TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ir mechanikui reikia diplomo

2012 03 21 8:02

Automobilių mechanikai kartais vis dar tapatinami su nevalyvais, bemoksliais "garažiniais". Bet technologijoms tobulėjant darbdaviai mini ir išsilavinimo poreikį, nors patirtis vis dar laikoma svarbiausiu atrankos į tokią darbo vietą kriterijumi.

Prieš dvidešimt metų beveik kiekvienas mokėjo susiremontuoti savo automobilį. Tam dažnai pakakdavo elementarių priemonių: kūjo, atsuktuvo ir lipnios juostelės. Tačiau dabar, kai norint pakeisti perdegusią lemputę tenka išardyti dalį apynaujo automobilio priekio, vis mažiau vairuotojų ryžtasi eksperimentuoti patys.

Domisi viskuo

Automechanikų darbas taip pat tapo gerokai sudėtingesnis, todėl sumaniusiesiems įsidarbinti servise nebepakanka papasakoti, kaip krapštosi laisvalaikiu savo garaže.

Šiaulių autoservisų asociacijos vadovas Anatolijus Kirijazovas tvirtina, kad darbdaviai prieš įdarbindami žmogų pasidomi visa informacija apie jį, kokią tik įmanoma surinkti.

"Tikriname ir rekomendacijas, ir atsiliepimus, ir sugebėjimus. Vadovas, samdydamas darbuotoją, prisiima didelę riziką, nes jei šis ko nors pridarys, nukentės visas servisas", - aiškino pašnekovas. Pasak jo, svarbiausia yra darbuotojo įgūdžiai ir charakterio savybės, bet domina ir išsilavinimas.

Bendrovės "Martonas" vadovas Rimas Lekys taip pat paneigė vyraujančią nuomonę, kad išsilavinimas automechanikams - tik laiko gaišimas. Anot jo, net pusė servisų tinklo darbuotojų yra atėję per mokymo įstaigas. Jaunuoliai priimami į servisus atlikti praktikos, o baigę mokslus dažniausiai grįžta ten kaip nuolatiniai darbuotojai. "Kasmet sudarome sutartis su mokymo įstaigomis ir stebime, kurie praktikantai dirba geriausiai", - tikino bendrovės vadovas.

Taip darbą susiranda ir šaltkalviai, ir vadybininkai, bet R.Lekys pastebėjo, kad pastarųjų nė universitetai tinkamai neparuošia. Diplomus gavę jaunuoliai sugeba greitai mąstyti, gerai išmano kompiuterinę techniką, bet specifinės veiklos, pavyzdžiui, žalų po avarijos analizės ar darbo su draudikais, juos tenka mokyti pačiam darbdaviui. O kad jaunuolis perprastų darbo subtilybes, anot pašnekovo, prireikia metų.

Mokosi darbe

Dar ilgiau užtrunka šaltkalvių mokymas, juos meistrai prižiūri 2-3 metus, kol vaikinai paliekami darbus atlikti visiškai savarankiškai arba patys pasikelia kvalifikaciją iki meistro.

"Viskas ne taip paprasta. Dabar remontuoti automobilius nebe tas pats kaip anksčiau, kai užtekdavo mokėti žiguliuką pakrapštyti. Mašinos keičiasi, nauji automobiliai labai sudėtingi, būtinai reikia praktikos", - teigė R.Lekys. Jis mano, kad "užsiauginti" gerą specialistą nelengva, bet paprastai įmonė iš to gauna naudos, nes servisų darbuotojai nelinkę kaitalioti darboviečių ir vienoje vietoje dirba dešimtmetį ir daugiau.

Užsienio šalyse jau seniai įprasta, kad studijuoja ne tik būsimi biurų klerkai, bet ir siekiantieji paprastesnių specialybių. Skandinavijoje ar JAV profesinės mokyklos yra ne mažiau populiarios, nei universitetai ar kolegijos, o tai, kad ten jaunuoliai mokosi ne teorijos, o praktikos, nepaverčia jų išsilavinimo mažiau vertingo.

Reikia subręsti

Žinoma, Lietuvos mokymo įstaigos kol kas negali lygintis su kolegomis užsienyje, bet ir čia nyksta tendencija žeminti profesinių mokyklų absolventus, neva jie įgyja profesiją tik todėl, kad į universitetą nesugeba įstoti.

Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ona Keršienė patvirtino, kad dažniausiai stojantieji būna užtikrinti savo apsisprendimu arba bent dega noru tapti mechanikais, priešingai nei nemaža dalis universitetų studentų, stojančių į bet kurią specialybę, kad tik gautų aukštojo mokslo diplomą.

Pasak jos, po 10 klasių atėję moksleiviai paprastai būna itin entuziastingai nusiteikę dirbti automechanikais, bet po dvejų metų gavę brandos atestatus dalis jų stoja į kolegijas. Gavę aukštojo mokslo diplomus jaunuoliai paprastai nebeina remontuoti automobilių, o pasirenka su automobiliais susijusį darbą biuruose.

Įstojusieji po 12 klasių mechanikais dirbti būna rimčiau nusiteikę, dažniau renkasi sunkesnę, bet perspektyvesnę elektromechaniko specialybę. "Jie vos įstoję ieško konkrečių darbo vietų, domisi galimybėmis, kur galės rasti darbą, o po gamybinės praktikos dažnai pasilieka tame pačiame autoservise", - tvirtino O.Keršienė.

Gerų trūksta visada

Pasak Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotojos, buvę studentai specialybe paprastai nenusivilia ir pirmus metus uždirba vidutiniškai 1500 litų per mėnesį, o tolesnė karjera priklauso nuo paties žmogaus asmeninių savybių ir noro dirbti.

LŽ pašnekovai atskleidė, kad ši suma tikrai nėra servisų darbuotojų algos viršutinė riba. Prabangių automobilių perdarymu užsiimančios įmonės vadovas prasitarė, kad yra ir tokių specialistų, kuriems keletas tūkstančių litų mokama už vieną užduotį. Žinoma, tokios algos negali tikėtis bet kas, bet darbuotojai, galintys geriau nei kiti kolegos sumontuoti elektronines sistemas, perrinkti variklį ar persiūti automobilio saloną, - itin vertinami. Kai kurie autoservisai išsilaiko tik dėl to, kad ten dirba nors vienas puikus specialistas.

Šiuo metu vairuotojams reikėtų būti kiek atidesniems ir atgabenus automobilį į dirbtuves atkreipti dėmesį, ar kolektyvas nėra pernelyg "atskiestas" naujokų. Daugelyje servisų jaučiamas klientų antplūdis, nes atšilus orams daugelis vairuotojų prisiruošia paremontuoti per žiemą nukentėjusius ar nusidėvėjusius automobilius, ruošia juos vasaros kelionėms.

"Martono" vadovas R.Lekys dievagojosi dėl to papildomų žmonių neieškosiąs, kad antplūdžiui praėjus nereikėtų jų atleisti, tačiau juokavo, kad gerų darbuotojų visada trūksta. Itin paklausiais specialistais jis įvardijo elektrikus ir diagnostikos bei kėbulų meistrus. "Kaip ir daugelį metų, vertingiausi geri diagnostikai. Tiksliai atpažinti automobilio gedimus padeda tik patirtis, įgyjama per daugelį metų. Gebėjimas turi būti širdyje, kaip menininkų", - tvirtino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"