TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Inžinieriui reikia dvasios

2012 09 12 12:04
Šalyje automobilių pramonė nėra išvystyta, todėl jauni inžinieriai ieško darbo logistikos įmonėse ar automoblų pardavimo salonuose. /LŽ archyvo nuotraukos

Iš jaunų transporto inžinierių reikalaujama ne tik nuo mokyklos kauptų tiksliųjų mokslų žinių, bet ir daugybės teigiamų asmeninių savybių. Todėl nekeista, kad jaunuoliai vengia rinktis sunkų kelią, nors darbdaviai ir mokslininkai tikina, kad pastangos atsiperka.

LŽ kalbintų mokslo ir verslo atstovų manymu, tai, kad Lietuvoje beveik neegzistuoja automobilių pramonė, nereiškia, jog baigusiesiems transporto inžinerijos studijas šalyje nėra ką veikti.

Absolventai ieško darbo logistikos įmonėse, transporto priemonių registracijos ar apžiūros centruose, automobilių pardavimo salonuose arba steigia savo įmones. Tiesa, tokiuose darbuose jiems paprastai neprireikia sunkiai kauptų aukštosios matematikos arba medžiagų atsparumo žinių. Mat lemiamu faktoriumi renkantis darbuotoją dažnai tampa asmeninės jo savybės.

Savotiškas menas

Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas pabrėžė, kad viena svarbiausių būsimųjų inžinierių savybių yra kūrybiškumas. "Inžinerija, tai kūrybos ir saviraiškos forma. Atėję žmonės nori ką nors kurti, knibinėti. Dauguma jų jau nusimano apie techniką, nes inžinerinės sritys reikalauja entuziazmo", - tvirtino pašnekovas.

Tradiciškai vyrišką sritį studijuoti kasmet ryžtasi ir kelios merginos. Pasak A.Vilkausko, studijas besirenkantys jaunuoliai jau ima suvokti, kad socialinių mokslų specialistų šalyje daugiau nei pakankamai, o Europos kryžkelėje esančioje Lietuvoje transporto inžinieriams darbo perspektyvos gana geros.

A.Vilkausko manymu, net vadybininkai turėtų būti rengiami ne bendrai, bet iš karto orientuojami į tam tikrą sritį, o inžinerinis išsilavinimas esą tik privalumas ateityje ieškant vadybinio darbo. Pasak jo, valstybė padarė klaidą, kai prieš daugelį metų puolė sekti vakarietiškus idealus, skelbiančius, jog valstybė gali klestėti vien iš prekybos. "Taip išėjo, kad nebuvome apsisprendę, kas norime būti - ar technikos, žemės ūkio specialistai, ar prekiautojai. Dabar jau pamatėme to blogąją pusę. Tikslieji mokslai nunykę, fizikos egzaminą laiko vos apie 7 proc. abiturientų, kai kuriose mokyklose beveik neliko fizikos ar chemijos pamokų. O štai Vokietija atlaiko sunkumus būtent todėl, kad ten stiprus inžinerinis parengimas", - tikino A.Vilkauskas.

Lietuvos universitetai negali pasigirti naujausia transporto inžinierių mokymo įranga, bet darbdaviai pripažįsta, kad kartais asmeninės savybės svarbesnės už žinias.

Beveik nelieka be darbo

Tuo tarpu Lietuvoje abiturientai masiškai stoja į socialinius mokslus, o baigę piktinasi, kad niekas jiems neduoda darbo. Šįmet gegužės-rugpjūčio mėnesiais Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruota net 12,6 tūkst. absolventų, iki rugsėjo darbo nerado 9,8 tūkst. jų, tačiau bedarbių gretose transporto inžinierių buvo vos mažiau nei pusė procento - 59 žmonės, o iki rugsėjo darbo nesusirado tik 35 iš jų.

Nepaisydami užsienio šalių patirties ir nuolat pranešamų žinių apie gausybę socialinių mokslų diplomus turinčių bedarbių, mokyklas baigę jaunuoliai šįmet vėl labiausiai pageidavo stoti į ekonomiką, teisę, politiką, psichologiją bei mediciną.

Tik aštuntoje vietoje pagal pirmuoju pageidavimu įrašytų programų populiarumą atsidūrė pusiau "tiksliukų" - transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Vilius Bartulis svarstė, kad inžinerinę pakraipą turinčios vadybos studijos nukonkuravo kitas vadybos programas, nes studentai nori labiau specializuotis, o kelią į tikras inžinerines studijas jiems užkerta dar mokykloje padaryti sprendimai.

"Blogai, kad šalyje nėra profesinio orientavimo. 10 klasėje iš mokinukų reikalaujama pasirinkti kryptį, bet tokio amžiaus vaikai dar nelabai įsivaizduoja, kuo jie norėtų būti. Pasirenka lengvesnius humanitarinius dalykus, o kai sugalvoja, kad norėtų stoti į inžineriją, būna per vėlu", - sakė jis. Tokių abiturientų konkursinis balas stojant į transporto inžineriją lieka labai mažas, jo pakanka nebent į valstybės nefinansuojamą vietą. Tačiau pačiam susimokėti už inžinerijos studijas kainuoja beveik dvigubai daugiau nei socialinių mokslų srityje, todėl dalis norinčiųjų atsisako planų studijuoti.

Darbdaviai negarantuoja

Abiejų universitetų atstovai pažymėjo, kad po aukštojo mokslo reformos pabrangus studijoms jas meta gerokai mažiau studentų. Jie spėliojo, kad didesnė kaina greičiausiai priverčia jaunus žmones geriau pagalvoti, ir studijuoti ryžtasi labiau motyvuoti bei pasidomėję specialybe jaunuoliai. 

Tačiau Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas suabejojo, ar ką tik mokslus baigęs absolventas gali vadintis inžinieriumi, nors jo diplome ir įrašyta tokia kvalifikacija. Pasak jo, jauni specialistai turi bent metus dirbti stebėdami labiau patyrusius kolegas, kad galėtų dirbti savarankiškai.

"Prieš 20-30 metų žmogui, baigusiam profesinę ar aukštąją mokyklą ir turinčiam diplomą, kuriame įrašyti tie magiški žodžiai, sėkmė buvo garantuota. Jis iš karto galėjo pradėti dirbti. Dabar kitaip", - sakė pašnekovas, tačiau neneigė išsilavinimo reikšmės. Tik dabar gauto diplomo reikšmė esą kitokia - neva "popierius" nebegarantuoja darbo vietos, bet darbdaviams sufleruoja apie baigusiojo motyvaciją ir gebėjimą siekti tikslo bei baigti pradėtus darbus.

Gaila investuoti

Dėl sumažėjusios mokslų vertės D.Arlauskas nebuvo linkęs kaltinti mokslo įstaigų. Anot jo, dabar technologijos keičiasi pernelyg greitai, ir kiekvienoje įmonėje vyksta skirtingi procesai, todėl transporto inžinerijos studijas baigęs jaunuolis ateina į kitokią nei universitete aplinką. D.Arlauskas inžinerijos mokslus net palygino su medikų studijomis, per kurias būsimi gydytojai privalo daug laiko skirti griežtai kontroliuojamai praktikai. Taip pat darbdaviams svarbios asmeninės absolventų savybės, motyvacija ir siekiai.

"Svarbu, jog jaunas žmogus suprastų, kad pinigus jam moka ne vadovas. Direktorius tik paskirsto tai, ką visas kolektyvas uždirbo, todėl nereikia tikėtis "atsėdėti" valandas ir už tai daug gauti. Gerai, kai ateina žmogus, kurio mąstymas, iniciatyva ne kaip samdinio, o kaip lyderio. Darbo įgūdžiai įgyjami per tam tikrą laiką", - tikino D.Arlauskas.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad darbdaviai pirmenybę teikia vyresniems ir jau turintiems patirties kandidatams, bet tokį pasirinkimą esą lemia ne tik vyresnių darbuotojų gebėjimai, bet ir pastovesnis gyvenimo būdas.

"Įprasta, kad jaunas specialistas pirmosios darbo vietos nevertina rimtai. Ji būna tik kaip tramplynas siekti karjeros toliau. Darbdaviai įvertina riziką ir pagalvoja, ar jiems apsimoka investuoti į žmogų, kuris po metų pasakys "viso gero", - aiškino D.Arlauskas. Dar nepatrauklesnė verslininkams praktika, nes tam, kad per ją studentas ko nors išmoktų, reikėtų skirti jį nuolat kuruojantį specialistą. O jei įmonė trikdyti įprasto darbo ritmo neketina, studentui tenka tik elementarios užduotys, ir jis lieka nieko naujo nesužinojęs. Darbdavių atstovas svarstė, kad padėtį galėtų pataisyti kompensacijos už išlaidas praktikanto mokymui, neva tada darbdaviai mieliau priimtų studentus ir geriau įvertintų jų galimybes likti įmonėje. Tačiau jis pripažino, kad pinigų tam nėra ir artimiausiu metu greičiausiai nebus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"