Į pėsčiųjų perėją – kaip į mirtį

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-12-03 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-12-03 06:00
Keliuose, kur eismo juostų skaičius abiem pusėms yra po dvi ar daugiau, būtinos saugos salelės pėstiesiems ir šviesoforais reguliuojamos perėjos arba virš važiuojamosios kelio dalies įrengiami pėsčiųjų tiltai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Įver­ti­nę krau­pią šių me­tų žū­čių ke­liuo­se sta­tis­ti­ką, pės­čių­jų pe­rė­jas tu­rė­tu­me žy­mė­ti ne per „zeb­rą“ ra­miai kul­niuo­jan­čiu žmo­ge­liu­ku, o juo­da kau­ko­le. Mat už­per­nai ir per­nai po ra­tais pe­rė­jo­se per me­tus žu­vo po 17 pės­čių­jų, o šie­met per vie­nuo­li­ka mė­ne­sių su gy­vy­be, ei­da­mi per pe­rė­jas, at­sis­vei­ki­no 25 žmo­nės.

Dau­giau nei treč­da­lis pa­sta­rai­siais me­tais Lie­tu­vo­je vyks­tan­čių eis­mo įvy­kių fik­suo­ja­mi kaip au­to­mo­bi­lių už­va­žia­vi­mas ant pės­čių­jų. Vai­ruo­to­jai pa­sa­ky­tų: pės­tie­ji pa­tys ne­re­tai iš­šo­ka tie­siai prieš no­sį. Ta­čiau ma­žin­ti žū­čių ke­liuo­se skai­čių ga­li­ma ne kal­ti­ni­mais, o tik pa­si­tel­kus ana­li­ti­nį pro­tą ir tiks­lin­gai ke­liuo­se įren­gia­mus in­ži­ne­ri­nius sau­gos ele­men­tus.

Ne re­ko­men­duos, o reikalaus

Prieš ke­le­rius me­tus Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja (LAKD) par­en­gė in­ži­ne­ri­nių sau­gaus eis­mo prie­mo­nių pro­jek­ta­vi­mo ir nau­do­ji­mo re­ko­men­da­ci­jas. Šie­met pa­si­py­lus pės­čių­jų žū­čių, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je su­sizg­rib­ta nuo re­ko­men­da­ci­jų pe­rei­ti prie pri­va­lo­mų­jų tai­syk­lių. Tam ki­tą­met LAKD re­ko­men­da­ci­jų pa­grin­du tu­rė­tų bū­ti pa­tvir­tin­tos pri­va­lo­mos pe­rė­jų įren­gi­mo tai­syk­lės. Gy­ven­vie­tė­se bei mies­tuo­se įren­gia­mo­se ar pert­var­ko­mo­se pe­rė­jo­se at­si­ras­tų pa­pil­do­mų in­ži­ne­ri­nių sau­gaus eis­mo prie­mo­nių, pri­ver­čian­čių vai­ruo­to­jus su­lė­tin­ti grei­tį. Taip bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti pa­si­kar­to­jan­čių ne­lai­mių dėl to, kad vai­ruo­to­jas lai­ku ne­pas­te­bė­jo pės­čio­jo ir ne­su­ma­ži­no grei­čio.

„Į­ren­giant pe­rė­jas bus pri­va­lo­ma lai­ky­tis tai­syk­lių, ta­čiau pa­čios ne­sau­giau­sios yra nuo so­viet­me­čio li­ku­sios ir vis dar ne­pert­var­ky­tos pe­rė­jos. Tai, kaip spar­čiai jos re­kons­truo­ja­mos, pri­klau­so tik nuo sa­vi­val­dy­bių ski­ria­mo dė­me­sio. Sa­vi­val­dy­bė­se di­de­lę įta­ką taip pat tu­ri vers­li­nin­kai. Jiems pa­gei­dau­jant, prieš pre­ky­bos cen­trą pe­rė­jos tuč­tuo­jau iš­dygs­ta, o kai pra­šo gy­ven­to­jai – pro­ce­sai ju­da lė­tai. Va­ka­rų Eu­ro­po­je pa­vo­jin­gų pės­čių­jų pe­rė­jų be­veik ne­be­li­kę, ir es­tai, ir len­kai pa­sta­rai­siais me­tais mak­si­ma­liai spar­čiai įgy­ven­di­na se­nų, ne­sau­gių pe­rė­jų re­kons­truk­ci­ją“, - pa­žy­mė­jo Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Sau­gaus eis­mo sky­riaus ve­dė­jas Vid­man­tas Pum­pu­tis.

Žū­tys - neatsitiktinės

Lie­tu­vo­je ne­sau­gių pe­rė­jų re­kons­truk­ci­ja kol kas ju­da vėž­lio žings­niu. Ta­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas nu­ro­dė, kad pe­rė­jų at­nau­ji­ni­mo pro­ce­sas šie­met pa­ga­liau baig­tas bent jau vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liuo­se. Juo­se vi­sos pe­rė­jos ap­rū­pin­tos es­mi­niais pės­čių­jų sau­gai skir­tais ele­men­tais – yra apš­vie­ti­mas, sau­gu­mo sa­le­lės. Itin efek­ty­via prie­mo­ne yra lai­ko­mi ir prieš pės­čių­jų pe­rė­jas įren­gia­mi grei­čio ma­tuok­liai.

„Nag­ri­nė­jant eis­mo įvy­kius aki­vaiz­du, kad dau­giau­sia pės­čių­jų žūs­ta ne­sau­gio­se pe­rė­jo­se, to­dėl jas su­tvar­kius vi­so­je ša­ly­je mak­si­ma­liai su­ma­žė­tų au­kų. Pe­rė­jos, ku­rio­se per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį pa­kar­to­ti­nai žu­vo pės­čių­jų, yra ne­sau­gios in­ži­ne­ri­niu po­žiū­riu - žū­tys ne­at­si­tik­ti­nės. Pri­klau­so­mai nuo pe­rė­jos ir ke­ly­je ri­bo­ja­mo grei­čio, bū­ti­na pe­rė­jas ap­rū­pin­ti tais ele­men­tais, ku­rie rea­liai pri­stab­do prieš jas au­to­mo­bi­lių srau­tą. Vien ke­lio ženk­lais sau­gu­mo ne­pa­di­din­si­me“, - ne­abe­jo­jo V. Pum­pu­tis.

Be­je, grei­čio ma­ži­ni­mo kal­ne­lius re­ko­men­duo­ja­ma įreng­ti tik ta­da, jei rea­lus vi­du­ti­nis trans­por­to eis­mo grei­tis nė­ra di­des­nis kaip 30 km/h, va­di­na­mą­sias pla­to (iš­ki­lią­sias) pe­rė­jas – iki 50 km/h. To­kiuo­se ke­liuo­se, kur eis­mo juo­stų skai­čius abiem pu­sėms yra po dvi ar dau­giau, bū­ti­nos sau­gos sa­le­lės ir švie­so­fo­rais re­gu­liuo­ja­mos pe­rė­jos ar­ba virš va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies įren­gia­mi pės­čių­jų til­tai, ki­taip šiur­pių tra­ge­di­jų ne­pa­vyks iš­veng­ti.

Vie­na ge­riau­siai grei­tį lin­ku­sius vir­šy­ti vai­ruo­to­jus tram­dan­čių prie­mo­nių – grei­čio ma­tuok­liai. Jie ga­lė­tų bū­ti įren­gia­mi prieš pės­čių­jų pe­rė­jas ir be at­ski­ro pers­pė­ji­mo. Smar­kiai gau­sin­ti grei­čio ma­tuok­lių skai­čių pra­ėju­sią sa­vai­tę ap­sisp­ren­dė Kau­no val­džia. Šio mies­to ta­ry­ba vien­bal­siai pri­ta­rė de­šim­ties grei­čio ma­ta­vi­mo prie­tai­sų įsi­gi­ji­mui. 8 sta­cio­na­rūs ir 2 mo­bi­lūs grei­čio ma­tuok­liai bus pa­sta­ty­ti ava­rin­giau­sio­se mies­to vie­to­se.

„Sta­cio­na­rūs grei­čio ma­tuok­liai tu­rė­tų bū­ti die­gia­mi „karš­čiau­sio­se“ mies­to vie­to­se, pa­si­žy­min­čio­se di­džiau­siu ava­rin­gu­mu, o mo­bi­lių grei­čio ma­tuok­lių vie­tos bus kei­čia­mos at­siž­vel­giant į po­li­ci­jos bei gy­ven­to­jų pa­siū­ly­mus. Ti­ki­mės, kad ši sis­te­ma kar­di­na­liai pa­ge­rins vie­šą­jį sau­gu­mą Kau­no mies­te. Už­sie­nio pra­kti­ka by­lo­ja, jog tin­ka­mai įdie­gus to­kio ti­po sis­te­mą ava­rin­gu­mas su­ma­žė­ja 30 proc., o mir­tin­gu­mas - 20 pro­cen­tų“, - sa­kė Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas Da­nas Bort­ke­vi­čius.

Kuo gat­vė il­ges­nė ir pla­tes­nė, tuo dau­giau eis­mo įvy­kių jo­je įvyks­ta. Pa­sak po­li­ti­kų, su­re­mon­ta­vus Kau­no gat­ves, jo­se ėmė kur kas ag­re­sy­viau reikš­tis grei­tį mėgs­tan­tys vai­ruo­to­jai, tad drau­ge su gat­vių re­mon­tu pri­va­lo bū­ti įdie­gia­mos sau­gu­mo sis­te­mos.

Kau­no mies­to me­ro pa­va­duo­to­jas Sta­nis­lo­vas Buš­ke­vi­čius siū­lė įdieg­ti švie­so­fo­rais re­gu­liuo­ja­mo­se pės­čių­jų pe­rė­jo­se sis­te­mą, ku­ri leis­tų su­stab­dy­ti grei­tį vir­ši­jan­čius au­to­mo­bi­lius, nors jiems de­ga ža­lias švie­so­fo­ro sig­na­las. Į švie­so­fo­rą bū­tų in­teg­ruo­tas grei­čio ma­tuok­lis, ku­ris, už­fik­sa­vęs grei­tį vir­ši­jan­tį pa­žei­dė­ją, au­to­ma­tiš­kai įjung­tų rau­do­ną švie­so­fo­ro sig­na­lą. To­kia sis­te­ma jau vei­kia Ry­go­je. Ta­čiau kol kas nau­jiems grei­čio ma­tuok­liams nu­sta­ty­tuo­se rei­ka­la­vi­muo­se Kau­no val­di­nin­kai šios funk­ci­jos ne­nu­ma­tė.

Vai­ruo­ti leis­ta ne visiems

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Au­to­mo­bi­lių trans­por­to ka­ted­ros ve­dė­jas Sau­gir­das Pu­kals­kas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad ly­gios gat­vės ir ke­liai bei tech­niš­kai iš­to­bu­lė­ję au­to­mo­bi­liai lei­džia vai­ruo­to­jams už­si­mirš­ti ir dau­giau nei leis­ti­na myg­ti ak­ce­le­ra­to­riaus pe­da­lą.

„Rei­kia iš­sa­miai ana­li­zuo­jant eis­mo įvy­kius, iden­ti­fi­kuo­jant jų prie­žas­tis ir pa­gal gau­tas iš­va­das ren­giant Sau­gaus eis­mo plė­tros prog­ra­mą nu­ma­ty­ti tin­ka­miau­sias sau­gaus eis­mo prie­mo­nes, ku­rios pa­dė­tų iš­veng­ti ki­tų ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų. Ke­liai vis ge­res­ni, au­to­mo­bi­liai tech­niš­kai to­bu­les­ni, o į eis­mo da­ly­vių psi­cho­lo­gi­ją dė­me­sio be­veik ne­krei­pia­me. Jei gat­vė­je trys eis­mo juo­stos, o jų plo­tis kaip ma­gis­tra­lė­je, nė­ra ko ti­kė­tis, kad vai­ruo­to­jai lai­ky­sis 50-60 km/h grei­čio. Tuo­met įvyks­ta eis­mo įvy­kis, ir iš­kart ran­da­me kal­tą­jį – vai­ruo­to­ją, ku­ris va­žia­vo per grei­tai. Bet ne­įver­ti­na­me, ko­dėl ta­me ke­ly­je dau­gu­ma au­to­mo­bi­lių to­kiu grei­čiu le­kia“, - pa­žy­mė­jo VGTU do­cen­tas.

Jo tei­gi­mu, taip pat yra vai­ruo­to­jų ren­gi­mo spra­gų, ne­įver­ti­na­mos in­di­vi­dua­lios vai­ruo­to­jų psi­cho­lo­gi­nės sa­vy­bės. S. Pu­kals­ko nuo­mo­ne, as­me­nys, daž­nai pa­ten­kan­tys į eis­mo įvy­kius, tu­rė­tų bū­ti ti­ria­mi spe­cia­liais psi­cho­fi­zio­lo­gi­nių ty­ri­mų me­to­dais – įver­ti­na­mas jų cha­rak­te­rio ti­pas, pa­pras­to­ji ir su­dė­tin­go­ji reak­ci­jos, re­gė­ji­mas die­ną ir nak­tį, ju­de­sių koor­di­na­ci­ja, su­ge­bė­ji­mas įver­tin­ti grei­tį, sau­gų at­stu­mą ir kt. To­kie ar pa­na­šūs ty­ri­mai daž­nai at­lie­ka­mi au­to­bu­sų ar vil­ki­kų vai­ruo­to­jams Pra­ncū­zi­jo­je, JAV, Vo­kie­ti­jo­je, Ita­li­jo­je bei Len­ki­jo­je.

„Iš­sa­miais moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad 8 proc. vai­ruo­to­jų ne­su­ge­ba tin­ka­mai vai­ruo­ti – jie nuo­lat bū­na ne­draus­min­gi, ne­at­sar­gūs, sto­ko­ja sa­vit­var­dos ir pa­si­ren­gi­mo, jau­čia­si esą ne­bau­džia­mi. Ne­siū­lo­me pul­ti ti­krin­ti vi­sų vai­ruo­to­jų, draus­ti ir baus­ti, ta­čiau ren­giant vai­ruo­to­jus, vi­sų pir­ma pro­fe­sio­na­lus, rei­kė­tų skir­ti kur kas dau­giau dė­me­sio in­di­vi­dua­lioms psi­cho­fi­zio­lo­gi­nėms sa­vy­bėms nu­sta­ty­ti, įspė­ti pa­čius vai­ruo­to­jus apie as­me­ni­nius in­di­vi­dua­lius trū­ku­mus, kad pir­miau­sia į sa­vo įgū­džius, re­gė­ji­mo su­tri­ki­mus ar cha­rak­te­rio sa­vy­bes at­kreip­tų dau­giau dė­me­sio“, - sa­kė moks­li­nin­kas.

S. Pu­kals­ko nuo­mo­ne, Sau­gaus eis­mo plė­tros prog­ra­mo­je tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­ta per tam ti­krą lai­ko­tar­pį, pa­vyz­džiui, iki 2020 me­tų, re­kons­truo­ti vi­sas ne­sau­gias pe­rė­jas Lie­tu­vo­je. Ta­čiau kol kas at­ro­do, kad per 11 mė­ne­sių 25 pe­rė­jo­se žu­vę pės­tie­ji nė­ra pa­kan­ka­mas skai­čius, bau­gus vi­siems.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
skaitytoja  193.219.87.131 2014-12-03 12:42:05
Rašantys taisykles turėtų patys vaikščioti pėsčiomis, tuomet suprastų nelaimingų atsitikimų priežastis. Pvz., kol nebus aišku, ką privalo daryti pėstysis ir ką - vairuotojas, tol bus avarijų. Jei vairuotojas neprivalo sustoti prie perėjos, o tik gali, tai pėsčiajam dažnai tenka prastovėti ilgai kol sulaukia kad iš nuolatinio automobilių srauto vairuotojas sustos. Būna, kad sustoja tik iš viena kryptimi judantis srautas, o priešinga kryptimi automobiliai juda kaip judėję. Ką daryti pėsčiajam - žengti į kelią ir tikėtis, kad kitoje kelio pusėje važiuojantys automobiliai sustos; ar laukti kol sustos srautas abiejomis kryptimis, bet tuomet nekantrauja jau sustojęs vairuotojas, kodėl pėstysis neina per kelią. Kita problema: pvz., Vilniuje, Minties g. priešais A. Vivulskio mokyklą automobiliai nuolat parkuojami iki pat perėjos. Atvažiuojantys vairuotojai negali matyti besiruošiančio eiti vaiko, taip pat ir vaikas negali matyti atvažiuojančio automobilio, jam reikia išeiti į gatvę ir tik tuomet pasižiūrėti už parkuojamo automobilio į kairę, ar neatvažiuoja. Informavome policiją ne kartą, bet niekas nepasikeitė. Galėtų parkavimą draudžiantį ženklą pastatyti bent 20 m. iki perėjos, tai nedaug kainuotų.
0 0  Netinkamas komentaras
AAA  193.219.74.33 2014-12-03 12:23:03
Vis kalbame ir auklėjame vairuotojus. Net reklaminius filmukus rodome per TV. Tai - gerai. bet kada imsime auklėti pėsčiusius, aiškinti jiems, kaip turėtų jie elgtis. Dabar net reklaminiame filmuke rodome, kaip moksleivis eina per perėją nesidairydamas, aklai. Tai - labai blogas pavyzdys. Saugotis ir saugoti privalome visi - tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji. Ir toks klausimėlis: kieno tai gyvybė ir kas pirmiausiai turi ją saugoti?
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami