TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Įmonių automobilių draudimas brango dėl naujų mašinų

2016 05 24 6:00
Naujesnių automobilių remonto technologijos, dalys yra brangesnės, todėl neišvengiamai didėja ir išmokos už jų sutvarkymą po eismo įvykių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įmonėms apdrausti savo automobilius tampa vis brangiau. Lietuvos bankas pastaruoju metu fiksavo tiek privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo, tiek kasko draudimo įmokų didėjimą. Kasko draudimo rinkos augimui didžiausią poveikį turėjo naujų automobilių pirkimas Lietuvoje – jų įsigyta 5 tūkst. daugiau.

„Svarbu paminėti, kad bendras įmokų didėjimas susijęs su daugeliu veiksnių, pavyzdžiui, su augančiu automobilių skaičiumi šalyje. Klientai taip pat tampa sąmoningesni, renkasi platesnę draudimo apsaugą, kuri ir kainuoja šiek tiek daugiau. Būna atvejų, kai pageidaujama individualių sąlygų, o tai irgi didina įmoką, bet suteikia daugiau saugumo“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino ADB „Gjensidige“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas.

Pasak pašnekovo, klientai visuomet gali tikėtis nuolaidų, jei pas tą patį draudiką draudžiasi kelerius metus, yra drausmingi vairuotojai ir toje pačioje įmonėje apdraudę bendrovės turtą, darbuotojų sveikatą bei pan. „Tiek gyventojams, tiek įmonėms taikomi bendri pagrindiniai rizikos vertinimo kriterijai – tai lojalumas, drausmingumo istorija, draudimo laikotarpis, taip pat informacija apie transporto priemonę (jos variklio galią, metus, tipą ir paskirtį)“, – kalbėjo A. Dambrauskas.

Brangsta remontas

Draudimo bendrovės „If“ transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys tvirtino, kad ryškaus automobilių draudimo kainų pokyčio pastarąjį pusmetį jie nefiksavo. „Kiekvienas draudimo sprendimas vertinamas individualiai, ir tikrai ne visais atvejais apsaugos kaina kyla. Jos didėjimą gali lemti keli faktoriai. Tarkime, pastebime, kad perkami vis naujesni automobiliai, o jų remonto technologijos, dalys yra brangesnės, todėl neišvengiamai kyla ir išmokos už mašinų sutvarkymą po eismo įvykių. Be to, reiklesni draudimo produktams tapo patys klientai, tad siūlome jiems platesnę apsaugą negu anksčiau – pavyzdžiui, kartu su kasko draudimu įsigyti pakaitinio automobilio paslaugą“, – dėstė D. Dilys.

Jo teigimu, kainos klientams peržiūrimos individualiai, atsižvelgiant į jų nuostolių istoriją, išmokų dydį, eismo įvykių dažnumą ir jų pobūdį. Tai galioja tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims.

„Papildomai vertiname mašinų naudojimo intensyvumą, t. y įmonės veiklos specifiką. Atsižvelgiame į tai, ar automobiliais važinėjama nuolat, ar jais gabenami kroviniai, ar vykdoma kokia kita komercinė veikla, susijusi su intensyviu transporto priemonių eksploatavimu“, – pabrėžė „If“ atstovas.

Jis taip pat išvardijo kitus svarbius faktorius, turinčius įtakos galutiniam draudimo įmokos dydžiui: kokiose valstybėse automobiliais važinėjama, kokia vairuotojų patirtis ir kaita, ar įmonė savo veikloje stengiasi valdyti transporto panaudojimą ir avaringumą, ar mašinose sumontuotos parko valdymo sistemos. „Žinoma, svarbi ir pačių darbuotojų motyvacija važiuoti saugiai“, – sakė D. Dilys.

Domėjosi tik vienas

Draudikai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne visi automobilį komerciniais tikslais naudojantys vairuotojai sąžiningai tai nurodo. Naujausia tendencija – per „Uber“ platformą pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai vežioja žmones, bet, skirtingai negu taksistai, draudžiasi pigiausiu civilinės atsakomybės draudimu, o jis eismo įvykio atveju keleiviams negalioja. Be to, pasak draudimo bendrovės BTA atstovų, po kelerių metų Lietuvos rinkoje atsiras parduoti skirtų asmeninių automobilių, naudotų būtent tokiai komercinei veiklai. Pagal nusidėvėjimo lygį jie atsidurs tarp taksi ir asmeninių mašinų, tačiau paprastas pirkėjas jų negalės identifikuoti.

„Kaip atpažinti automobilius, kuriais teiktos pavėžėjimo paslaugos? Kol kas niekaip, nebent transporto priemonės savininkas pats apie tai pasakytų. Ir draudžiasi jie taip pat, kaip paprasti vairuotojai. Iki šiol mūsų tik vieną kartą buvo klausta, kaip draustis privalomuoju TPVCA draudimu, jei vairuotojas žada dirbti „Uber“, ir ar tokiu atveju draudimas galioja keleiviams“, – prisiminė BTA draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anksčiau kai kuriais atvejais veikdavo patarimai apžiūrėti automobilio saloną, ieškoti fizinių taksi veiklos pėdsakų, tačiau tai jau tampa neaktualu. Speciali programėlė mobiliajame telefone ir GPS technologija nepalieka išskirtinių žymių mašinoje, kuri tiesiog patiria bendrą papildomą „nuovargį“.

„Jei baiminatės „pavargėlio“ iš pavėžėjimo paslaugų rinkos, prieš pirkdami automobilį būtinai apsilankykite autoservise ir patikrinkite variklį, važiuoklę bei kėbulą“, – patarė A. Žiukelis.

Įvertinus tai, kad keleiviams vežioti vairuotojas skiria dalį savo asmeninio laiko, kad ši veikla nėra jo pagrindinis darbas, tokie automobiliai gali būti iki 50 proc. labiau nusidėvėję ir patekę į 2,5 karto daugiau eismo įvykių nei vien asmeniniams reikalams naudojamos transporto priemonės. Skaičiuojama, jog pavėžėjimo paslauga mašinos ridą gali padidinti kelis kartus – iš viso apie 10 tūkst. papildomų kilometrų per metus. Be to, tam skirti automobiliai važinėja mieste, vadinasi, jų variklis kur kas dažniau paleidžiamas ir užgesinamas. Šios mašinos daug laiko praleidžia spūstyse, joms nuolat tenka stabtelėti. Taigi tie papildomi 10 tūkst. kilometrų gali „nudėvėti“ automobilį gerokai labiau, negu kito vairuotojo nuvažiuoti užmiestyje.

Naudoja perpus intensyviau

Pavėžėjimo paslaugą nepažymėtomis asmeninėmis transporto priemonėmis Vilniuje šiuo metu teikia apie 400 vairuotojų. Jie tiesiog prisidėjo prie sostinėje dirbančių daugiau kaip 2 tūkst. taksistų.

BTA eksperto vertinimu, automobilis savoms reikmėms, taip pat keleiviams pavėžėti naudojamas 25–50 proc. intensyviau nei vien asmeniniams reikalams. Atitinkamai pakyla ir bendras jo nusidėvėjimo lygis.

Kol kas pavėžėjimo paslauga teikiama tik Vilniuje, kur yra pačios sunkiausios eismo sąlygos: transporto spūstys, šviesoforai, dažnas variklio užgesinimas ir paleidimas, skubą keičiantis lėtas riedėjimas.

2016 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 1,26 mln. lengvųjų automobilių, iš jų Vilniaus mieste – 247,9 tūkstančio. Vidutinis šalies automobilių parko „amžius“ – 15 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"