TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Iš skurdo gimusi keturių žiedų partnerystė

2012 05 16 8:08

Žvelgiant į milžinišką "Audi" gamyklą ir stiklinius administracijos pastatus Ingolštate (Vokietija), sunku įsivaizduoti, kad kažkada ji kentė nepriteklių, o darbuotojai gaivino verslą rizikuodami savo galvomis.

Specialiai LŽ iš Ingolštato (Vokietija)

Ingolštadto viduryje įkurtas daugiaaukštis cilindro formos muziejus "Audi Forum" - sausakimšas klestėjimo ir skurdo laikus menančių automobilių. Į muziejaus balkonus telpa visa, ilgiau nei šimtmetį besitęsianti keturių žiedų koncerno istorija.

Ji prasidėjo kartu su jauno inžinieriaus Augusto Horcho karjeros šuoliu. Vyriškis jau buvo spėjęs padirbėti kalviu ir laivų statytoju, kai sulaukęs 31 metų atėjo dirbti benzinu varomo automobilio išradėjui Karlui Benzui. "Benz" automobiliai tuo metu buvo brangūs ir labai trokštami, tačiau A.Horchui jo vadovo idėjos atrodė pernelyg konservatyvios, todėl po trejų metų inžinierius paliko žinomą įmonę ir įkūrė savo dirbtuves.

Avantiūristiškas žingsnis

Pirmasis "Horch" automobilis buvo išleistas 1901 metais, tačiau iki šių dienų neišliko. Seniausias muziejaus eksponatas - prabangią karietą primenantis 1903-iųjų "Horch", varomas 12 AG varikliu. Tokie automobiliai buvo vos greitesni už žmogų, o kad juos užvestum reikėdavo pusvalandį sukti variklį rankomis. Turtingieji juos dažniau pirkdavo dėl pramogos ir noro pasipuikuoti, be to, būtinai samdydavo vairuotoją - mechaniką.

Tačiau bėgant laikui technologijos greitai tobulėjo. A.Horchas pirmasis savo automobiliuose pradėjo naudoti už plieną gerokai lengvesnį aliuminį ir vietoj grandininės pavaros sumanė montuoti kardaną. Jis norėjo kuo daugiau investuoti į naujovių kūrimą, tačiau kiti akcininkai tokioms išlaidoms prieštaravo, todėl 1909 metais A.Horchas paliko nesutarimų draskomą įmonę ir įkūrė naują, tačiau jos pavadinti savo pavarde nebegalėjo. Kūrėjas savo vardo nebuvo užregistravęs kaip prekės ženklo, tačiau tai žaibiškai padarė jo buvę partneriai, todėl naujos įmonės vadovui teko skubiai ieškoti išeities. A.Horcho pavardė kilusi nuo vokiško žodžio "klausytis", taigi jis nusižiūrėjo lotynišką atitikmenį "audire" ir sutrumpino iki "audi".

Pirmasis naujosios įmonės automobilis "Type A" buvo pagamintas 1910 metais, netrukus išleistas ir "Type B".

"Audi" pačioje savo gyvavimo pradžioje buvo orientuota į sportinį stilių. 1912-1914 metais pats A.Horchas su "Type C" modeliu dalyvavo Alpių ralyje ir visus kartus lenktynes laimėjo. Tada mašina galėjo pasiekti 80 km/val. greitį - didesnį nei bet kuris kitas varžybų dalyvis.

Po pergalių ralyje "Audi" sparčiai populiarėjo. Įdomu, kad iki pat trečiojo dešimtmečio šios markės, kaip ir kitų europietiškų automobilių, vairai buvo montuojami dešinėje. Mat keliai buvo labai prasti ir vairuotojas turėjo gerai matyti kelkraštį, kad automobilis neįsmuktų į kokią duobę, o matyti, kas atvažiuoja priešpriešiais, buvo ne taip svarbu - tiesiog nebuvo ko lenkti.

Tais laikais neprigijo ir Johno Dunlopo išradimas - pneumatinės padangos, nes jas vis pradurdavo kelius nusėjusios vinys, iškritusios iš žirgų pasagų.

Išeitis iš krizės

Tuo pat metu, kai "Audi" bandė patraukti vokiečius sportiškumu ir prabanga, apie nuosavą automobilių gamyklą svajojo ir daugiau inžinierių. Vienas iš jų buvo dvitakčio variklio patento ir motociklų gamyklos DKW savininkas Jorgenas Rasmussenas. Verslus vyras pirmasis sugalvojo pasiūlyti klientams pirkti motociklus išsimokėtinai ir dėl to jo įmonės pelnas nepaprastai išaugo. Sukaupęs šiek tiek kapitalo, 1928 metais J.Rasmussenas paprašė paskolos iš banko, kad galėtų atidaryti automobilių gamybos liniją, bet bankas vietoj pinigų jam pasiūlė į skolas įlindusios "Audi" akcijų.

Automobilių gamintoja buvo prasiskolinusi bankui, nes mašinų savikaina dėl rankų darbo buvo labai didelė, o brangiai mokėti už automobilį galėjo tik nedaugelis.

J.Rasmussenas be gailesčio atsisakė prabangos ir netrukus pristatė pigią "Audi" su dvitakčiu varikliu bei pirmą kartą - priekiniais varančiaisiais ratais. Tai laikinai pagelbėjo padidinti automobilių pardavimą, bet 1929 metų spalį griuvusi Niujorko akcijų birža užtraukė sunkmetį ir Europos ekonomikai.

Iš 60 Vokietijos automobilių gamintojų išliko vos 16, krizės neišgyveno nei "Audi", nei DKW, nei labai prabangius modelius kūrusi "Horch". Žlugusioms įmonėms bankai nebepadėjo, todėl joms teko verstis savarankiškai ir ieškoti partnerių.

Prie minėtosios trijulės prisidėjus taip pat žlugusiai dviračių ir kompaktiškų automobilių gamintojai "Wanderer", keturios įmonės susijungė į vieną - "Auto Union". Savo logotipu pasirinko keturių susijungusių žiedų simbolį - kiekvienas žiedas simbolizavo buvusią gamintoją.

Aukso amžius

"Auto Union" sekėsi puikiai, nes įmonė daugiau dėmesio teikė rinkodarai, kiekvienos markės transporto priemones paskyrė tam tikrai klientų grupei, bei puikiai pasinaudojo tuometinio Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio 1933-iaisiais įsteigtu fondu automobilių sportui plėtoti. Nepaprastai didelę paramos sumą - 500 tūkst. reichsmarkių - kasmet pasidalydavo tik du gamintojai, "Auto Union" ir "Mercedes Benz", todėl iki pat Antrojo pasaulinio karo abi gamintojos, išgarsėjusios Sidabrinių strėlių pravarde, maudėsi piniguose ir šlovėje.

Nedažyti, metalo spalvos "Auto Union" bolidai lenktynėse nepalikdavo varžovams jokių vilčių. 1937-aisiais aptakių formų "Typ C" modeliu lenktynininkas Berndas Rosemeyeris pasiekė tų laikų greičio rekordą - 409 km/val. Po metų "Mercedes-Benz" šį rekordą pagerino, bet "Auto Union" nenorėjo nusileisti. 1938 metais B.Rosemeyeris pasiekė 432 km/val. greitį, tačiau finišo nepasiekė - jo automobilis apsivertė ir lenktynininkas žuvo.

Nauja pradžia

Ši tragedija buvo pirmas žingsnis link "Auto Union" aukso eros pabaigos. Prasidėjus karui įmonė buvo priversta gaminti vien karinę techniką, o po karo, 1948 metais, ji buvo likviduota.

Dalis sunaikintos įmonės darbuotojų griebėsi šiaudo - jie grįžo į Ingolštadtą, kur buvo detalių sandėlis. Niekas neturėjo brėžinių, tačiau tikėjosi iš likusių detalių ką nors sukonstruoti. Pradėję nuo motociklų netrukus inžinieriai gavo progą pasinaudoti Maršalo plano pagalba ir ėmė gaminti nedidelius automobilius su DKW bei "Auto Union" prekės ženklu.

Įmonei ėjosi gana neblogai, 1959 metais ją buvo įsigijusi "Daimler-Benz", tačiau po penkmečio pardavė "Volkswagen" grupei, kuriai "Audi" priklauso iki šiol. "Volkswagen" įsigijo "Auto Union", kad turėtų daugiau vietos gaminti itin paklausius "Beetle", tačiau įmonės inžinieriai įžvelgė, kad šis modelis nebus perkamas amžinai. Kurį laiką įmonė leido "Volkswagen" automobilių pagrindu pagamintus "Audi" modelius, bet tai nepasitvirtino, todėl korporacijos vadovas Heinzas Nordkoffas uždraudė kurti naujus projektus.

Inžinierių komanda, vadovaujama Ludwigo Krauso, sunerimo, kad taip "Audi" vardas gali išnykti visiems laikams, todėl slapta sukūrė koncepcinį modelį, kurį pamatęs H.Nordkoffas liko sužavėtas ir netrukus pristatė kaip pirmąją "Audi 100". 1968 metais išleistas modelis sulaukė didžiulės sėkmės ir padėjo pamatus šiuolaikiniams "Audi" automobiliams, apie kuriuos lietuviams daug pasakoti nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"