TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

INLOC projektas - logistikos ateitis

2006 10 26 0:00
VGTU jaunieji mokslininkai - aktyvūs INLOC projekto vykdytojai: (iš kairės) dr. Andrius Jaržemskis, Jurgita Barysienė, dr. Aidas Vasilis-Vasiliauskas.

Įgyvendindama darnios regionų plėtros politiką Europos Sąjunga per Baltijos jūros regiono (INTERREG III B) programą yra parėmusi ne vieną racionalaus logistikos plėtojimo projektą

Projektas INLOC ("Logistikos centrų tinklo integravimas Baltijos jūros regione") skirtas Lietuvos logistikos centrų tarpusavio integracijai ir konkurencingumui didinti. Projektą inicijavo ir per 2004-2006 metus įgyvendino 35 Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Danijos verslo, valdžios ir mokslo tyrimų institucijos.

Technologijos

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto institutas, projekto iniciatorius, surengė šio darbo rezultatų pristatymą. Jame dalyvavo modernių logistikos centrų plėtote suinteresuotų transporto verslo, savivaldybių, regionų bei Susisiekimo ministerijos atstovai.

Kaip parodė atlikti tyrimai, glaudi transporto ir logistikos kompanijų kooperacija bendro verslo tinkle sukuria didelį ekonominį efektą - teikiamos naujos kokybės paslaugos, planuojami ir panaudojami tokie ištekliai kaip sandėlių įranga, krovos technologijos ar transporto priemonių parkas.

Daug dėmesio projekte skirta ir informacinių technologijų pritaikymui kooperacijoje. Projekto partneris Vokietijos Liubeko technologijų centras sukūrė demonstracinę programos, integruojančios pavienių uostų ir transporto mazgų programas, versiją. Informacinių sistemų integracija žymiai padidina transporto bei logistikos operacijų efektyvumą. Naudojantis šia programa reikiamu momentu galima rasti detalios informacijos apie laivus ar kitas transporto priemones bei jų gabenamus krovinius, apie logistikos centrų technologinį pajėgumą. Tai leidžia ne tik keistis informacija apie krovinius, bet ir formuoti jų srautus tarp transporto skirstymo mazgų. Šiandien tokia sistema jau veikia Suomijoje tarp Turku ir Kotkos uostų, tarp minėtų uostų ir Liubeko logistikos mazgo. Lietuva, neturinti viešojo tipo (atvirų daugeliui operatorių) bei tarptautinės reikšmės logistikos centrų, nebuvo įtraukta į minėtą informacinių technologijų programą.

Partnerystė

Pagal INLOC projektą buvo atliktos ir logistikos centrų poveikio teritorijoms ir aplinkai studijos, paliestas opus teritorijų planavimo klausimas. Teritorijų planavimo procedūros įvairiose šalyse skiriasi, tačiau bendras visų projekte dalyvavusių šalių bruožas - parama darniai plėtrai. Studija atskleidė, kad modernių, viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu suformuotų logistikos centrų plėtra yra efektyvi: sukoncentruojami transporto srautai, racionaliau panaudojama žemė, skatinamas jūrų ir geležinkelių transportas. Kita vertus, modernių ir daugiafunkcių logistikos centrų plėtotės idėja sutampa su pagrindiniais teritorijų planavimo reikalavimais. Esminė teritorijų planavimo problema yra konkurencija tarp verslo struktūrų, turinčių skirtingus žemės sklypų naudojimo tikslus. Be to, planavimo ir leidimų suteikimo procedūros užima per daug laiko, ir verslo aplinka pasikeičia greičiau, nei gaunami visi reikalingi leidimai. Lietuvai padėtį komplikuoja neužbaigta žemės restitucija šalia didžiausių šalies miestų, be to, remiantis racionalia logika niekaip nepateisinamas neapibrėžtumas sprendžiant klausimą, kas turėtų formuoti viešojo logistikos centro infrastruktūros valdytojo instituciją: verslo struktūros ar valstybinės institucijos. Taigi jau keletą metų trypčiojama vietoje, užuot pradėjus steigti modernius logistikos centrus. Dėl to verslo visuomenės akyse viešųjų daugiafunkcių logistikos centrų plėtotės idėja Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau kompromituojama. Negana to, kaip grybai po lietaus šalia svarbesnių transporto magistralių dygstantys ir kažkodėl logistikos centrais vadinami privačių kompanijų sandėliai lygiai taip pat kompromituoja modernių logistikos centrų tinklo įgyvendinimo idėją.

Bendradarbiavimas

Skleisti informaciją apie logistikos centrų integracinio tinklo formavimą - taip pat vienas iš INLOC projekto uždavinių. Pernai ir šiemet buvo surengti seminarai Rostoke, Rygoje, Kaune ir Vilniuje bei baigiamoji konferencija Turku. Suinteresuoti privačių bendrovių, uostų, valstybės ir regioninių institucijų bei savivaldybių atstovai buvo informuojami (per diskusijas su jais buvo keičiamasi nuomonėmis) apie daugiafunkcių atviro tipo logistikos centrų ir jų tinklo plėtotę Baltijos jūros regione.

Pagal INLOC projektą atlikta kompetencijos centrų plėtotės Baltijos jūros regione galimybių studija. Kaip valdžios, verslo struktūrų bei mokslo tyrimų institucijų efektyvios sąveikos forma Europos Sąjungos (ES) šalyse senbuvėse funkcionuoja specializuoti kompetencijos centrai, technologinės platformos.

Šiose institucijose kaupiama verslui naudinga mokslo patirtis, duomenų bazės, vykdomos inovacinių projektų galimybių studijos, rengiama globalių projektų strategija įvairiose ūkio šakose. Kartu užtikrinamas glaudus dalykinis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas. Studijoje išryškintas kompetencijos centrų plėtros poreikis ir naujosiose ES šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Tačiau išryškėjo skirtingos kompetencijos centrų steigimo tendencijos: Estijoje ir Lietuvoje numatomi steigti nacionaliniai intermodalinio transporto ir logistikos centrai, o Latvijoje - regioninės reikšmės.

VGTU Transporto institutas, sukaupęs nemažą tarptautinių projektų rengimo patirtį intermodalinio transporto ir logistikos plėtotės srityje, atlikęs ir dalyvaująs daugiau kaip dešimtyje logistikos ir transporto srityje gerai žinomų ES FRAMEWORK ir INTERREG IIIB transnacionalinių projektų, turi daug patyrusių specialistų. Tai branduolys, apie kurį turėtų formuotis nacionalinis intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras.

Parengtas Lietuvos intermodalinio transporto technologinės platformos projektas. Šio projekto tikslas - skatinti ir koordinuoti suinteresuotų verslo asociacijų, valdžios, mokslo institucijų pastangas plėtojant intermodalinį transportą ir kokybiškas logistikos paslaugas Lietuvoje. Seminaro dalyviai rekomendavo VGTU Transporto instituto atstovams Intermodalinio transporto technologinės platformos projektą plačiai paskleisti tarp verslo struktūrų, pateikti Ūkio, Susisiekimo, Švietimo ir Finansų ministerijoms.

Parengta bendradarbiaujant su VGTU Transporto institutu

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"