TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ir duobės - savivaldybių "turtas"

2011 02 09 0:00
Vien Tunelio gatvėje Kaune per vieną valandą ratų neteko šeši automobiliai.
LŽ archyvo nuotrauka

Atsakomybė dėl gatvėse atsivėrusių duobių tenka vietos valdžiai.

Pernai jų neskubėję tvarkyti vietos valdininkai šįmet bus priversti gerokai dažniau krapštyti pinigus vairuotojų patirtiems nuostoliams atlyginti.

Prasidėjus atlydžiui, miestuose vairuotojų tyko nauji pavojai - staiga atsivėrusios duobės. Atlyginti žalą dėl sugadinto automobilio įvažiavus į įgriuvą asfalte iš savivaldybių gali reikalauti ne tik automobilius apdraudusieji kasko draudimu, bet ir to nepadarę vairuotojai. Draudikai prognozuoja, kad šįmet tokių nukentėjusiųjų bus gerokai daugiau nei iki šiol.

Smegduobės gatvėse

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas LŽ prisipažino, kad taupant lėšas pernai remontuota mažiau gatvių nei paprastai. Daugelis duobių prieš žiemos sezoną buvo ne asfaltuotos, o tik užpiltos žvyru. Prasidėjus atlydžiui vanduo išplovė smėlį, akmenukus ir atvėrė didžiules duobes. Kauniečiai jas jau praminė smegduobėmis.

Pasak A.Kupčinsko, itin avaringas ir nuostolių vairuotojams galinčias padaryti vietas stengiamasi pažymėti specialiais ženklais. "Duobes užpilame žvyru, bet tirpstantis sniegas jas vėl atveria. Darbus tenka kartoti vėl ir vėl", - sakė miesto vadovas. Gatvių asfaltuoti negalima, kol oras neatšils bent iki 5 laipsnių šilumos.

Kauno meras teigė, kad dėl neremontuotose gatvėse patirtų nuostolių šįmet gerokai didesnius ieškinius savivaldybei pateikė tos draudimo kompanijos, kurių klientai savo transporto priemones apdraudė kasko draudimu.

Pasimokiusi iš pernykščių klaidų, kitąmet Kauno valdžia jau numatė gerokai daugiau lėšų gatvėms tvarkyti. "Kol kas belieka raginti vairuotojus būti atsargesnius ir važiuoti ne didesniu kaip 40 kilometrų per valandą greičiu, nes duobių yra visuose miesto mikrorajonuose", - vakar tik skėsčiojo rankomis A.Kupčinskas.

Nuostoliai sieks milijonus

Viena didžiausių krašto draudimo bendrovių "Lietuvos draudimas" šiais metais kaip niekad anksti pradėjo registruoti pranešimus dėl įvažiavusių į duobes ir dėl to apgadintų automobilių. "Išsamiai analizuojame dabartinę įvykių statistiką, vertiname kelių būklę, tad jau dabar galime teigti, kad šiemet sulauksime apie 20-30 proc. daugiau tokių pranešimų", - sakė "Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė. Jos teigimu, pernai bendrovė vien tokiems nuostoliams padengti 434 klientams išmokėjo 825 tūkst. litų, vidutinė vieno kliento patirta žala buvo 1900 litų.

Šiemet dėl duobėtų gatvių labiausiai vairuotojai kenčia Kaune. Apie 30 proc. incidentų, kai žalą tenka atlyginti savivaldybei, atsitinka Kaune, 20 proc. - Vilniuje, 15 proc. - Klaipėdoje, 35 proc. - kituose krašto miestuose ir miesteliuose.

Daugiausia pretenzijų - Kaunui

Vairuotojui patyrus įvykį dėl gatvėje atsivėrusių duobių, draudikas jam atlygina nuostolius pagal kasko draudimo sutartį. Vėliau dėl nuostolio atlyginimo draudimo bendrovė kreipiasi į kelio savininką - savivaldybę. Ši, atlyginusi nuostolius draudikams, juos stengiasi išieškoti iš kelių tarnybų, pagal sutartį atsakingų už kelių priežiūrą.

"PZU Lietuva" pernai pateikė 22 pretenzijas savivaldybėms dėl nuostolių. Daugiau kaip pusė - 14 - pretenzijų dėl blogai prižiūrimų gatvių pateikta Kauno miesto savivaldybei, 7 - Vilniaus ir viena Telšių savivaldybei. Šįmet pretenzijų skaičius gerokai išaugo.

Pasak "PZU Lietuva" Žalų departamento direktoriaus Modesto Žilionio, nuostoliai, kuriuos sukelia kelyje atsivėrusios duobės, priklauso nuo vairuotojo pasirinkto greičio, duobės gylio, smūgio, automobilio amžiaus ir modelio. Nuostolio dydis gali būti įvertintas nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. "Pernai registravome įvykį, kai buvo sugadintas naujo automobilio ratlankis - vien jo vertė buvo beveik 2 tūkst. litų. Nuostolio sumą gali padidinti ir būtinybė transportuoti automobilį iš įvykio vietos", - LŽ pasakojo M.Žilionis.

Gali reikalauti kiekvienas

Automobilį kasko draudimu apdraudusiam vairuotojui įvažiavus į duobę M.Žilionis rekomenduoja į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, kad užfiksuotų įvykį. "Dėl nuostolių atlyginimo į kelio savininką ar kelininkus galėsime kreiptis tik remdamiesi policijos pažyma", - aiškino draudimo specialistas. Pareigūnams užfiksavus įvykį vairuotojui ne tik atlyginami nuostoliai, bet ir nenukenčia jo drausmingumo kategorija. Jei vairuotojas nesikreipia į policiją, draudikas taip pat privalo atlyginti patirtą žalą, tačiau šis įvykis turi įtakos jo drausmingumo kategorijai.

Automobilių neapdraudusiems vairuotojams "PZU Lietuva" atstovas taip pat pataria į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus. Šie užfiksuos įvykį ir įsitikins, kad greta duobės nebuvo perspėjamųjų ženklų ir apie ją nežinojęs vairuotojas negalėjo jos apvažiuoti. "Turint patirtos žalos įrodymus, dėl kompensavimo teks kreiptis į kelio savininką - savivaldybę. Taip pat rekomenduojame įvykio vietą nufotografuoti bent mobiliuoju telefonu", - patarė M.Žilionis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"