauk­ti ne tik po­li­ci­nin­ko pa­sta­bos, bet ir bau­dos.

Iš­si­ruo­šus į už­sie­nį svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad ke­liau­jant su au­gin­ti­niu au­to­mo­bi­liu Šen­ge­no erd­vė­je tai­ko­ma ke­le­tas es­mi­nių rei­ka­la­vi­mų. Dau­gu­ma ša­lių rei­ka­lau­ja, kad gy­vū­nė­lis bū­tų iden­ti­fi­kuo­tas ta­tui­ruo­te ar­ba mi­kros­che­ma, tu­rė­tų už­pil­dy­tą ES gy­vū­no pa­są, ku­ria­me bū­tų ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo žy­mos apie gy­vū­nui at­lik­tą iden­ti­fi­ka­ci­ją ir vak­ci­na­ci­ją nuo pa­siut­li­gės.

Į Ai­ri­ją, Mal­tą, Šve­di­ją įve­ža­mam gy­vū­nui pri­va­lo­mas pa­pil­do­mas ty­ri­mas, pa­tvir­ti­nan­tis, kad skie­pai nuo pa­siut­li­gės bu­vo veiks­min­gi. Šio­se ša­ly­se nė­ra pa­siut­li­gės, to­dėl sie­kia­ma ap­si­sau­go­ti, kad vi­ru­sas ne­bū­tų įvež­tas. Nuo 2012 me­tų sau­sio 1 die­nos vyks­tant į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ne­be­rei­kia krau­jo ty­ri­mo ir pu­sės me­tų ka­ran­ti­no. Pa­skie­pi­jus te­rei­kės lauk­ti tris sa­vai­tes, kol skie­pai su­veiks.

Ke­liau­jant į Ru­si­ją ar Bal­ta­ru­si­ją skie­pai au­gin­ti­niui tu­rė­tų bū­ti at­lik­ti ne anks­čiau nei prieš me­tus ir ne vė­liau nei li­kus mė­ne­siui iki iš­vy­ki­mo. Ke­liau­jant į Ukrai­ną, be anks­čiau mi­nė­tų punk­tų, dar rei­ka­lin­gas ir pa­siut­li­gės an­ti­kū­nų krau­jo ty­ri­mas.

Vi­sa­da, kai ke­liau­ja­te už ES ri­bų, ati­džiai iš­nag­ri­nė­ki­te iš­sa­mią Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos in­ter­ne­to sve­tai­nės skil­ty­je „Ke­lia­vi­mas su gy­vū­nais“ pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją. Kai ku­rios eg­zo­tiš­kos ša­lys tai­ko la­bai griež­tus rei­ka­la­vi­mus įve­ža­miems gy­vū­nams ar­ba net aps­kri­tai drau­džia juos įvež­ti.

At­skri­do net begemotas

Vis dau­giau šei­mi­nin­kų ne­ven­gia pa­siim­ti ke­tur­ko­jų au­gin­ti­nių ir į ke­lio­nę lėk­tu­vu. Skren­dant į už­sie­nį ga­lio­ja tie pa­tys rei­ka­la­vi­mai, kaip ir ke­lio­nėms au­to­mo­bi­liu. Tie­sa, kaip pa­aiš­ki­no Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to (TVOU) at­sto­vė Gre­ta Ba­bars­kai­tė, ko­kio dy­džio gy­vū­nas ga­li drau­ge su šei­mi­nin­ku skris­ti lėk­tu­vo sa­lo­ne, pri­klau­so nuo kon­kre­čios oro bend­ro­vės po­li­ti­kos. Vie­nos oro li­ni­jos na­mi­nius gy­vū­nus lei­džia vež­ti nar­ve­liuo­se, ne­šyk­lė­se ar pri­riš­tus sa­lo­ne, ki­tos lai­ko­si griež­tos tvar­kos: au­gin­ti­niai ke­liau­ja tik už­da­ry­ti spe­cia­liuo­se trans­por­ta­vi­mo nar­vuo­se ba­ga­žo sky­riu­je, tre­čios sa­lo­ne lei­džia vež­ti ne di­des­nį ne­gu stan­dar­ti­nis ran­ki­nis ba­ga­žas gy­vū­ną jo ga­be­ni­mo dė­žė­je.

„Dau­ge­lis oro bend­ro­vių yra nu­sta­čiu­sios spe­cia­lų gy­vū­no re­gis­tra­ci­jos mo­kes­tį - koks tai gy­vū­nas, di­de­lės reikš­mės ne­tu­ri. Svar­biau­sia, kad tai ne­bū­tų drau­džia­mas na­muo­se lai­ky­ti eg­zo­ti­nis, nyks­tan­tis gy­vū­nas. Ke­liau­jant į Ai­ri­ją, Šve­di­ją, Nor­ve­gi­ją rei­kia ne­pa­mirš­ti prieš mė­ne­sį pra­neš­ti apie oru įve­ža­mą gy­vū­ną ati­tin­ka­moms ša­lies ins­ti­tu­ci­joms“, - sa­kė G. Ba­bars­kai­tė.

TVOU at­sto­vė pri­mi­nė, kad kai ku­rios oro li­ni­jos drau­džia gy­vū­nus ga­ben­ti lėk­tu­vu. Pa­vyz­džiui, lie­tu­vių daž­nai pa­si­ren­ka­ma pi­gių skry­džių bend­ro­vė „Rya­nair“ lai­ko­si la­bai griež­tos tai­syk­lės – „jo­kių gy­vū­nų lėk­tu­ve". Veng­rų pi­gių skry­džių bend­ro­vė „Wiz­zair“ taip pat lai­ko­si to­kios po­li­ti­kos, iš­im­tį da­ry­da­ma tik spe­cia­liai tre­ni­ruo­tiems ak­lų­jų ke­lei­vių šu­nims ved­liams, kai šie tu­ri ati­tin­ka­mus do­ku­men­tus. O oro bend­ro­vė „Air­bal­tic“ lei­džia ga­ben­ti gy­vū­nus, ta­čiau rei­ka­lau­ja apie tai pra­neš­ti iš anks­to, nes vie­na­me lėk­tu­ve ga­li bū­ti ne dau­giau kaip 2 na­mi­niai gy­vū­nai.

„Gy­vū­nai lėk­tu­vais skrai­do ne taip ir re­tai. Veis­li­nius šu­nis, ka­tes, ki­tus gy­vū­nus daž­nai skrai­di­na veis­ly­nų sa­vi­nin­kai. Pa­pras­ti ke­lei­viai vis daž­niau ke­liau­ja su au­gin­ti­niais. Štai šie­met žie­mą Vil­niaus oro uos­te lei­do­si oro bend­ro­vės „Luft­han­sa“ lėk­tu­vas, ku­riuo at­skri­do... be­ge­mo­to jau­nik­lis. Ta­čiau tu­riu pri­min­ti, kad ne­svar­bu, ar gy­vū­nas skren­da ba­ga­žo sky­riu­je, ar sa­lo­ne, - skry­džio me­tu jis pa­ti­ria kur kas di­des­nį stre­są ne­gu žmo­gus. To­dėl oru ke­liau­jan­čiu gy­vū­nu rei­kia pa­si­rū­pin­ti dė­me­sin­giau - svar­bu, kad vi­są skry­džio lai­ką jis tu­rė­tų ge­ria­mo van­dens, jau­tres­niems au­gin­ti­niams prieš skry­dį ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai pa­ta­ria duo­ti ra­mi­na­mų­jų vais­tų“, - pa­žy­mė­jo G. Ba­bars­kai­tė.

Ke­liau­jan­tis ka­ti­nų orkestras

Iš­si­ruo­šus į ke­lio­nę po Lie­tu­vą trau­ki­niu, re­ko­men­duo­ja­ma tu­rė­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo pa­žy­mą apie gy­vū­no svei­ka­tą, su­mo­kė­ti už gy­vū­no ve­ži­mą nu­sta­ty­tą kai­ną ir tu­rė­ti mo­kė­ji­mą pa­tvir­ti­nan­tį kvi­tą. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ lei­džia vež­ti tik smul­kius na­mi­nius gy­vū­nus - šu­nis, ka­tes, pa­ukš­čius. Vyks­tan­tiems į NVS ša­lis, Gru­zi­ją, kaip ir į Lat­vi­ją bei Es­ti­ją, ke­lei­viams lei­džia­ma gy­vū­nus vež­ti tik kie­to­jo va­go­no su gu­li­mo­mis vie­to­mis at­ski­ro­se ku­pė - ne dau­giau kaip du gy­vū­nus vie­no­je ku­pė. Kam­ba­ri­niai gy­vū­nai tu­ri bū­ti lai­ko­mi dė­žė­se, pin­ti­nė­se, nar­ve­liuo­se ir tu­ri tilp­ti ne­šu­liams skir­to­se vie­to­se.

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas Vid­man­tas Gu­das pa­pa­sa­ko­jo ne­įp­ras­tą at­ve­jį, nu­ti­ku­sį trau­ki­ny­je Mask­va-Vil­nius. Prie trau­ki­nio vir­ši­nin­kės Mask­vos sto­ty­je pri­ėjo in­te­li­gen­tiš­ka mo­te­ris ir pa­sa­kė esan­ti tei­si­nin­kė. Ji pa­si­tei­ra­vo, ar bū­tų ga­li­my­bė per­vež­ti iš Mask­vos į Vil­nių 8 ka­ti­nus. Mo­te­ris sa­kė la­bai my­lin­ti sa­vo au­gin­ti­nius, o Lie­tu­vo­je tu­rin­ti so­dy­bą, kur ir no­rin­ti juos nu­ga­ben­ti. Ta­čiau at­ėjus iš­vy­ki­mo lai­kui mo­te­ris pa­si­ro­dė ne su 8 ka­ti­nais, o su 20 na­me­lių, ku­riuo­se bu­vo maž­daug po du tris ka­ti­nus.

„Ji tu­rė­jo vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus, su­ti­ko su­mo­kė­ti tiek, kiek rei­ka­la­vo tai­syk­lės. Trau­ki­nys bu­vo pus­tuš­tis, tai­gi trau­ki­nio vir­ši­nin­kė lei­do va­žiuo­ti. Ka­dan­gi trau­ki­ny­je ne­bu­vo ba­ga­žo va­go­no, ka­ti­nai bu­vo su­neš­ti į mie­ga­mų­jų va­go­nų ku­pė. Ne­tru­kus jau vi­sa­me va­go­ne ai­dė­jo miau­ki­mas, ka­ti­nai pra­dė­jo žy­mė­ti sa­vo te­ri­to­ri­ją ir va­go­ne ėmė sklis­ti ne­ma­lo­nūs kva­pai. Pa­aiš­kė­jo, kad ka­ti­nai net ne­bu­vo ste­ri­li­zuo­ti“, - ste­bė­jo­si V. Gu­das.

Tik trau­ki­niui pa­ju­dė­jus, vir­ši­nin­kė ėmė skam­bin­ti į ar­ti­miau­sią sto­tį ir tei­rau­tis dėl ke­lei­vės ir jos ka­ti­nų iš­lai­pi­ni­mo ar per­kė­li­mo į ki­tą trau­ki­nį, va­žiuo­jan­tį į Vil­nių bei tu­rin­tį ba­ga­žo va­go­ną. Ta­čiau ka­ti­nų šei­mi­nin­kė puo­lė į aša­ras, pra­šė jos ne­iš­lai­pin­ti. Trau­ki­nio vir­ši­nin­kė pa­si­gai­lė­jo ke­lei­vės, o ši vė­liau per vi­są ke­lio­nę pri­žiū­rė­jo ka­ti­nus bei va­lė jų na­me­lius. Dėl su­nkiai pa­ken­čia­mo kva­po ke­lei­vė su 20 ka­ti­nų na­me­lių bu­vo per­kel­ta į tuš­čią va­go­ną. Net nak­ties me­tu va­go­no vi­si lan­gai bu­vo at­vi­ri. „Vis dėl­to ke­lio­nės tiks­lą mo­te­ris su sa­vo ka­ti­nais pa­sie­kė sėk­min­gai. Tik su­kė­lė juo­ką trau­ki­nį pa­si­tin­kan­tiems dar­buo­to­jams. Jie skai­čia­vo, kaip vie­nas po ki­to iš trau­ki­nio bu­vo iš­ne­ša­mi kniau­kian­tys na­me­liai“, - links­mą is­to­ri­jos pa­bai­gą pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami