TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Į provinciją autobusai užsuka vis rečiau

2011 01 19 0:00
Atokiose sodybose gyvenantiems senoliams kelionę pas gydytoją ar į parduotuvę tenka susiplanuoti iš anksto.
Karolinos Drulytės nuotrauka

Susirgti, užsinorėti maisto ar susitikti su pažįstamais provincijos gyventojams leidžiama vos porą kartų per savaitę - tiksliai pagal autobuso grafiką.

Turintieji automobilius sunkiai įsivaizduoja, kad nemažai žmonių kaime priversti planuoti savo gyvenimą pagal autobusą, į jų gyvenvietę užsukantį kartą per 3-4 dienas. Atokesnių kaimų gyventojai negali kada panorėję nusipirkti maisto, nežvilgčiodami į laikrodį pabendrauti su kitame kaime gyvenančiais draugais, o susirasti nuolatinį darbą jiems apskritai neįmanoma, nes tiesiog neturėtų kaip pasiekti darbo vietos.

Autobusas - porai žmonių

Mažėjant provincijos gyventojų skaičiui, buvo praretinti ir priemiestinių bei tarpmiestinių autobusų maršrutai. Į daugumą gyvenviečių autobusai užsuka tik porą kartų per savaitę, o kai kur iki artimiausios stotelės reikia kulniuoti ne vieną kilometrą.

Šiais maršrutais dažniausiai važinėja vietos gyventojai, nes atsitiktiniam atvykėliui būtų nelengva susigaudyti, kada autobusas stos kokioje nors kaimo stotelėje - daugelyje jų maršrutų lentelės seniai nulaužytos arba jau daugelį metų neatnaujintos.

Skirtinguose Lietuvos kraštuose problema įsisuka į tokį patį uždarą ratą - mažėjant keleivių autobusai važiuoja rečiau, o susisiekimui prastėjant visi, kas išgali, įsigyja automobilius, taigi keleivių lieka vos saujelė.

LŽ pašnekovai neslėpė, kad pagrindinė visos šalies autobusų parkų problema - keleivių trūkumas. "Gyventojų kaimiškose vietovėse labai sumažėję, daug kas turi nuosavus automobilius. Nebėra kam autobusais važiuoti", - teigė Molėtų autobusų parko vadovas Alvidas Mickevičius. Pasak jo, praėjusiais metais keleivių sumažėjo apie 4 procentus. 2009 metais Molėtų autobusai vežė 101 tūkst. keleivių, o pernai jų buvo tik 97 tūkstančiai. Pašnekovas pripažino, kad didžioji dalis maršrutų - tai socialinė paslauga, nes jais važiuoja vos 2-3 žmonės, bet jų atsisakius šie gyventojai visiškai prarastų susisiekimą ir negalėtų net nuvykti pas gydytoją arba nusipirkti maisto. Todėl dalis autobusų parko išlaidų dengiama iš savivaldybės biudžeto. A.Mickevičius patvirtino, kad be šios paramos vežėjai negalėtų egzistuoti.

Labai reikia, bet nedaugeliui

Kad kaimus lankantys autobusai reikalingi labai mažai daliai žmonių, sutinka ir patys provincijos gyventojai. Bet jie pabrėžia, kad tai saujelei žmonių be autobusų gyventi būtų labai sunku, nes nebūtų nė kaip maisto nusipirkti.

Skaudvilės (Tauragės r.) bendruomenės pirmininkas Arūnas Beišys tvirtino, kad iš jo miestelio pasiekti Tauragę ar didesnius miestus nesunku, bet aplinkinių kaimų gyventojams sudėtinga patekti ir į Skaudvilę. Autobusas aplinkinius kaimus aplanko tik 2-3 kartus per savaitę, taigi kasdien vykti į darbą būtų neįmanoma. "Ne visi patenkinti, bet yra pateisinamų priežasčių. Kai ketina atšaukti kokį maršrutą, visi sako, kad jo reikia, bet paskui vis tiek 2-4 žmonės tevažiuoja", - teigė bendruomenės pirmininkas.

Tačiau jis patvirtino, kad visai atsisakyti autobusų - taip pat ne išeitis, nes apylinkėse gyvena senolių, kuriuos giminės aplanko labai retai, todėl autobusas jiems vienintelė galimybė pasiekti didesnę gyvenvietę.

Keleivių vis mažiau

Kitame Lietuvos krašte padėtis ne geresnė. Bendrovės "Mažeikių autobusai" direktorius Leonas Kvietkauskas tvirtino, kad ši įmonė pernai neteko beveik dešimtadalio klientų. 2009 metais Mažeikių autobusais važiavo apie milijoną keleivių, o pagal preliminarius 2010 metų rezultatus direktorius skaičiavo, kad pernai keleivių srautai sumažėjo maždaug 9 proc. ir milijono nebepasieks. Be to, dauguma keleivių - moksleiviai arba įvairias lengvatas gaunantys vyresnio amžiaus žmonės, o bilietų už visą kainą nuperkama tik nedidelė dalis. "Krizė, krizė. Valdžia sako, kad ji praeina, bet mums - tikrai dar ne. Žiūrime, kaip ištverti", - sakė jis.

Pasak pašnekovo, ne viena priežastis stabdo vežėjų verslą - tai ir sumažėję keleivių srautai, ir lengvųjų automobilių populiarumas, ir verslą vis labiau slegiantys mokesčiai bei išlaidos degalams.

Spaudžia mokesčiai

Prieš dvejus metus keleivinio transporto sektorių prispaudė nuo 2009 metų padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) transporto paslaugoms nuo 5 iki 21 proc., o dabar autobusų įmonės bando atremti dar vieną smūgį - staiga didėjančias degalų kainas.

Pasak L.Kvietkausko, dyzelino brangimas buvo jaučiamas jau pernai, kai per 11 mėnesių bendrovė degalams išleido net 100 tūkst. litų daugiau nei per 2009 metus, o šįmet kainos kyla dar sparčiau. Kol kas vežėjai dar stebi situaciją ir kainų nekelia, bet neatmeta galimybės, kad netrukus teks tai daryti. Kitas būdas sutaupyti - dar mažinti kelionių skaičių, tačiau dabar kai kuriais maršrutais ir taip važiuoja vos vienas autobusas.

"Maršrutų galime atsisakyti, bet esame optimistai ir laukiame geresnių laikų. Nors dabar situacija eina tik blogyn", - dėstė pašnekovas. Tačiau jis nemanė, kad Lietuvoje tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai pasmerkti sustoti visam laikui, nes Europoje nėra šalies, kuri neturi viešojo transporto.

L.Kvietkauskas tvirtino, kad autobusų parkų vadovai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, bet norimo dėmesio, o tuo labiau gerų naujienų nesulaukė. Jis neslėpė, kad vežėjai vos suduria galą su galu ir visiškai neturi galimybių atnaujinti pasenusius, gendančius autobusus. "Visi autobusų parkai kenčia, gyvena vargingai. Reikia renovuoti techninę bazę, bet pinigų nėra", - teigė jis.

Pašnekovas svarstė, kad jei autobusų parkai būtų Susisiekimo ministerijos žinioje, jų gyvenimas būtų kur kas lengvesnis. Nuo miestų ir rajonų savivaldybių priklausomiems autobusų parkams padeda išsilaikyti dotacijos, tačiau jie negali naudotis Europos Sąjungos parama, o jų siūlomi įstatymų pakeitimai lieka tik balsas tyruose.

Remia stipriausius

Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui šios problemos žinomos, tačiau jis patarė tartis su savivaldybėmis ir tarpusavyje po lygiai pasidalyti pelningus bei nuostolingus maršrutus. Jis tikino, kad ministerija bandė siūlyti mažinti PVM keleivių vežimui, tačiau nesulaukė kitų ministerijų palaikymo. Vietoj to buvo įteisinta simbolinė pataisa - nuo sausio 1 dienos sumažintas PVM suskystintomis dujomis varomų autobusų paslaugoms. Bet ministras pripažino, kad šia lengvata galės pasinaudoti vienetai, nes tokių autobusų šalyje vos keletas, o viso keleivių vežimo autobusais verslo padėtis yra labai sunki. Pasak E.Masiulio, pernai Susisiekimo ministerija buvo skyrusi 75 mln. litų keleivinio transporto skoloms padengti, bet šie pinigai buvo išdalyti tik penkioms didžiausioms savivaldybėms. Mažosios, kuriose autobusų transportas yra aktualiausias, liko be nieko.

Nors keleivių srautai vis mažėja, E.Masiulis mano, kad priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai turi ateitį. Tačiau atokiose sodybose gyvenantiems žmonėms ji nebus šviesi. "Maršrutų tinklas, geografija paveldėta iš senų laikų. Reikėtų ją optimizuoti, kad ir kaip skaudu būtų. Teko ne kartą matyti, kaip autobusas veža porą žmonių - šiais laikais tai per didelė prabanga", - teigė ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"