TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Į statybvietes rieda perpildyti sunkvežimiai

2016 07 20 6:00
Į statybvietes iš karjerų statybines medžiagas vežantys sunkvežimiai dažnai perkraunami kiek įmanoma daugiau. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Kai vasarą didmiesčiuose verda statybos, netrūksta darbo ne tik statybininkams ar statybines medžiagas gabenantiems sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, bet ir vežamus krovinius sveriantiems bei matuojantiems kelių transporto inspektoriams. Perpildyti sunkvežimiai leidžiamą bendrą masę kartais viršija net 40 tonų ir taip ne tik sukelia grėsmę saugumui, bet ir gadina kelius.

Kaip praneša Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI), gegužę Vilniaus regione patikrinus bendrovės „Vilniaus rentinys“ sunkvežimį, kuris vežė traktorių, užfiksuotas šių metų pažeidimų antirekordas, kurio kol kas niekas „nepagerino“. Patikrinus įmonei priklausantį „Mercedes-Benz“ sunkvežimį paaiškėjo, jog faktinė triašio vilkiko ir šešiaašės puspriekabės junginio bendroji masė siekė 80 tonų, kai didžiausia leidžiamoji tokio junginio bendroji masė yra kone dukart mažesnė. Taip pat buvo viršyti didžiausi leidžiamieji transporto priemonės junginio matmenys.

Lietuvos kelių įstatymo 20 str. nustato didžiausią leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą ir bendrąją masę valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojančioms didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Elgiasi piktybiškai

Kaip pažymi VKTI, piktybiškai šiuos įstatymo reikalavimus nuolat pažeidžiančių įmonių apstu, net nemenkos baudos neatgraso jų nuo blogų įpročių.

„Praėjusiais metais baudos už pažeidimus buvo smarkiai padidintos. Dalį piktybinių pažeidėjų tai gal ir atgrasė, bet bendra tendencija iš esmės nekinta – yra daug įmonių, kurios rizikuoja ir jų mašinos krovinius veža viršydamos didžiausią leidžiamą masę, gabaritus ar ašims tenkančią apkrovą. Pažeidėjų tikrai nemažai ir dažniausiai krovinių masė gerokai viršijama. Negalime teigti, jog tai daroma vien tik piktybiškai. Bet supraskite, jei leidžiamoji masė viršijama 15 tonų ar daugiau, tai negali įvykti netyčia ar neapsižiūrėjus. Sistemingai taip darantys pažeidėjai elgiasi nusikalstamai, nes apsimoka“, – pažymėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjas Paulius Įsoda.

Tam tikrais atvejais vežti bendrus reikalavimus viršijančius sunkiasvorius krovinius įmonės gali gauti inspekcijos leidimą, iš anksto suderinusios sąlygas ir kelionės maršrutą. Tačiau neretai to nesivarginama daryti. Be to, net pasitaiko atvejų, kai perkrautus sunkvežimius keliuose vairuoja įmonėse oficialiai nė neįdarbinti asmenys.

Vienu reisu – kuo daugiau

Vien birželio mėnesį VKT inspekcijos pareigūnai, kontroliuodami, ar transporto priemonių ašies apkrova, bendroji masė ir matmenys su kroviniu ar be jo neviršija didžiausiųjų leidžiamųjų dydžių, patikrino 570 transporto priemonių. Pažeidimų nustatyta patikrinus maždaug kas septintą sunkvežimį ar miškavežį.

12 transporto priemonių viršijo didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, 22 transporto priemonės viršijo didžiausią leidžiamąją ašies apkrovą. 17 transporto priemonių viršijo didžiausius leidžiamuosius krovinio matmenis, o 25 transporto priemonės viršijo ir didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, ir didžiausią leidžiamąją ašies apkrovą.

Pavyzdžiui, birželį Klaipėdos regiono departamente inspektoriams patikrinus bendrovei „Jovera“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, kuri vežė gamtinį smėlį, faktinė triašio automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova siekė net 27,7 tonos, o didžiausia leidžiamoji tokios transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova – 18 tonų. Taip pat buvo viršyta didžiausia leidžiamoji automobilio bendroji masė.

„Negalime tiksliai atsakyti, kiek visų pažeidėjų sudaro statybų aikšteles aprūpinantys sunkvežimiai, bet pažeidėjų tikrai nemažai. Tokiems vežėjams aktualu, kuo daugiau prikrauti sunkvežimį ir kuo daugiau krovinio nuvežti vienu reisu. Yra tokių sistemingai taisykles pažeidžiančių įmonių, kurių vairuotojai inspektoriams pakliūva nusižengę ir po keliasdešimt kartų, bet vis tiek elgesys nesikeičia. Sistemingi pažeidėjai linkę nesutikti su skirtomis nuobaudomis ir bylinėtis teisme“, – sakė P. Įsoda. Mat kaip ir šių įmonių pajamos, taip ir jose dirbančių vairuotojų atlyginimai priklauso net ik nuo kasdien nuvažiuotų kilometrų, bet ir nuo gabento krovinio tonažo.

Patikrino 6 tūkstančius

Pagal šiuo metu galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, baudžiami tiek nustatytus reikalavimus pažeidę vairuotojai, tiek ir jų įmonių vadovai. Skiriamos baudos dydis priklauso nuo viršijamos krovinio masės. Vairuotojai gali sulaukti baudos nuo 144 iki 2027 eurų, o įmonių vadovai – nuo 289 iki 3475 eurų.

Apkrovą vienai ašiai viršijus daugiau nei 4 tonomis arba bendrą masę daugiau nei 8 tonomis, pasiekiamos maksimalios nuobaudos „lubos“. Nors, kaip rodo VKTI fiksuojami pažeidimai, leidžiamoji masė neretai viršijama 15–20 tonų, o kartais net ir 40 tonų.

„Per metus VKTI inspektoriai valstybinės reikšmės keliuose atlieka daugiau kaip 6000 sunkiasvorių transporto priemonių patikrinimų. Tikriname stacionariuose kontrolės postuose, naudojame ir mobilias automobilines svarstykles. Todėl nemanau, jog dar aktyvesnė kontrolė padėtų spręsti problemą. Baudos už pažeidimus taip pat jau gerokai padidintos. Deja, rezultatai panašūs – pažeidimų gausu“, – teigė P. Įsoda.

Vežėjų požiūris kitoks

VKTI inspektorių pastaruoju metu dėl Kelių įstatymo normų pažeidimų sučiuptoms smulkiosioms įmonėms ir viena tūkstantinė bauda gali virsti keliu į bankrotą, o didesnėms bendrovėms VKTI išrašomos tūkstantinės baudos, rodos, yra įprasta verslo praktika.

Šiaulių apskrityje veikianti miško ruošos ir medienos apdirbimo bendrovė „Targirė“ – viena „sisteminių“ pažeidėjų VKTI skelbiamose kontrolės ataskaitose. Tačiau dėl to „Targirės“ vadovas Darius Pikūnas linkęs kaltinti Lietuvos įstatymus. „Miškovežių techninės sąlygos leidžia vežti didesnį svorį. Automobilio gamintojo techninių sąlygų mes nepažeidžiame. Maksimaliai, kiek technika leidžia, tiek vežame. Lietuvoje yra žlugdomas verslas. Neskaičiuojame, kiek tenka turėti problemų su kelių transporto inspektoriais. Susisiekimo ministerija galėtų rodyti iniciatyvą ir keisti dabar galiojančius įstatymus. Suomijoje leidžiama vežti per 70 tonų krovinio. Kelius reikia tiesti normalius, kad laikytų, o ne šiaip kažkokius“, – savo receptą pateikė D. Pilkūnas.

Tuo tarpu Šilalės rajone veikiančiai įmonei „Jovera“ vežtas beveik 10 tonų leidžiamas normas viršijęs smėlio krovinys gali atsiliepti skaudžiai. Pasak „Jovera“ vadovės Irmos Teresienės, tai šeimos verslas – įmonėje dirba tik ji ir vyras. Tvenkinius kasanti įmonė į inspektorių akiratį pakliuvo pirmąkart. „Vežėme sau smėlį. Neturėjome galimybių pasisverti, atrodė – nedaug, o kai VKTI inspektoriai pasvėrė – pasirodo, daug. Mašina didelė, triašė, bet pagal įstatymo reikalavimus turėtų važiuoti pustuštė. VKTI baudos skirtos man, įmonės direktorei, ir mano vyrui, vairuotojui. Bendrai – 2 tūkstančiai eurų. Mums tai dideli pinigai, beveik bankrutuoti reikia, nes uždirbti tokių pinigėlių neišeina. Esame jauna šeima, vaikus auginame. Teks kažkaip susimokėti baudą per 40 dienų, antstolių nelauksim. Pamoka žiauri“, – apgailestavo I. Teresienė.

Bendrovės „Vilniaus rentinys“ gamybos direktorius mano, jog situaciją galėtų išspręsti metiniai VKTI leidimai gabenti normas viršijančią sunkiasvorę kasimo techniką, bet dabar vieną leidimą tenka derinti atskirai kiekvienam sunkaus krovinio pervežimui.

„Dabar leidimo derinimas užtrunka 2–3 dienas, kartais – savaitę, kai realiai galėtų užtrukti penkias minutes, o mums objektai „dega“, dažnai techniką jau kitą dieną reikia atvežti. Fiziškai neįmanoma spėti su VKTI viską suderinti, nes agregatų turime 30 ir dirbame visoje Lietuvoje. Kad mokame baudas, ne paslaptis, taip daro ir konkurentai. Suprantame, kad mūsų keliaipobaisiai, bet mes mokame mokesčius, keli šimtai žmonių bendrovėje dirba, o iš valstybės dažniausiai tik baudas ir gauname“, – teigė „Vilniaus rentinio“ gamybos vadovas Darius Veiveris. Jo teigimu, sunkiasvoriui agregatui transportuoti iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal leidimas gali kainuoti apie 5–6 tūkst. eurų. „Mes pasiruošę mokėti ir didesnius pinigus už ilgalaikius leidimus,“ – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"