TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Iš Porvo gamyklos – dyzelinas be purvo

Naujos kartos degalai tinka visiems automobiliams. „Neste“ nuotraukos

Energetikos ministerijai (EM) pranešus apie ketinimus įpareigoti degalų pardavėjus į žieminį dyzeliną įmaišyti 5 proc. iš rapsų Lietuvoje gaminamų pirmos kartos biodegalų (RRME – riebalų rūgščių metilo esterio), tokia iniciatyva sukėlė nerimą ne tik degalinių ir transporto įmonių atstovams, bet ir dyzelinių lengvųjų automobilių vairuotojams. Ar toks sprendimas žiemą netaps peiliu dyzeliniams varikliams?

„Politikai turėtų suprasti, jog yra alternatyvų RRME. Bet galbūt jie visi važinėja naujais benzininiais automobiliais ir dėl to nesuka sau galvos“, – šmaikštavo 40 kilometrų į rytus nuo Helsinkio įsikūrusios „Neste“ priklausančios Porvo gamyklos laboratorijoje besidarbuojantis Tuukka Hartikka. Čia Suomijos gamintojas pakvietė lietuvių žurnalistus iš arti susipažinti su naujausiomis biodyzelino gamybos technologijomis. „Netgi pats švariausias riebalų rūgščių metilo esteris nėra geras sprendimas, naudojant jį žiemai skirtuose degaluose. Švariausiai RRME iš rapsų išgryninantys švedai, kurie mūsų regione turi sukaupę daugiausia patirties šiuo klausimu, gailėjosi dėl savo sprendimo pilti RRME į arktinį dyzeliną. Švedijos laikraščiuose pernai žiemą ir vėl mirgėjo istorijų apie užsikišusius degalų filtrus. Todėl tikrai drąsiai galime sakyti, jog vienintelis logiškas sprendimas – nepilti RRME į žieminį dyzeliną“, – sakė suomis.

Porvo gamyklos laboratorijoje iš atsinaujinančių išteklių gaminamą biodyzeliną Aris Engmanas išbando įvairiausiomis sąlygomis.

T.Hartikka kartu su laboratorijos vedėju Ariu Engmanu Porvo gamykloje testuoja naujausius iš „Neste“ laboratorijų atkeliaujančius degalus, taip pat ne vienus metus plušėjo kurdami „Nexbtl“ biodyzeliną. Jį suomiai oficialiai pradėjo gaminti 2012 metais. „Nexbtl“ biodyzelino gamybai didžiąja dalimi naudojamos pramoninės atliekos – iš maisto pramonės atkeliaujantys gyvuliniai ir žuvų riebalai, aliejaus atliekos ir pan. Vien per praėjusius metus keturiose „Neste“ gamyklose buvo perdirbta 1,6 mln. tonų riebalinų atliekų, šiemet „Nexbtl“ gamybos pajėgumas išaugo iki 2,4 mln. tonų, o inovatyvi technologija leido „Neste“ tapti matoma gamintoja ne tik regiono, bet ir pasaulio mastu. Šiuo metu jau kuriami sprendimai, ateityje leisiantys gaminti biodegalus pasitelkiant termokatalitinius procesus, dumblių fotosintezę.

„Degalų gamybos procesas pasikeitė iš esmės, mes dabar biodyzelį galime išgauti iš bet kokios biomasės, aukštoje temperatūroje apdorodami ją vandeniliu. Galutinio produkto kokybė niekuo nenusileidžia iš naftos pagamintam dyzelinui, o pagal dalį parametrų net ir lenkia jį. Iki šiol dar turime klausimų, į kuriuos nepavyksta atsakyti remiantis standartinės chemijos žiniomis. Po penkerius metus trukusių testų su „Nexbtl“, taip pat ir realiomis sąlygomis, galime tvirtai pagrįsti, jog šie aukštą cetaninį numerį – 75–95 – turintys degalai užtikrina efektyvų ir švarų degimą, padeda dyzeliniam varikliui generuoti 10–15 proc. didesnį sukimo momentą. Daug dėmesio skyrėme automobilio bandymams realiomis, šiaurietiškos žiemos, sąlygomis – mums tai itin aktualu. Sandėliavimas, net ir ilgą laiką, skirtingai nei pirmos kartos biodegalų, nedaro jokios įtakos kokybei“, – pažymėjo A.Engmanas.

Šiuo metu suomių naujos kartos biodyzelino gamybos pajėgumai siekia 2,4 mln. tonų per metus.

Žiemą sutaupo daugiau

Pasak jo, teigiamas „Nexbtl“ savybes kur kas lengviau įrodyti praktikoje, nei rasti joms molekulinės chemijos paaiškinimą, kodėl šie degalai leidžia dyzeliniams varikliams – tiek tradiciniams, tiek ir šiuolaikiniams „Common Rail“ – ne tik veikti efektyviau, bet ir sumažinti degalų sąnaudas.

„Teorijoje vis dar neradome paaiškinimo, kodėl parafinai, degdami lėčiau arba greičiau, turi įtakos mažesnėms degalų sąnaudoms. Aukštas cetaninis skaičius leidžia greičiau užsidegti, o preciziška distiliacija „Nexbtl“ išvalo teršalus ir kartu leidžia degalams geriau sudegti. Taip nesusidaro nuodegų ant purkštukų, įpurškimo sistema nesiteršia ir leidžia variklį eksploatuoti efektyviau. Testuodami nustatėme, jog degalų suvartojimas, naudojant „Nexbtl“ dyzeliną, skiriasi priklausomai nuo variklio, taip pat nuo eksploatacijos sąlygų. Įtaka smarkiausiai pasireiškė važinėjant miesto režimu esant žemesnei oro temperatūrai, o greitkelyje ar vasarą degalų sąnaudų skirtumas, palyginti su tradiciniais degalais, buvo menkesnis“, – atskleidė T.Hartikka.

Grynaisiais „Nexbtl“ degalais (98,5 proc. atsinaujinančio dyzelino), kaip bandomuoju produktu, šiuo metu prekiaujama tik JAV, Kalifornijoje. Į Lietuvą „Nexbtl“ iš Porvo gamyklos atkeliauja „Neste Pro Diesel“ degalų pavidalu. Šie degalai gaunami įprastą dyzeliną maišant su ne mažesne nei 15 proc. „Nexbtl“ dalimi. Tuo tarpu tradicinio dyzelino dalis Porvo gamykloje išgaunama distiliuojant sieringą rusišką naftą, atkeliaujančią pas suomius iš Primorsko terminalo. Ilgametė patirtis, distiliuojant „sunkią“ rusišką naftą, kaip juokavo „Neste“ inžinieriai, galiausiai išmokė gaminti kokybiškus degalus iš bet ko.

Gamykloje testuojami naujausi iš „Neste“ laboratorijų atkeliaujantys degalai.

Geriausia paskata – naujesnis automobilis

„Neste Pro Diesel“ Lietuvoje pradėta prekiauti pernai. Pardavimo dalis artėja prie 15 proc. privačių klientų pylimų ir nuolat auga. „Pro Diesel“ degalai kainuoja vidutiniškai 4–5 euro centais brangiau nei įprastas dyzelinas. Pasak „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos vadovo Audriaus Miežio, tik nuo valdininkų toliaregiškumo priklausys, ar atsinaujinančių degalų politika bus toliau vykdoma finansuojant atgyvenusius pirmos kartos biodegalus.

„Verslo segmente dėl kainos skirtumo „Pro Diesel“ pardavimo dalis mažesnė, bet privačių klientų nuolat daugėja. Suomijoje „Neste Pro Diesel“ pardavimo dalis privataus pardavimo segmente yra kelis kartus didesnė. Į tokį rezultatą orientuojamės ir Lietuvoje. Suprantame, kad tai priklauso ir nuo automobilių parko. Mūsų naujos kartos degalai tinka visiems automobiliams, tačiau įsigijus naują automobilį pastebime, kad ieškoma ir naujausių kokybiškiausių degalų“, – teigė A.Miežys.

„Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos vadovas ketinimus RRME maišyti su žieminiu dyzelinu vienareikšmiškai vadino klaidingais. „Vertinu labai blogai. RRME netinkamas žiemą dėl didelio monogliceridų kiekio, nes jie užkemša filtrus esant šaltam orui. Jei bus privaloma maišyti, matyt, kad svarstysime galimybę vietoj RRME naudoti „Nexbtl“, – pažymėjo „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos vadovas.

Nebetenkina ekologų

Tuo metu žieminį dyzeliną praskiesti RRME nutarę valdininkai atkerta, jog nepilant „aliejaus“ į žieminį dyzeliną Lietuvai nepavyks pasiekti ES išsikeltos kartelės – kad iki 2020 metų bent 10 proc. degalų, sunaudojamų transporto sektoriuje, būtų iš atsinaujinančių išteklių pagaminti biodegalai.

Tiesa, neaišku, ar ne tyčia nutylimas faktas, jog iš maistinių kultūrų gaminami pirmos kartos biodegalai, pagal ES priimtą vadinamąją ILUC direktyvą, įsigaliosiančią nuo 2017 metų pabaigos, „žaliajame“ pyrage negalės sudaryti daugiau nei 7 procentų. Taigi, arba Lietuvos biodegalų gamintojams teks iki to laiko išmokti „virti“ ekologiškesnį produktą, arba ieškoti kitų sprendimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"