Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Įdaužtas stiklas lemia dideles bėdas

 
2017 05 04 12:00
Dažnai vairuotojai negali toliau važiuoti, kai sudaužomas jų automobilio priekinis stiklas.
Dažnai vairuotojai negali toliau važiuoti, kai sudaužomas jų automobilio priekinis stiklas. LŽ archyvo nuotrauka

Kuo prastesnis važiuojant automobiliu matomumas – tuo didesnė avarijos tikimybė. Vaizdas pro pažeistą ar suskeldėjusį priekinį stiklą trukdo adekvačiai vertinti situaciją kelyje, todėl net jei pačiam vairuotojui dėl akmenėlių smūgių ar kitų priežasčių jo mašinos stikle atsiradusi įdauža ar įtrūkimas atrodys tik maža smulkmena, visiškai kitos pozicijos gali laikytis techninių apžiūrų (TA) kontrolieriai.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos patvirtintuose „Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose“ labai aiškiai apibrėžta, kokie į privalomąsias technines apžiūras atvarytų mašinų trūkumai priskiriami nedideliems (NT), kokie – dideliems (DT) ir kokiais atvejais techniką draudžiama eksploatuoti (DE).

Kai kalbama apie įdaužtą ar įtrūkusį automobilio stiklą, svarbiausias šio trūkumo sunkumo nustatymo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Tokio pat dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu – gali būti pripažintas ir dideliu trūkumu.

Toks jis beveik visuomet tampa tada, kai patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo, arba, TA kontrolierių terminais kalbant, I zoną. Jei TA kontrolierius pripažins, kad automobilio stiklo įdauža ar įtrūkimas yra DT, vairuotojui teks į TA centrą atvykti dar kartą ir atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Žinoma, prieš tai pažeistą stiklą suremontavus ar jį pakeitus.

Pavojingiausia zona – prieš vairaratį

Tačiau vairuotojas ir pats gali nustatyti, ar jo mašinos priekiniame stikle atsiradęs pažeidimas yra jo tiesioginėje matomumo zonoje. Tuomet nereikės lankytis TA centre mažiausiai du kartus ir bus sutaupyta pinigų, mokamų už pakartotines privalomąsias TA.

Tiesioginė vairuotojo matomumo zona yra 300 milimetrų (mm) pločio įsivaizduojamas stačiakampis automobilio stikle, kurio vidurinė linija eina per vairaračio centrą, kraštinės linijos sutampa su vairaračio kraštais, viršutinis kraštas lygus valytuvų valomo stiklo viršutinėms kreivėms, o apatinis sutampa su žemiausia linija, iki kurios geba užgriebti nešvarumus vairuotojo pusės valytuvas.

TA patikrą pavyks įveikti, jei įsivaizduojamame stačiakampyje bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių plotis bus mažesnis nei 3 mm, nuo jų atsišakojantys įtrūkių ar įdaužų „spinduliai“ – ne ilgesni nei 10 milimetrų.

Taip pat bus ne daugiau kaip dvi tokio pat dydžio įdaužos, o atstumas tarp jų bus ne mažesnis kaip 150 milimetrų. Be to, „stačiakampio“ stiklo paviršius dėl pažeidimo neturi būti matinis (neskaidrus). Negali būti ir stiklo valytuvų subraižymų, nuo kurių stiklas tampa matinis. DT šioje zonoje bus laikomi ir labai maži, vadinamieji plauko storio stiklo įtrūkimai.

Toliau nuo vairuotojo – mažiau ir reikalavimų

Mažesni reikalavimai keliami dėl vadinamosios II priekinio stiklo zonos, kuriai priskiriamas vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas abipus menamų I zonos (įsivaizduojamo stačiakampio) ribų. TA kontrolieriai II zonoje toleruoja šiek tiek didesnius nei I zonoje pažeidimus.

Jų plotis turi būti ne didesnis nei 5 mm, o įdaužų „spinduliai“ gali driektis ne didesniu kaip 20 mm atstumu nuo pažeidimo centro. Defektus vieną nuo kito irgi privalo skirti ne mažesnis nei 150 mm atstumas, tačiau jų gali būti jau trys.

Vairuotojas ir pats gali nustatyti, ar jo mašinos priekiniame stikle atsiradęs pažeidimas yra jo tiesioginėje matomumo zonoje.

TA kontrolieriai nedideliu trūkumu laikys ir II zonoje esančius plauko tipo įtrūkimus, jei jie bus ne didesnio nei 100 mm pločio. Kaip ir vairuotojo svarbiausioje matomumo zonoje, stiklo paviršius dėl pažeidimų neturi būti matinis. Negali būti ir valytuvų subraižymų, kurie valant palieka ant stiklo matines juostas.

Dar atlaidžiau vertinami III (juosta žemiau vairuotojo ir keleivio valytuvų valomo stiklo paviršiaus) ir IV zonoje (plotas, kurio nepasiekia viršutinės valytuvų šluotelės) esantys stiklo defektai. TA centre reikalaujama, kad pažeidimų šiose zonose būtų ne daugiau kaip 5, ir jie būtų išsibarstę ne mažesniu kaip 50 mm atstumu.

NT pripažįstami ir nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras siekia iki 5 mm, o įdaužų atšakos nusidriekia į tolį 20 mm (apatinėje dalyje) – 40 mm atstumu. Įtrūkimų ilgis šiose zonose nėra ribojamas, tačiau įdaužimo vietose gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis, o atsisluoksniavimo požymių neturi būti.

Pataria taisyti bet kuriuo atveju

Kodėl dėl automobilių stiklų vairuotojams keliami tokie dideli reikalavimai? Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus teigimu, taip yra dėl dviejų svarbiausių dalykų.

„Pirma, nors automobilio stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), pažeistas jis praranda 90 proc. savo tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir kelyje trukdyti vairuotojui.

Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose irgi lūžta klaidindami vairuotojo akis ir jį blaškydami. Automobilio stiklo pažeidimus galima palyginti su miniatiūriniu krislu akyje. Net jei jis kurį laiką atrodys nepavojingas, vairuotojas nuo jo vis tiek greičiau pavargs ir pats taps potencialiu grėsmės šaltiniu kitiems eismo dalyviams. Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo laiką, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja“, – pasakojo R. Vėlavičius.

Ramūnas Vėlavičius: "Pažeistas stiklas praranda 90 proc. savo tvirtumo." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Ramūnas Vėlavičius: "Pažeistas stiklas praranda 90 proc. savo tvirtumo." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Anot jo, net jei stiklo pažeidimai atsiranda tose zonose, į kurias TA kontrolieriai nekreipia dėmesio, patartina kiek įmanoma greičiau pasirūpinti jų taisymu.

Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų specialistus.

Nedidelės „akutės“ pripildomos specialios dervos, o tą vietą keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais pažeistas stiklas greitai sukietėja. Vėliau jį nuvalius ir nupoliravus pataisyta vieta tampa vos pastebima.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"