TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Į Lietuvą britus atgena azartas

2010 07 28 0:00
Hollandų šeima (iš kairės Dave'as, Michaelis ir Andrew) tapo nuolatiniais lenktynių Lietuvoje dalyviais.
Viliaus Steponėno nuotrauka

Kuo gyvena profesionalūs lenktynininkai nutilus lenktynių šurmuliui, ko žiūrovai nemato, bet paprastam stebėtojui visada labai smalsu - LŽ atskleidė lenktynininkų šeima iš Didžiosios Britanijos.

Lietuvoje atsitiktinai apsilankiusi Hollandų šeima iš Didžiosios Britanijos nuo tol jau trejus metus iš eilės nepraleidžia nė vienų svarbių žiedinių lenktynių mūsų krašte. Didžiausiose jų, kasmetinėse 1000 kilometrų lenktynėse Palangoje, tėvo Dave'o ir dviejų sūnų, Andrew bei Michaelio, ekipažas startavo jau trečią kartą. Jiems pagaliau pavyko pasiekti finišą.

Su Michaeliu HOLLANDU LŽ kalbėjosi apie lenktynių užkulisius, verslą ir anglams nesvetimą lietuvišką būdą tvarkyti reikalus.

Atsitiktinė mintis.

- Kaip nusprendėte pradėti lenktyniauti Lietuvoje?

- Pirmasis į Lietuvą atkeliavo Dave'as. Tai buvo prieš 11 metų. Brolis ir jo verslo partneris nusprendė atsiskraidinti nedidelį lėktuvėlį. Jis buvo rusiškas, taigi nėra daug šalių, kur tokį lėktuvą būtų galima tinkamai laikyti ir prižiūrėti, tad jie pasirinko Lietuvą. Taip brolis čia ir atvyko.

Vieną dieną važiuodamas pro šalį jis atsitiktinai pastebėjo vykstančias lenktynes. Pasikalbėjęs su vienu lietuviu draugu Dave'as sužinojo apie renginį daugiau ir paskambino man. "Turime čia lenktyniauti", - susižavėjęs siūlė jis.

Taigi pirmą kartą į Palangą atvažiavome kaip žiūrovai. Prisimenu, kai susitikome su organizatoriais ir pasakėme, kad norėtume dalyvauti, jie netikėdami lingavo galvomis: "Taip, taip." Bet jau kitąmet pasirodėme kaip dalyviai.

- Kokį įspūdį jums paliko pirmosios lenktynės?

- Tada atvažiavome, galima sakyti, nepasiruošę, apsukome tik porą ratų, bet nuo tol kiekvienas kartas vis sėkmingesnis. Pernai startavome su tikrai galingu "Ford Sierra RS500", bet šįmet jį sudaužiau lenktynėse Kaune. Oi... Automobilis jau beveik suremontuotas, bet iki 1000 kilometrų lenktynių nebūtume spėję jo sutvarkyti, taigi tėvas pasiūlė perdaryti mūsų ralio automobilį, pirmos kartos "Ford Escort". Tai iš pradžių atrodė beprotiška mintis.

Broliška konkurencija

- Galiausiai jūs į Palangą atsivežėte ne vieną, o tris automobilius. Kaip sugalvojote startuoti ir istorinių automobilių lenktynėse?

- Tėtis skaitė informaciją apie renginį ir pamatė, kad programoje yra ir istorinių automobilių lenktynės. Jis nusprendė, jog mes visi trys turėtume jose dalyvauti. Aš suabejojau, nes mano ir brolio automobiliai taip pat buvo skirti raliui, taigi iki renginio likus dviem dienoms nutarėme atsivežti dar dvi mašinas.

- Jūsų brolis laimėjo istorines lenktynes. Kaip jūs ir jūsų tėvas jaučiatės būdami aplenkti?

- Ne itin gerai, bet... Aš prasčiau jaučiuosi dėl greičių dėžės problemų, kurios neleido man lenktyniauti. Mano lenktynės buvo sužlugdytos iš karto po starto. Jungiau pirmą pavarą, tada antrą ir... bėgių perjungimo svirtis liko mano rankoje, aš ją tiesiog nulaužiau! Šiaip ne taip įjungiau pavarą, apvažiavau vieną ratą ir grįžau į boksus. Tėtis galiausiai atvažiavo ketvirtas, jis irgi nebuvo patenkintas.

Užaugino lenktynininkus

- Jūsų tėvas - patyręs lenktynininkas. Kokiose varžybose jis dalyvauja?

- Dažniausiai sprinto varžybose Anglijoje, apsuka 20 su trupučiu ratų, panašiai kaip istorinėse lenktynėse. Jose bei ralio varžybose tėtis yra laimėjęs daugybę kartų. Prieš 10 metų jis vis nugalėdavo mane ir brolį, bet paskutinius trejus ketverius metus mudu tampame vis greitesni ir dabar jau tėčiui tenka mus vytis. Pirmus porą kartų, kai jį įveikėme, jis neapsidžiaugė, bet dabar mėgsta sakyti: "Jei manęs neįveiksite, vadinasi, patys esate lėti."

- Kaip nusprendėte tėvui atiduoti garbę kirsti finišo liniją?

- Jis sakė: "Aš čia bosas, taigi automobilį iki finišo vairuosiu aš." Aš vairavau paskutinį pusvalandį, o tada apsikeitėme likus vos keliems ratams, kad finišuoti galėtų tėtis.

Prieš lenktynes sakėme, kad vienintelis dalykas, ko norime, tai finišuoti. Šįkart automobilį ruošėme paskubomis, jį remontavome net paskutinėmis dienomis prieš varžybas. Iš tiesų esu nustebęs - maniau, mašina bus prastesnė, bet didelių sunkumų neturėjome ir galėjome pasivyti bei aplenkti net kai kuriuos automobilius, kurie buvo tikrai greiti pernai. Variklis beveik negeneravo traukos nuo nulio iki 5 tūkst. apsukų per minutę. Šią problemą pajutome nuo pat starto. Esant didesnėms apsukoms trauka staiga atsirasdavo ir automobilis šaudavo į priekį. Turėjo būti keista stebėti, kaip ką nors aplenkiu prieš posūkį, tada stabdau, suku ir išvažiuojant iš posūkio visi mane lenkia ir tolsta, o mano automobilis vos juda. Po kelių akimirkų jis taip pat įsibėgėja, visus pasiveju ir vėl viskas iš pradžių.

Lietuviškai britiškas apsukrumas

- Kaip ruošitės kitoms lenktynėms Lietuvoje?

- Turime daug ką padaryti. Per šias lenktynes sugedo dvi pavarų dėžės ir du diferencialai, taigi juos reikės remontuoti. Visą įrangą reikės gabenti atgal į Didžiąją Britaniją, nors ketinome viską palikti čia iki kitų lenktynių. Kadangi sugedo tiek daug dalykų, neturime kitos išeities. Automobilį paliksime Lietuvoje, vienas pažįstamas pasiūlė mašiną priglausti savo garaže ir sakė, kad galėsime pasinaudoti jo dirbtuvėmis. Mano brolis pažįsta keletą žmonių, važinėjančių sunkvežimiais po Europą, taigi ketiname jiems įduoti variklį ir keletą kitų dalių, šiek tiek sumokėti, jas suremontuoti ir parsivežti į Lietuvą. Daugumos dalykų automobilyje nekeisime, nes iki lenktynių Kaune liko nedaug laiko (4 valandų lenktynės Nemuno žiede vyks rugsėjo 18-19 dienomis - aut.), o po jų ruošime mašiną kitoms 1000 km lenktynėms.

- Jūs planuojate lenktyniauti tuo pačiu automobiliu?

- Taip. Į jį reikės investuoti daug pinigų, bet automobilis tikrai gali būti greitas. Su juo niekada nelaimėsime šių lenktynių, daugybė vyrukų mus aplenks, bet galime būti greiti. Po to, ką patyrėme pernai ir užpernai, šįmet viskas pavyko tikrai puikiai. Vaikinai iš komandos "Lada" po lenktynių priėję sakė: "Šiose lenktynėse buvo du automobiliai, kurių sėkmės labiausiai norėjo žiūrovai, - tai mūsų ir jūsų mašinos." Labai miela tai girdėti. Būtent dėl to ir planuojame vėl atsivežti savo senuką "Ford". Mes turime pažįstamų, kuriems galėtume pasiūlyti ketvirtojo lenktynininko vietą už tam tikrą sumą pinigų, bet kokia to prasmė? Nugalėtojas ne visada tampa populiariausiu lenktynininku. Žiūrovai supranta, kad lenktynes kartais laimi ne žmogus, o pinigai.

Dėl žiūrovų

- Dėl to jūs visada lenktyniaujate senais automobiliais?

- Taip, bet net ir senomis mašinomis lenktyniauti yra gana brangu. Žmonės mano, kad seną automobilį vairuoti pigu, bet Anglijoje startuoti net ir senomis mašinomis kainuoja beprotiškai daug. "Escort'ui" turime kiekvieną atsarginę dalį, o jei reikėtų, net galėtume išimti dalių iš kitų automobilių.

- Ar jums patinka lenktynių žiūrovai Lietuvoje?

- Jie yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl kasmet atvykstame į Lietuvą. Didžiojoje Britanijoje viskas kitaip. Ten galime lenktyniauti raliuose, bet žiūrovai nerodo tiek susidomėjimo, nesigilina į automobilių charakteristikas ar komandų darbą. Esame laimėję gana daug varžybų. Bet kai po pergalės atvažiuojame į vietinį automobilių sporto klubą, kuriame susitinkame su draugais, niekas apie tai nekalba. O Lietuvoje net kitų komandų nariai prieina, sveikina, jaučiamės čia kaip namie.

- Kaip jaučiatės kasmet švęsdamas gimtadienį (liepos 16 dieną) lenktynių trasoje?

- Tai kaip geras priminimas, kad kasmet senstu. Iš tikrųjų, neįsivaizduoju, kad galėtų būti smagiau. Iš organizatorių gavau tortą, o kai brolis laimėjo istorines lenktynes, prieš lipdamas ant pakylos jis visiems pasakė, kad tądien mano gimtadienis, taigi visi susirinkusieji dainavo man "Su gimimo diena". Buvo labai miela.

Verslas kenčia visur

- Kaip jūs finansuojate savo dalyvavimą lenktynėse?

- Mus remia DFDS, jie nemokamai atplukdo mūsų automobilius ir įrangą į Klaipėdą, o tai mums yra didelė parama, nes kitaip komandos atgabenimas kainuotų apie 20 tūkst. litų. Lietuvoje turime keletą nedidelių rėmėjų, bet dauguma jų remia ne pinigais, o nemokamomis paslaugomis. Todėl šįmet pasispaudėme, kur tik galėjome. Dabar verslui blogi laikai visoje Didžiojoje Britanijoje, taigi rimtai svarstėme, ar dalyvauti šių metų lenktynėse, bet tėtis sakė, kad neturėtume trauktis.

- Ar lėšų trūkumas nesutrukdys jums kitąmet atvykti į Lietuvą?

- Verslo padėtis Didžiojoje Britanijoje dabar tikrai nekokia, bet mes laikomės neblogai, nors ir ne taip gerai, kaip buvo anksčiau. (Hollandų šeima turi įmonę, siūlančią šuolių su guma pramogas - aut.) Jei situacija nepablogės, viskas bus gerai.

Galbūt kiti metai jau bus geresni. Mūsų verslas ir per recesiją gana neblogai laikosi. Žinau žmonių, kuriems kur kas labiau nepasisekė. Vis dar gauname pelno, taigi negaliu skųstis. Kol verslas seksis gerai, tol planuojame lenktyniauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"