TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Iš mašinų statymo pelnosi uždarbiautojai

Porą litų į mokamo automobilio statymo bilietų automatą ar mokesčių rinkėjo delną vairuotojai įmeta net nesusimąstydami, ar tikrai privalo mokėti už mašinos stovėjimą. Įtariau vertinami pinigų prašantys privatininkai, bet nelegaliai automobilio statymo mokestį rinkti gali net savivaldybė.

Kelių litų už garantuotą vietą automobiliui pastatyti nepagailėję vairuotojai ne visada žino, kur nukeliauja jų sumokėti pinigai. Jie tiki sąžiningai sumokėję miestui ir taip prisidėję prie lygesnių jo gatvių ar tvarkingesnių aikštelių išlaikymo. Tačiau dalis pinigų pasiekia visai kitas kišenes. Vieną miestą po kito drebina skandalai dėl neteisėto mokesčių už automobilių stovėjimą rinkimo.

Rinkliava ant valstybės žemės

Kaune kova dėl neteisėtos rinkliavos įsiplieskė tarp savivaldybės ir bendrovės Stoties turgus, kuri sau rinko mokestį už automobilių stovėjimą prie turgaus, valstybės žemėje esančioje aikštelėje. Kaip jau rašė LŽ, dar 2008 metais nuspręsta, kad šioje aikštelėje mokestį už automobilių statymą turėtų rinkti savivaldybė, bet bendrovė nesutiko. Perpus savivaldybei ir privatiems asmenims priklausančios UAB Stoties turgus direktorius Saulius Tumonis pasakojo, kad aikštelę bendrovė savo lėšomis įrengė dar 1995 metais, bet "laukinės ekonomikos" laikais esą taip ir nesusitvarkė jos nuosavybės dokumentų. "Turėdama 51 proc. bendrovės akcijų savivaldybė sumanė viena rinkti mokestį už mašinų statymą. Negi tai teisinga?" - svarstė pašnekovas.

Dviprasmiška padėtis truko trejus metus, kol galiausiai Kauno apygardos administracinis teismas priėmė miesto valdžiai palankų sprendimą - nustatė, kad valstybinę žemę valdo savivaldybė ir tik ji gali joje rinkti mokesčius. S.Tumonis tvirtina, kad bendrovė kreipsis į aukštesnės instancijos teismą, bet net jei šis vėl priimtų merijai palankų sprendimą, per trejus metus privatininkų kišenėse nusėdusius miestiečių pinigus miestui greičiausiai teks pamiršti.

LŽ jau rašė, jog Kauno vadovai svarsto, kaip būtų galima šiuos pinigus atgauti, bet drauge jie suvokia, kad surinktos sumos dydį būtų labai sunku įrodyti. Savivaldybės valdomos viešosios įstaigos "Automobilių stovėjimo aikštelės" direktorius Algimantas Puidokas patvirtino, kad Kauno savivaldybė jau dukart teisėsi su privatininkais ir teismų maratonas greičiausiai dar nesibaigė.

Negali kontroliuoti

Taikyti rinkliavą už automobilio statymą Kaune turi teisę tik savivaldybės įstaiga, o verslininkai gali siūlyti statyti automobilius už tam tikrą mokestį nebent jų nuosavoje teritorijoje.

Pasak A.Puidoko, legaliai veikiančių privačių aikštelių mieste vos kelios. Jų savininkų veikla laikoma tiesiog paslaugų verslu, kurį šeimininkai gali vykdyti kaip tinkami: rinkti savo nustatytą mokestį, įvesti savas taisykles.

Tačiau verslininkai neturi galimybės pasinaudoti savivaldybei priklausančiais kontrolės svertais. VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelės" teritorijose pastatytas transporto priemones tikrina kontrolieriai, o nesusimokėjusiųjų bausti atvyksta savivaldybės policijos pareigūnai.

Tuo metu privačių aikštelių savininkai kontrole turi rūpintis patys. Jei kokio nesumokėjusio vairuotojo nesužiūrėjo, gali kaltinti tik save. "Savivaldybės policijos privačiai išsikviesti negalima, ji baudų už stovėjimą privačiose aikštelėse nesurašo", - patikslino A.Puidokas.

Priprato sunkiai

Tokių atvejų kaip Kaune, kai neteisėtos rinkliavos "verslas" klesti tiesiog valdininkų panosėje, Vilniuje iki šiol nebuvo užfiksuota, bet sostinėje dirbantiems privatininkams jau teko atlaikyti nemažą vairuotojų spaudimą. Šie sunkiai pripranta, kad už stovėjimą mokesčio gali prašyti ne tik savivaldybė, bet ir privatininkai, jei aikštelė įrengta nuosavame sklype.

Su priešišku požiūriu teko susidurti bendrovei "P-Parkas", prieš kelerius metus Vilniuje įrengusiai pirmąsias aikšteles be užvarų ar prie įvažiavimo stoviniuojančio kontrolieriaus. Atviroje teritorijoje stovėjo tik bilietų automatas, taigi nesąžiningi vairuotojai už stovėjimą nemokėdavo, o jei rasdavo raštelį, reikalaujantį susimokėti "kontroliniu patikrinimo mokesčiu" vadinamą baudą, lengva ranka jį išmesdavo - neva, neprivalu mokėti, nes raštelis pasirašytas ne pareigūno, o nežinia kokios įmonės darbuotojo.

Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis patvirtino, kad privatininkai turi teisę ir rinkti mokestį už automobilio statymą, ir skirti baudas. "Jeigu privataus verslo savininkai vidaus taisyklėse yra numatę skirti baudą už nelegalų mašinos statymą jų sklypo teritorijoje, kai vairuotojas nesumoka, jie gali skirti kito dydžio mokestį", - aiškino pašnekovas.

Savivaldybė atsiriboja

Baudoms prilygstantys mokesčiai buvo sukėlę ne vieno vairuotojo nepasitenkinimą, o kaip argumentai buvo pasitelkiami nereglamentuoti aikštelės ženklai ir neva nepastebima informacija apie mokestį. Vėliau atsirado tikri kelio ženklai ir dabar nebėra jokių būdų išsisukti nuo mokesčio. Pasak bendrovės "P-Parkas" generalinės direktorės Daivos Nevidomskienės, pasitaiko įvairių nemalonių situacijų - vairuotojai nepastebi, kad palieka mašiną privačioje aikštelėje arba sumoka už stovėjimą ne privačiai bendrovei, o trumpąja žinute savivaldybės įmonei. Iš tiesų toks mokėjimas nedingsta, bausmės sulaukia tik visai nesusimokantys vairuotojai. "Daromos nuotraukos ir paliekamas informacinis lapelis, kad yra užfiksuotas automobilių stovėjimo aikštelės taisyklių pažeidimas. Vairuotojui leidžiama per 14 dienų sumokėti kontrolinio patikrinimo mokestį. Jei per tą laikotarpį nesusimokama, mes kreipiamės į VĮ "Regitrą" informacijos apie automobilio savininką", - aiškino bendrovės tvarką D.Nevidomskienė.

Jei automobilio savininkas į raginimus neatsiliepia, jį suranda skolų išieškojimo įmonė. Pašnekovė neslėpė, kad yra buvę atvejų, kai dėl kelių nesumokėtų litų kilęs ginčas net pasiekė teismą.

Tuo metu savivaldybė į tokius ginčus nesivelia. T.Kamaitis patvirtino, kad miesto valdžia privačių stovėjimo aikštelių valdytojų veiklos nekontroliuoja ir neprižiūri. Ir nors jos taip pat aptarnauja miesto gyventojus, pasak pašnekovo, tokių įmonių negalima prilyginti kitoms, veikiančioms greta valdiškų bendrovių, tokių kaip privataus viešojo transporto, mat vežėjai teikia paslaugas miesto gatvėse, o aikštelių savininkai - nuosavose teritorijose.

Aikštelėmis virsta ir skersgatviai

Miestų vadovai paprastai linkę atsiriboti nuo privatininkų veiklos, bet jei šie ilgą laiką veiktų nelegaliai, greičiausiai neliktų nepastebėti. Todėl geriausios sąlygos įsivyrauti anarchijai atsiranda vasarą pajūrio miesteliuose, kai į juos atvažiuoja daugybė poilsiautojų ir turistų. Nelegalūs uždarbiautojai siūlo poilsiautojams pasistatyti automobilius neva privačiose aikštelėse, staiga išdygusiose namų kiemuose ar atokiuose skersgatviuose.

Palangos savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Liebienė patvirtino, kad savavališkai reikalauti mokesčio už stovėjimą niekas neturi teisės, net jei žemė priklauso jiems. "Norintieji imti mokestį už automobilių stovėjimą turėtų pasirūpinti verslo liudijimu ir suderinti teritorijos planą su savivaldybe", - tvirtino ji. Be abejo, siūlyti už mokestį statyti automobilį galima tik ant savo žemės. Patvirtintų privačių aikštelių Palangoje nėra, už stovėjimą mokesčius renka tik savivaldybė.

"Nelegalė" - pati savivaldybė

Bet net ir savivaldybės ne visuomet yra teisios. Prieš porą savaičių paaiškėjo kuriozinė situacija Panevėžyje - miesto gatvėse mokestis už stovėjimą net šešerius metus renkamas neteisėtai. Taip nusprendė savivaldybės sudaryta darbo grupė, bet bendrovės "Panevėžio gatvės" kontrolieriai nesiliovė rinkti pinigų iš vairuotojų. Panevėžyje, priešingai nei kituose Lietuvos didmiesčiuose, sumokėti už stovėjimą reikia ne įmetus monetą į bilietų automatą ar išsiuntus trumpąją žinutę, bet įdavus pinigus tiesiai kontrolieriui į rankas.

Būtent rinkliavos būdas valdininkams ir užkliuvo, mat dar 2005 metais buvo patvirtintos naujos taisyklės, kuriose nurodyta, kad tokių rinkliavų negali organizuoti biudžetinė įstaiga ir negali įpareigoti tą daryti pavaldžią savivaldybės įmonę.

Kad archajiškas rinkliavos surinkimo būdas jau šešerius metus neatitinka taisyklių, susigriebta tik šįmet. Dabar panevėžiečiai ir miesto svečiai nebeprivalo mokėti už automobilio statymą ir gali mėginti išsireikalauti anksčiau sumokėtus pinigus. Tai patvirtino Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas. "Pats pinigų rinkimo būdas yra neteisėtas. Turi būti pastatyti automatai. Jau prieš šešerius metus tai turėjo būti padaryta", - aiškino jis. Pašnekovas pabrėžė, kad esama tvarka turi būti nedelsiant panaikinta, nors jai ryžtis ir sunku - juk darbo neteks rinkliavos rinkėjai. "Veikla neteisėta, bet reikės atleisti žmones", - patvirtino A.Petrauskas.

Taigi dabar rinkėjų darbas ne tik nelegalus, bet ir beprasmis, nes vis daugiau panevėžiečių sužino, kad rinkliava neteisėta, tad jie mokėti jos neprivalo. Pašnekovas neslėpė pats pokalbio dieną ignoravęs rinkliavos prašantį darbuotoją.

Jis patvirtino, kad dabar neabejotinai galima už automobilio statymą nemokėti, bet per šešerius metus surinkta suma vairuotojams nebus grąžinta. "Jei žmogus turi pririnkęs kvitų, jis gali teistis ir greičiausiai sumokėtus pinigus atgaus, bet dauguma dėl tų kelių litų nesivargins", - svarstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"