TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Į pėsčiųjų perėją – kaip į mirtį

2014 12 03 6:00
Keliuose, kur eismo juostų skaičius abiem pusėms yra po dvi ar daugiau, būtinos saugos salelės pėstiesiems ir šviesoforais reguliuojamos perėjos arba virš važiuojamosios kelio dalies įrengiami pėsčiųjų tiltai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įvertinę kraupią šių metų žūčių keliuose statistiką, pėsčiųjų perėjas turėtume žymėti ne per „zebrą“ ramiai kulniuojančiu žmogeliuku, o juoda kaukole. Mat užpernai ir pernai po ratais perėjose per metus žuvo po 17 pėsčiųjų, o šiemet per vienuolika mėnesių su gyvybe, eidami per perėjas, atsisveikino 25 žmonės.

Daugiau nei trečdalis pastaraisiais metais Lietuvoje vykstančių eismo įvykių fiksuojami kaip automobilių užvažiavimas ant pėsčiųjų. Vairuotojai pasakytų: pėstieji patys neretai iššoka tiesiai prieš nosį. Tačiau mažinti žūčių keliuose skaičių galima ne kaltinimais, o tik pasitelkus analitinį protą ir tikslingai keliuose įrengiamus inžinerinius saugos elementus.

Ne rekomenduos, o reikalaus

Prieš kelerius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) parengė inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas. Šiemet pasipylus pėsčiųjų žūčių, Susisiekimo ministerijoje susizgribta nuo rekomendacijų pereiti prie privalomųjų taisyklių. Tam kitąmet LAKD rekomendacijų pagrindu turėtų būti patvirtintos privalomos perėjų įrengimo taisyklės. Gyvenvietėse bei miestuose įrengiamose ar pertvarkomose perėjose atsirastų papildomų inžinerinių saugaus eismo priemonių, priverčiančių vairuotojus sulėtinti greitį. Taip būtų galima išvengti pasikartojančių nelaimių dėl to, kad vairuotojas laiku nepastebėjo pėsčiojo ir nesumažino greičio.

„Įrengiant perėjas bus privaloma laikytis taisyklių, tačiau pačios nesaugiausios yra nuo sovietmečio likusios ir vis dar nepertvarkytos perėjos. Tai, kaip sparčiai jos rekonstruojamos, priklauso tik nuo savivaldybių skiriamo dėmesio. Savivaldybėse didelę įtaką taip pat turi verslininkai. Jiems pageidaujant, prieš prekybos centrą perėjos tučtuojau išdygsta, o kai prašo gyventojai – procesai juda lėtai. Vakarų Europoje pavojingų pėsčiųjų perėjų beveik nebelikę, ir estai, ir lenkai pastaraisiais metais maksimaliai sparčiai įgyvendina senų, nesaugių perėjų rekonstrukciją“, - pažymėjo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Žūtys - neatsitiktinės

Lietuvoje nesaugių perėjų rekonstrukcija kol kas juda vėžlio žingsniu. Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovas nurodė, kad perėjų atnaujinimo procesas šiemet pagaliau baigtas bent jau valstybinės reikšmės keliuose. Juose visos perėjos aprūpintos esminiais pėsčiųjų saugai skirtais elementais – yra apšvietimas, saugumo salelės. Itin efektyvia priemone yra laikomi ir prieš pėsčiųjų perėjas įrengiami greičio matuokliai.

„Nagrinėjant eismo įvykius akivaizdu, kad daugiausia pėsčiųjų žūsta nesaugiose perėjose, todėl jas sutvarkius visoje šalyje maksimaliai sumažėtų aukų. Perėjos, kuriose per pastarąjį dešimtmetį pakartotinai žuvo pėsčiųjų, yra nesaugios inžineriniu požiūriu - žūtys neatsitiktinės. Priklausomai nuo perėjos ir kelyje ribojamo greičio, būtina perėjas aprūpinti tais elementais, kurie realiai pristabdo prieš jas automobilių srautą. Vien kelio ženklais saugumo nepadidinsime“, - neabejojo V. Pumputis.

Beje, greičio mažinimo kalnelius rekomenduojama įrengti tik tada, jei realus vidutinis transporto eismo greitis nėra didesnis kaip 30 km/h, vadinamąsias plato (iškiliąsias) perėjas – iki 50 km/h. Tokiuose keliuose, kur eismo juostų skaičius abiem pusėms yra po dvi ar daugiau, būtinos saugos salelės ir šviesoforais reguliuojamos perėjos arba virš važiuojamosios kelio dalies įrengiami pėsčiųjų tiltai, kitaip šiurpių tragedijų nepavyks išvengti.

Viena geriausiai greitį linkusius viršyti vairuotojus tramdančių priemonių – greičio matuokliai. Jie galėtų būti įrengiami prieš pėsčiųjų perėjas ir be atskiro perspėjimo. Smarkiai gausinti greičio matuoklių skaičių praėjusią savaitę apsisprendė Kauno valdžia. Šio miesto taryba vienbalsiai pritarė dešimties greičio matavimo prietaisų įsigijimui. 8 stacionarūs ir 2 mobilūs greičio matuokliai bus pastatyti avaringiausiose miesto vietose.

„Stacionarūs greičio matuokliai turėtų būti diegiami „karščiausiose“ miesto vietose, pasižyminčiose didžiausiu avaringumu, o mobilių greičio matuoklių vietos bus keičiamos atsižvelgiant į policijos bei gyventojų pasiūlymus. Tikimės, kad ši sistema kardinaliai pagerins viešąjį saugumą Kauno mieste. Užsienio praktika byloja, jog tinkamai įdiegus tokio tipo sistemą avaringumas sumažėja 30 proc., o mirtingumas - 20 procentų“, - sakė Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius.

Kuo gatvė ilgesnė ir platesnė, tuo daugiau eismo įvykių joje įvyksta. Pasak politikų, suremontavus Kauno gatves, jose ėmė kur kas agresyviau reikštis greitį mėgstantys vairuotojai, tad drauge su gatvių remontu privalo būti įdiegiamos saugumo sistemos.

Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius siūlė įdiegti šviesoforais reguliuojamose pėsčiųjų perėjose sistemą, kuri leistų sustabdyti greitį viršijančius automobilius, nors jiems dega žalias šviesoforo signalas. Į šviesoforą būtų integruotas greičio matuoklis, kuris, užfiksavęs greitį viršijantį pažeidėją, automatiškai įjungtų raudoną šviesoforo signalą. Tokia sistema jau veikia Rygoje. Tačiau kol kas naujiems greičio matuokliams nustatytuose reikalavimuose Kauno valdininkai šios funkcijos nenumatė.

Vairuoti leista ne visiems

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas atkreipė dėmesį į tai, kad lygios gatvės ir keliai bei techniškai ištobulėję automobiliai leidžia vairuotojams užsimiršti ir daugiau nei leistina mygti akceleratoriaus pedalą.

„Reikia išsamiai analizuojant eismo įvykius, identifikuojant jų priežastis ir pagal gautas išvadas rengiant Saugaus eismo plėtros programą numatyti tinkamiausias saugaus eismo priemones, kurios padėtų išvengti kitų nelaimingų atsitikimų. Keliai vis geresni, automobiliai techniškai tobulesni, o į eismo dalyvių psichologiją dėmesio beveik nekreipiame. Jei gatvėje trys eismo juostos, o jų plotis kaip magistralėje, nėra ko tikėtis, kad vairuotojai laikysis 50-60 km/h greičio. Tuomet įvyksta eismo įvykis, ir iškart randame kaltąjį – vairuotoją, kuris važiavo per greitai. Bet neįvertiname, kodėl tame kelyje dauguma automobilių tokiu greičiu lekia“, - pažymėjo VGTU docentas.

Jo teigimu, taip pat yra vairuotojų rengimo spragų, neįvertinamos individualios vairuotojų psichologinės savybės. S. Pukalsko nuomone, asmenys, dažnai patenkantys į eismo įvykius, turėtų būti tiriami specialiais psichofiziologinių tyrimų metodais – įvertinamas jų charakterio tipas, paprastoji ir sudėtingoji reakcijos, regėjimas dieną ir naktį, judesių koordinacija, sugebėjimas įvertinti greitį, saugų atstumą ir kt. Tokie ar panašūs tyrimai dažnai atliekami autobusų ar vilkikų vairuotojams Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje bei Lenkijoje.

„Išsamiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad 8 proc. vairuotojų nesugeba tinkamai vairuoti – jie nuolat būna nedrausmingi, neatsargūs, stokoja savitvardos ir pasirengimo, jaučiasi esą nebaudžiami. Nesiūlome pulti tikrinti visų vairuotojų, drausti ir bausti, tačiau rengiant vairuotojus, visų pirma profesionalus, reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio individualioms psichofiziologinėms savybėms nustatyti, įspėti pačius vairuotojus apie asmeninius individualius trūkumus, kad pirmiausia į savo įgūdžius, regėjimo sutrikimus ar charakterio savybes atkreiptų daugiau dėmesio“, - sakė mokslininkas.

S. Pukalsko nuomone, Saugaus eismo plėtros programoje turėtų būti numatyta per tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, iki 2020 metų, rekonstruoti visas nesaugias perėjas Lietuvoje. Tačiau kol kas atrodo, kad per 11 mėnesių 25 perėjose žuvę pėstieji nėra pakankamas skaičius, baugus visiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"