TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Į prancūziškus automobilius dar žvelgia atsargiai

2016 03 23 6:00
Automobilio apžiūra, prieš jį įsigyjant, vis dažniau iš turgaus persikelia į servisą. LŽ archyvo nuotrauka

Prancūziški automobiliai Baltijos šalyse nėra patys populiariausi. Naujų ir naudotų transporto priemonių pardavimo suvestinėse dominuoja vokiškos ir japoniškos markės. Tik vieninteliai estai pernai nupirko palyginti daug prancūziškų naujų automobilių, tokių kaip vienatūriai „Citroen Berlingo“ arba „Renault Megane“ hečbekai.

Nemaža dalis vairuotojų trūks plyš įsitikinę, kad iš Prancūzijos atkeliavę naudoti automobiliai būna menkiau prižiūrėti, o dėl netinkamos eksploatacijos neretai ir visai nuvaryti, prasčiau apsaugoti nuo korozijos, sudėtingiau ir brangiau remontuojami. Žinoma, kiekvienas mitas turi bent grūdą tiesos, bet iš esmės apibendrinti visus teiginius būtų galima viena išvada: viskas priklauso nuo konkretaus automobilio ir jam ankstesnių šeimininkų skirto dėmesio.

Tai, kad koją prancūziškiems automobiliams Lietuvoje kiša įsišakniję mitai, pripažino ir „Renault“ atstovės bendrovės „Sostena“ vykdomasis direktorius Egidijus Gončarovas. Kita vertus, optimizmo, jog lietuviai atsikrato išankstinių nuostatų, daug, mat naujų „Renault“ pernai nupirkta beveik trečdaliu (31 proc.) daugiau. Beveik identiškai stiebėsi lengvųjų ir komercinių automobilių pardavimas.

„Auga ne tik naujų, bet ir apynaujų mašinų pardavimas. Bendrai skaičiuojant „Renault“ ir „Dacia“ automobilių šiuo metu parduodame daugiausia per visą mūsų bendrovės istoriją. Lietuva yra provokiška šalis, bet vairuotojų požiūris pamažu keičiasi. Šiandien dalis klientų ieško išskirtinumo, todėl specialiai renkasi ne vokiškus automobilius. Taip pat keičiasi žmonių saviraiškos būdai. Galbūt pakeliauja po pasaulį, pamato, jog vien dėl automobilio gyventi neverta, galima ir kitaip save išreikšti – investuoti į sveiką gyvenseną, maistą, keliones. Taigi atsiranda daugiau vairuotojų, kurie geriau renkasi naujesnį hečbeką nei panašiai kainuojantį du kartus senesnį „prime“ sedaną, kurio eksploatacija kur kas brangesnė“, – teigė E.Gončarovas.

Nurašytų prikėlimas

Prancūziškų automobilių įvaizdžiui, pasak pašnekovo, neigiamos įtakos turėjo tai, kad jie į Lietuvą pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį atkeliavo ne laiku. Jų priežiūros ypatumai tuo metu smarkiai skyrėsi nuo vokiškų markių mašinų, kurios pačios pirmosios ėmė plūsti į Lietuvą ir greitai įgijo tvirtą pagrindą. Be to, tų metų prancūziški modeliai taip pat nebuvo patys sėkmingiausi – pasižymėjo komfortu, bet ne praktiškumu.

„Tokie modeliai kaip „Renault 25“ nebuvo prastesni, tačiau smarkiai skyrėsi nuo pirmųjų „Golf“ ar „Audi 80“. Tą kitoniškumą nemaža dalis vairuotojų suvokė kaip trūkumą. Vėliau reputaciją ėmė gadinti tai, kad Prancūzija tapo pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, kur po avarijos nurašytus automobilius buvo uždrausta pataisius registruoti iš naujo. Tuomet tokiuose Lietuvos miestuose kaip Tauragė ėmė plėstis ištisi tėvynėje nurašytų prancūziškų automobilių perdarymo ir lipdymo „fabrikai“, iš kurių į mūsų kelius pasipylė frankenšteinai. Maždaug prieš 7–10 metų buvo pats šio verslo pikas. Naujesnių prancūziškų markių automobilių buvo prikelta kur kas daugiau nei vokiškų, o mes servise esame prisižiūrėję tokių vaizdelių, kad savo akimis neišvydęs – nesugalvotum“, – sakė E.Gončarovas.

Prieš perkant – į servisą

Situacija, anot „Sostenos“ vadovo, palengva ėmė taisytis, keičiantis vairuotojų požiūriui. Vis daugiau lietuvių prieš įsigydami automobilį jį apžiūri ne tik patys ar į pagalbą pasikvietę „ekspertą“ giminaitį ar kaimyną, bet apžiūrą patiki ir autorizuotų servisų meistrams.

„Vyraudavo įsitikinimas, jog atvykus į oficialios atstovybės servisą čia ims brukti savo automobilius ar kitas paslaugas. Bet jei žmogus prieš įsigydamas atvažiuoja patikrinti senesnio automobilio, tai juk logiška, kad jo biudžete apynaujam ar naujam pinigų nepakanka. Todėl nelogiška, kad pardavėjai bandytų įsiūlyti tai, ko vairuotojas negali įsigyti. Supratę profesionalios apžiūros naudą, vairuotojai ima pasitikėti“, – teigė pašnekovas.

Praėjusių metų pabaigoje, pagaliau numačius baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, mažės ir tokių atvejų. Už šį nusikaltimą, įrodžius pardavėjo atsakomybę, gresia iki 19 tūkst. eurų siekianti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

E.Gončarovo teigimu, sąmoningesni tampa ir patys vairuotojai. Jie ima suprasti, jog, pavyzdžiui, iš Prancūzijos ar Vokietijos atkeliavęs didesnis dyzelinis automobilis per 6–10 metų greičiausiai nuvažiavo kur kas daugiau nei hodometro rodomus 150 tūkst. kilometrų. Gamintojo atstovų servise patikrinus priežiūros istoriją, neretai paaiškėja, kad tiek ankstesnis šeimininkas nuvažiavo vos per pirmuosius kelerius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"